Šių metų liepos 1-10 d. Vilniuje jau penktąjį kartą vyko lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonių bei etninių žemių lietuvių vaikų vasaros stovykla „Lietuva – esi, buvai ir būsi“. Jau tapo tradicija, kad kasmet į ją yra sukviečiami mokiniai iš daugelio pasaulio lietuviškų formaliojo ir neformaliojo ugdymo mokyklų.
Vilniaus lietuvių namų gimnazija nuo praėjusių metų spalio mėnesio moko bei globoja mokinius iš Ukrainos karo zonos, todėl 12 šių vaikų taip pat buvo suteikta galimybė dalyvauti vasaros stovykloje. Taigi pagrįstai sumanyta truputį pakeisti šių metų stovyklos specifiką ir sukviesti daugiau moksleivių iš rusakalbių šalių lietuviškų bendruomenių, kad būtų užmezgami glaudesni ryšiai tarp pasaulyje gyvenančių lietuvių vaikų ir minėtų ukrainiečių. Šiemet iš viso susirinko net 45 stovyklautojai iš Ukrainos, Rusijos, Rusijai priklausančios Kaliningrado srities, Baltarusijos, Latvijos ir JAV.
Ši tautiška stovykla vaikams yra nemokama, ją remia Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus lietuvių namai, organizuoja Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyrius. Ypatingų atrankos kriterijų patekti į stovyklą nėra, reikia tik lietuvių bendruomenės ar lietuviškos mokyklos rekomendacijos, o ją daugelis bendruomenių suteikia tiems vaikams, kurie pasižymi mokantis ar puoselėjant lietuvių kalbą užsienyje. Pavyzdžiui Kaliningrado srities lietuvių mokytojų asociacija kvietimus į stovyklą teikia Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos olimpiados laureatams. Stovykloje dalyvavo ir labai gerai lietuviškai kalbančių mokinių, ir dar tik pradedančių mūsų kalbą vartoti. Vaikų veikla ir saugumu rūpinosi jaunas vadovų kolektyvas – trys iš jų – užsienio lietuvių studentų klubo nariai.
Stovyklos rėmėjai ir organizatoriai mokiniams pasiūlė nemažai nuotykių ir edukacinių užsiėmimų. Stovyklautojai mokėsi lietuvių kalbos, kūrė projektus apie Lietuvos geografinę padėtį, kalbą ir jos istoriją, nacionalinius simbolius, noriai ir energingai dainavo patriotinę Andriaus Mamontovo dainą „Geltona. Žalia. Raudona“; tie, kurie geriau mokėjo lietuvių kalbą, stengėsi bendrauti lietuviškai ir tuo nepaprastai džiaugėsi. Liepos 6-ąją dieną stovyklos dalyviai tradiciškai su visais pasaulio lietuviais giedojo Tautinę giesmę. Vaikai taip pat turėjo kūrybines dirbtuves: mokėsi piešti portretus ir Vilniaus istorijos momentus, lietuviškai skaitė ir vertė į rusų kalbą legendą apie Vilniaus įkūrimą, dekoravo spalvotu moliu keramines lėkštes, kūrė menines instaliacijas lauke ir viduje. Patriotiški jausmai buvo ugdomi žiūrint kiną: susidomėjimo sulaukė lietuvių filmas „Ekskursantė“.
Stovyklautojai taip pat vyko į kelias ekskursijas su rusiškai arba kartais ir lietuviškai kalbančiu gidu: po Vilnių, Rumšiškių liaudies buities muziejų (Kaišiadorių raj.), Europos parką. Stovyklos dalyviams buvo surengti mokomieji bei praktiniai užsiėmimai: Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje išklausytas pasakojimas „Gėlių vaikai“ bei buvo galima pasidaryti hipių judėjimą vaizduojančią apyrankę; Lietuvos nacionaliniame muziejuje papasakota apie heraldiką ir pasiūlyta nusipiešti savo šeimos ar giminės herbą; Vikingų kaime (Širvintų raj.) buvo išbandyti Mindaugo laikų Lietuvos ginklai ir šarvai bei žaisti tų laikų žaidimai, malti grūdai bei kepti blynai tikromis to laikotarpio sąlygomis. Galiausiai, kad vaikai stiprėtų fiziškai, ugdytųsi jų drąsa ir ištvermė buvo apsilankyta Vilniaus „Uno“ nuotykių parke, laisvalaikiu žaidė sportinius žaidimus, šoko diskotekoje, plaukiojo upelyje.
Vasaros stovykloje „Lietuva – esi, buvai ir būsi“ lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonių, etninių žemių ir pasaulio lietuvių bendruomenių vaikams buvo pasiūlyta aktyviai leisti laiką lietuviškoje aplinkoje, patirti neįprastų nuotykių, ugdyti kūrybiškumą, patobulinti savo lietuvių kalbos įgūdžius, sužinoti daugiau apie Lietuvos istoriją ir puoselėti meilę Lietuvai vieningai per uždarymą mojuojant mūsų vėliavos spalvas reprezentuojančiais balionais. Stovyklos vadovai ir organizatoriai džiaugiasi šauniais jaunaisiais užsienio lietuvaičiais ir tikisi, kad keletas jų liks mokytis Vilniaus lietuvių namuose, o kiti išsivežė pačius šilčiausius prisiminimus apie stovyklą „Lietuva – esi, buvai ir būsi“.
