Liepos 13 d. 19.30 val. Vilniuje bus prisimintas ir paminėtas prieš 755 metus vykęs Durbės mūšis.
Minėjimą rengia Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmais tęsdama tradiciją pagerbti žymiausius istorinius mūšius.
Minėjimo iškilmės prasidės 19.30 val. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklo šalia Valdovų rūmų. Jame dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, senoviniu pabūklu iššaus Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono salvės grupė, teatralizuotą Lietuvos karių ir kryžiuočių kovą atliks senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ kovotojai.
Pagal mūšių minėjimo tradiciją, virš Valdovų rūmų bus iškelta istorinė Vyčio vėliava, kurią, išsaugotą po mūšio, senovės kovotojai įteiks Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariams.
1260 m. liepos 13 d. įvykęs Durbės mūšis yra vienas didžiausių Lietuvos kare prieš kryžiuočių ordino agresiją ir pats didžiausias XIII a. baltų kovose. Jo metu vienu smūgiu buvo sutriuškintos abi Ordino šakos – teutonų Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai bei jų talkininkai Vakarų riteriai.
Durbės pergalė suteikė galimybę jau pavergtiems baltams tęsti išsilaisvinimo kovą, kuriam laikui sulaikė agresyviųjų to meto tarptautinių jėgų veiksmus. Praėjus dviem mėnesiam po mūšio, rugsėjo 20 d. prasidėjo Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočių agresiją, trukęs net 14 metų.
Mūšių minėjimai rengiami antrus metus. Vasarą Vilniaus Katedros aikštėje paminimi keli svarbiausi mūšiai ir karinės operacijos.
Liepos 15 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmuose bus minimos ir Žalgirio mūšio metinės.
O kas turėjo padėti Prūsų sukilimui? Gal Mindaugas , kuris karaliavo tuomet ir jo karūnavimą švenčiam dabar pasididžiuodami. O mūsų karaliaus “šaikai dašuto”, kad , sėdėdami medžiuose gliaudydami kankorėžius ir nepardavę Žemaitijos ir Prūsijos , nebus priimti į EU. Jei taip . Tai iš “primatų” atsakomybės nepareikalausi. Tai mūsų būtovės pamokos. Nekartokim.
Sembai, nadruviai dar tuo metu nebuvo Prūsija, o kaip ir kuršiai, buvo Lietuva, Lietuvos valstybės teritorija. Taigi nemenkinkime Mindaugo sukurtos Lietuvos valstybės, kurią be abejonės be kitų sudarė ir paminėtos lietuvių kalbos tarmių gentys, pergalės Durpės mūšyje, sakydami, kad tai “baltų pergalė prieš kryžiuočius”. Visgi jau sakytina, kad tai Lietuvos valstybės pergalė.
Durbės mūšis yra vėlesnė kova, o Lietuvos iškilimui Europoje svarbiausia yra pergalės Saulės bei Renzės mūšiuose. Po šių įvykių, karaliaus Mindaugas jau vadinamas „Aukščiausiuoju karaliumi”. Prie Vyslos, kur atsišakoja Nogatė 1245 m. buvo pastatytos strateginę reikšmę turėjusios Zantiro ir Šveco pilys, kurios trukdė ir beveik sustabdė kryžiuočių laivų judėjimą Vyslos upe.
Tai juo labiau keista, kad šios informacijos pavadinime užuot tvirtai sakius apie Durbės mūšį, kad tai Lietuvos pergalė prieš kryžiuočius, – pasakoma “baltų pergalė”…
Atkreipdamas dėmesį į sembius ir nadruvius aš tik noriu pabrėžti, kad jie Mindaugo, Vytenio ir su pertraukomis dar vėlesniais laikais nebuvo vadinami prūsais, jų galutiniam “suprūsinimui” taškas buvo padėtas tik po Žalgirio mūšio, kuomet Lenkija pasisakydama už Mažosios Lietuvos palikimą Vokiečių ordinui pelnė šio vasalystę prieš Lietuvą.