Šiais metais, liepos 13 dieną, sukanka 755 metai, kai žemaičiai, greičiausiai vadovaujami Karšuvos kunigaikščio Almino, pasiekė pergalę Durbės mūšyje.
2014 m. gruodžio 18 d. Seimo nario Valentino Bukausko teikimu Seimas plenariniame posėdyje priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nutarta papildyti Atmintinų dienų sąrašą, įtraukiant ir Durbės mūšio pergalės dieną. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pasiūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į Durbės mūšio svarbą Žemaitijos, Lietuvos, Rytų Pabaltijo ir iš dalies Europos istorijai ir siekiant, kad būtų išsaugota seniausio europinio Lietuvos istorinio-etnokultūrinio regiono Žemaitijos ir Lietuvos istorinė atmintis. Pagaliau, po 755 metų, ši svarbi mūsų Tautai diena susilaukė tinkamo įvertinimo.
Be to, dabar liepos pirmojoje pusėje minėsime net tris glaudžiai tarpusavy susijusius įvykius: 6-ąją dieną – Mindaugo karūnaciją, 13-ąją – Durbės mūšį, o 15-ąją – Žalgirį. Kartu turėsime progą pamąstyti, kuris iš šių įvykių svarbiausias: Mindaugo karūnacija asocijuojasi su Lietuvos tapimu pilnaverte valstybe, bet negalime pamiršti, kad šio statuso kaina buvo Žemaičių ir daugelio kitų etninių Lietuvos žemių perdavimas Vokiečių ordinui. Mindaugo sprendimui nepaklususių žemaičių pergalė Durbės mūšyje leido atkurti Lietuvos teritorinį vientisumą, bet kartu lėmė krikščioniškos karalystės statuso praradimą ir pasmerkė valstybę alinančiam karui, kuris truko dar 162 metus. Vis dėlto be šito karo nebūtų buvę ir pergalės Žalgirio mūšyje 1410 m., nebūtų buvę Žemaitijos Lietuvos sudėtyje, turbūt nebūtų buvę ir pačios Lietuvos – bent jau lietuviškos.
Taigi kviečiame kartu paminėti Durbės mūšį, kurio dėka buvo išsaugotas Lietuvos etninis-teritorinis vientisumas, o kartu ir tapatybė bei kalba. Liepos 11-12 d. minėjimai vyks svarbiausioje tuometinės Žemaitijos žemėje Karšuvoje – dabartiniuose Jurbarko, Tauragės ir Šilalės rajonuose (programa pridedama). Liepos 18 dieną minėjimas tęsis Durbėje, Latvijoje.
manau nesunku buvo pora sakinių paminėti Durbės mūšio esmę 🙂