NVO Baltijos aplinkos forumas, pastaruosius metus plėtojęs gamtai palankaus turizmo produktą Lietuvoje, kviečia susipažinti su savo patirties ir rekomendacijų apžvalga. Joje detaliai aprašytas pėdsekystės paslaugos plėtojimo procesas, ekoturizmo kriterijai, rinkodaros strategija ir komunikacijos planas. Organizacija tikisi, kad šis patirties įamžinimas įkvėps turizmo paslaugų teikėjus kurti panašias ekoturizmo paslaugas ir apsvarstyti galimybes pakreipti savo verslą ekologiškumo link.
Ataskaitoje aprašomas pėdsekystės paslaugos plėtojimas, apimantis net tris testavimus. „Sukurti turizmo produktą, kuris ne tik saugotų aplinką, įtrauktų gamtines žinias, bet ir būtų papildytas pramoginiais elementais, užtrunka. Parengtą prototipą būtina keletą kartų bandyti, nes tik tada atsiskleidžia klaidos,“ – teigia projekto vadovė Rita Norvaišaitė. Ji taip pat priduria, kad gido kompetencija tampa esminiu faktoriumi, lemiančiu paslaugos kokybę. „Mūsų komandoje yra patyręs pėdsekys Aivaras, kuris gerai pažįsta žvėris, puikiai pastebi jų žymes, todėl papildomo gamtinio parengimo jam nereikėjo, tačiau žmonėms, kurie tokių žinių turi mažiau, bent minimalaus suvokimo apie aplinką ir joje vykstančius procesus tikrai reikia. Norint, jas įgyti nėra sunku, tik reikia ne mažai laiko praleisti stebint gamtą, – teigia Rita Norvaišaitė. Ne mažiau svarbūs, pasak merginos, bendravimo įgūdžiai, gebėjimas turimas žinias perteikti.
Nevyriausybinė organizacija pastebi, jog esminė problema Lietuvoje – gamtinio turizmo paslaugų rinka. Ekoturizmo produktas nėra pigus, kadangi gidas turi būti kompetetingas, o paslaugos vedamos nedidelei žmonių grupei. „Didžiausia problema – susiformavusi tradicija gamtinį patyrimą gauti nemokamai arba už sąlyginai mažą kainą. Tai išsikreipia visą rinką ir trukdo verslui konkuruoti su patyrusiais saugomų teritorijų ar kitų valstybinių įstaigų darbuotojais,“ – dėsto Rita Norvaišaitė. Tuo pačiu ji prisimena užsienio ekspertų komentarus, jog mūsų šalis turi didelį potencialą plėtojant ekoturizmą, nes yra išsaugojusi sąlyginai mažai žmogaus paliestą gamtą. „Taigi, esminis dalykas, ko mums reikia, – kompetetingi gamtos gidai, gerai suformuotas turizmo pasiūlymas ir patrauklus jo pateikimas. Patarimų ir rekomendacijų, nuo ko reikėtų pradėti, pateikiame ataskaitoje,“ – užbaigia Rita Norvaišaitė.
Ekoturizmo produkto plėtojimas ir jo dokumentavimas yra projekto „Ekoturizmo plėtrai palankių sąlygų plėtojimas Lietuvoje“, kuris dalinai finansuotas Šiaurės Ministrų Tarybos ir buvo įgyvendintas Lietuvoje 2014-2015 metai, dalis. Projektą koordinavo Baltijos aplinkos forumas. Partneriai – Estijos ekoturizmo asociacija ir Švedijos ekoturizmo bendruomenė. Projekto tikslas – gerinti sąlygas ekoturizmo plėtrai Lietuvoje.
