Europos Sąjungos (ES) tikslas iki 2030 metų – bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, tad ES jau vyksta itin sparti atsinaujinančios energetikos sektorius plėtra. Atliepdamas rinkos poreikius, KTU šiemet ėmė rengti tarpkryptinių žinių turinčius specialistus – startavo nauja Energijos technologijų ir ekonomikos magistro programa.
Atsinaujinančių išteklių energija – svarbiausia ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis, nes ji padeda mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos importą, taigi mažinti viso žemyno priklausomybę. Dėl tikslo mažinti išmetamų dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos šaltinius, visoje Europoje atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai pastaruoju metu labai padidėjo.
Darbuosis milijonai
2011 m. visame pasaulyje įrengta daugiau kaip 100 gigavatų galios saulės baterijų plokščių, 70 proc. iš jų – ES. Augant Europos atsinaujinančių išteklių energijos rinkai, gerokai sumažėjo šios energijos technologijų kainos, pavyzdžiui, saulės baterijų plokštės per pastaruosius septynerius metus taip pat atpigo 70 proc.
Šių išteklių energija susijusi ir su augančiu ekologiškų technologijų sektoriumi, kuriame darbo randa vis daugiau Europos žmonių. ES duomenimis, 2011 m. su atsinaujinančių išteklių energija susijusį darbą dirbo 1,2 milijonai žmonių. Tikimasi, kad 2020 m. ES atsinaujinančių išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo sektoriuose dirbs daugiau negu keturi milijonai žmonių.
Šis augantis ekonomikos sektorius prisideda prie Senojo žemyno pirmavimo technologijų srityje – padeda ES valstybėms kurti naujas ekologiškas darbo vietas ir eksportuoti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.
Būtent į tokius sektorius ir orientuota nauja trijų Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultetų – Elektros ir energetikos, Ekonomikos ir verslo ir Mechanikos inžinerijos ir dizaino – kartu parengta magistro studijų programa Energijos technologijos ir ekonomika. Kelių krypčių arba dar kitaip vadinamų tarpkryptinių žinių šiandien reikalauja bet kuri moderni ir inovatyvi verslo įmonė, o tokių žinių turintis darbuotojas – labiau vertinamas nei siaurą specializaciją išmanantis jo kolega.
Aktualus derinys ateičiai
Pasak „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno,energetikoje pastaruoju metu vyksta daug pokyčių, susijusių su naujų technologijų ir rinkos plėtra.
„Pokyčiai reikalauja naujų kompetencijų, apjungiančių technologijas ir ekonomiką, taigi tarpdisciplininės programos perspektyvos tikrai geros. Manau, kad šios programos absolventai turės paklausą rinkoje ir galės rinktis karjeros kelią. Programos tarpkryptiškumas leis vieniems pasukti į labiau technologinę sritį, kitiems – labiau ekonominę. Bet kuriuo atveju, technologijų ir ekonomikos derinys bus labai aktualus ateities energetikos sektoriui“, – sako D. Misiūnas.
Jo manymu, jau dabar galima teigti, kad energetika yra labiau regioninė nei nacionalinė, ypač kalbant apie rinkos veikimą.
„Tuo tarpu energetikos technologijos yra globalios. Taigi, ir kompetencija šioje srityje tampa aktuali tarptautiniu mastu“, – pabrėžia D. Misiūnas.
Specialistų poreikį nurodo pati ES
Pasak programos vadovės, KTU EEF docentės Ingos Konstantinavičiūtės, ES energetikos politikos strategijos, Pasaulio Energetikos Tarybos įžvalgos ir Nacionalinė energetikos strategija atspindi integracinio pobūdžio sprendimus, apimančius tiek ekonomines įžvalgas, tiek energetikos sektoriaus vizijas.
ES energetikos politikos strateginiai tikslai – darni energetikos sektoriaus plėtra, energetinis saugumas, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas – tiesiogiai atliepia specialistų, galinčių spręsti šias kompleksines problemas, poreikį.
„Programos Energijos technologijos ir ekonomika tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos energijos inžinerijos specialistus, turinčius ne tik naujausių energijos inžinerijos ir technologijų, bet ir ekonomikos žinių. Šiuolaikinis specialistas turi išmanyti tokias sritis, kaip darnioji energetika, suprasti investavimo, planavimo, efektyvaus valdymo specifiką, gebėti atpažinti ir analizuoti energetikos sektoriaus problemas“, – apie reikalavimus būsimam darbuotojui pasakoja KTU docentė.
Jos teigimu, atsinaujinančios energetikos vystymasis, bendrų energijos rinkų kūrimasis, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, efektyvus energijos naudojimas reikalauja tarpkryptinio požiūrio į esamą situaciją. Restruktūrizavus energetikos sistemą, ES nuolat jaučiamas šios srities specialistų trūkumas.
Žiniomis dalinsis praktikai
Naujoje magistrantūros programoje pateikiamos tik naujausios žinios iš energetikos ir ekonomikos sektorių, mat čia dėstys nemažai kviestinių dėstytojų-praktikų iš Lietuvos energetikos instituto, bendrovių LITGIRD, „Lietuvos energija“, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK).
Pasak VKEKK Elektros skyriaus patarėjos Aistijos Vaišnorienės, aukšta KTU rengiamų specialistų kvalifikacija užtikrina ir efektyvų ir kokybišką VKEKK darbą.
„Kasdienėje veikloje naudingos ne tik ekonomikos žinios, bet ir energijos technologijų išmanymas, todėl komisijai reikalingi darbuotojai, kurie būtų parengti pagal šią magistrantūros studijų programą. Komisijoje dirba ir vertinami KTU absolventai, suprantantys energetikos sistemos struktūrą ir veikimo principus, reguliavimo ir kainodaros bei kitus aspektus“, – apie realias darbo galimybes pasakoja A. Vaišnorienė.
Jos teigimu, šioje specialybėje įgytos tarpdalykinės žinios studentams užtikrins sėkmingą profesinę karjerą tiek energetikos sektoriaus įmonėse, įvairių profilių įmonėse bei nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose.
Daugiau informacijos galite rasti: http://ktu.edu/lt/stojantiesiems
bedarbystė negresia, tik ar norės bedarbiai dirbti?