Valstybės kontrolė, atlikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai.
Nuo 2008 m. valstybė kasmet išmokėjo nuo 40 iki 50 mln. Lt vaikų išlaikymui, kai tuo nesirūpino asmenys, kurie teismo sprendimu privalėjo tai daryti. Tačiau auditoriai nustatė, kad per šį laikotarpį dalis lėšų buvo išmokėta neteisėtai ir 2014 m. pabaigoje permokų suma sudarė daugiau nei 1,8 mln. Lt. Neteisėtos išmokos atsirado, kai pareiškėjai, netekę teisės į tokią socialinę paramą, neinformuodavo šių lėšų administratoriaus – Vaikų išlaikymo fondo, o fondas neužtikrino, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kam jos priklauso. Nustatyta ir teisinio reglamentavimo spragų.
Auditoriai nustatė ir SADM permoką Trakų rajono savivaldybei. Ministerija, gavusi iš savivaldybės neteisingus duomenis apie valstybės išlaikomų vaikų skaičių, skyrė jai 864 tūkst. Lt didesnę dotaciją, nei priklausė. Savivaldybė suskaičiavo globojanti 27 vaikais daugiau, nei tokių globotinių turi faktiškai, ir gautomis valstybės biudžeto lėšomis padengė savo išlaidas. Valstybės kontrolei rekomendavus, SADM ėmėsi priemonių permokai susigrąžinti.
Atkreiptinas dėmesys ir į aktyvios darbo rinkos formavimo trūkumus. Per 2014 metus bedarbių profesiniam mokymui išleista daugiau nei 19 mln. Lt. Auditoriai, susipažinę su mokymo teikėjams ir programoms taikomais reikalavimais, nustatė, kad šiuo metu organizuoti neformalius profesinius mokymus gali bet kuris juridinis asmuo, o mokymo kokybė, trukmė ir kaina nėra reglamentuota. Pavyzdžiui, išmokti vairuoti sunkiasvorę mašiną galima vos per 70 val., o sušių gamintojų mokymo programa trunka net 320 val. Tiek mokymo teikėjui (kuris yra ir darbdavys), tiek besimokančiajam naudinga dalyvauti kuo ilgesniuose mokymuose, nes kol asmuo mokosi, valstybė jam moka stipendiją, apmoka apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.
Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl rinkos reguliavimo agentūros viešųjų pirkimų organizavimo. 2014 m. už SADM finansuojamo projekto lėšas (11 mln. Lt) buvo perkami maisto produktai skurstantiems Lietuvos žmonėms. Nustatyta, kad pats konkurso laimėtojas tiekė tik vieną iš devynių reikalingų maisto produktų, o kitus – per tarpininkus. Taip dideliais kiekiais įsigyti produktai kainavo ne mažiau, nei mažmeninėje prekyboje. „Šeimose visi už mažiau stengiamės nupirkti daugiau. Tai kodėl darbe šiuo principu nesivadovauja tie, kuriems valstybė patikėjo tarnauti piliečiams ir kasdienio maisto parūpinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms?“, – retoriškai klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Pasak valstybės kontrolieriaus, kadangi darbo ir socialinės paramos srityse naudojamos valstybės lėšos turi ne tik stiprinti gyvenimo kokybę, bet ir tenkinti žmogiškojo orumo poreikius, ypač atidžiai bus stebima ir rekomendacijų įgyvendinimo eiga.
