Iki šiol norint bendrauti su kurčiaisiais buvo privalu suprasti ir mokėti gestų kalbą. Tai gerokai apsunkina kurčiųjų integraciją į visuomenę. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Dariuš Laketčenko pasiūlė šios problemos sprendimą – sukonstravo išmaniąją gestų atpažinimo pirštinę, kurią belaidžiu ryšiu sujungus su išmaniuoju telefonu rodomi gestai telefono pagalba yra išreiškiami žodžiais ir garsais. Taip specifinių žinių reikalavusi ženklų kalba pateikiama daugeliui suprantama forma.
„Ši pirštinė buvo kuriama kaip prototipas galimai inovacijai, kuri padėtų kurtiesiems bendrauti su gestų kalbos nemokančiais aplinkiniais žmonėmis. Pirštinę dėvinčio žmogaus rodomi gestai mobiliojo telefono pagalba tampa suprantami aplinkiniams garsine ir vaizdine išraiška. Patobulintas šis išradimas galėtų tapti priemone mažinti socialinę kurčiųjų atskirtį, labai praplėstų jų bendravimo galimybes“, – apie inovacijos reikšmę pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentas D. Laketčenko.
Pirštinė „jaučia“ rankos pirštų sulenkimą ir plaštakos padėtį erdvėje. Kai ją dėvintis asmuo parodo judesį, duomenys belaidžiu ryšiu perduodami į išmanųjį telefoną su „Android“ operacine sistema, kur jie yra apdorojami. „Telefone įdiegta programa atidaro gestą atitinkančią garso ir vaizdo rinkmeną, tokiu būdu informacija pateikiama per telefono garsiakalbį ir ekraną. Tad žmogus, rodantis gestus, išmaniojo telefono pagalba gali bendrauti su aplinkiniais, kurie girdi žodžius ir mato užrašą ekrane“, – savo sukurtos inovacijos veikimo principą pristatė D. Laketčenko. Šis išradimas yra VGTU absolvento bakalauro baigiamojo darbo rezultatas.
VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros Mokomosios laboratorijos vedėjas Arvydas Stankevičius sakė, kad tikslingai tobulinama išmanioji pirštinė galėtų tapti revoliucija bendravime su kurčiaisiais. „Šiuo metu išmanioji pirštinė gali „atpažinti“ 15 gestų, bet, toliau plėtojant programą, šis skaičius gali gerokai išaugti. Kita tobulinimo kryptis – pirštinės judesių erdvėje atpažinimas, nes kol kas suprantami tik sulenkimo judesiai. Dar viena plėtros sritis galėtų būti gestų atkūrimas kitomis kalbomis“, ¬ apie išradimo ateities perspektyvas pasakojo A. Stankevičius.
Anot D. Laketčenko, nors pirštinė buvo kuriama galvojant apie kurčiuosius ir pagalbą jiems bendraujant su gestų kalbos nemokančiais žmonėmis, ši technologija yra universali ir turi potencialą rasti daugelį kitų panaudojimo būdų. „Šiek tiek pakeitus įrenginio programą, pirštinę būtų galima pasitelkti kompiuterių valdymui be klaviatūros ir pelės, kitų įrenginių kontroliavimui belaidėmis priemonėmis, pritaikyti muzikos, žaidimų bei kitose srityse“, – galimybes vardijo VGTU absolventas.
