Kelios dešimtys visuomeninių organizacijų birželio 25 dieną kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir Kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydamos Lukiškių aikštėje nestatyti praėjusiais metais konkursą laimėjusio paminklo „Tautos dvasia“. Vietoje to siūloma sudaryti naują ekspertinę komisiją, kuri pirmenybę teiktų aiškaus ir lengvai identifikuojamo Lietuvos laisvės kovų simbolio – Vyčio paminklui.
Kaip primena kreipimosi autoriai, dar 1999 metais Seime nutarta, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“. Aikštė yra skirta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti. Paties Lukiškių aikštės paminklo konkurso sąlygose teigiama, kad šio konkurso tikslas „iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje“. Pasirašiusios organizacijos teigia, kad laimėjęs projektas neatitinka šių sąlygų.
„Abstrakčią laisvę vaizduojantis paminklas „Tautos dvasia“ akivaizdžiai neatitinka konkurso reikalavimų ir pačios Lukiškių aikštės kaip valstybinės reprezentacinės aikštės paskirties. Nepatenkintų projekto „Tautos dvasia“ pergale visuomenės balsų gausa aiškiai liudija, kad piliečiai tai supranta. Žinome, jog tai ne pirmas to paties reikalaujantis, tačiau greičiausiai reprezentatyviausias piliečių mėginimas būti išgirstiems Lukiškių aikštės įamžinimo klausimu. Kreipimusi siekiama atkreipti už sprendimą atsakingų Vyriausybės narių dėmesį ir paskatinti konkretaus ir aiškaus monumento Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui statybas. Esame tikri, kad geriausiai tam tikslui tiktų istorinis LDK kunigaikščių ir modernios Lietuvos valstybės laisvės kovų simbolis – Vytis,“ – teigia vienas kreipimosi iniciatorių, politologas Vytautas Sinica.
Kreipimosi tekste teigiama, kad paminklas „Tautos dvasia“ negali būti statomas dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, projektas neatitiko konkurso sąlygų – nėra įtaigus, lengvai identifikuojamas ir visuotinai priimtas, priešingai, pačių konkurso komisijos narių buvo pavadintas „talpiu prasmėms“. Antra, projektas jau buvo teiktas dviem ankstesniems konkursams, taigi nėra originalus darbas, sukurtas specialiai šiam konkursui. Galiausiai, konkurso nugalėtoju paminklą „Tautos dvasia“ paskelbė viceministro Dariaus Mažinto vadovaujama komisija. Primenama, jog konkursą organizavęs D. Mažintas apskritai negalėjo eiti šių pareigų ir buvo iš jų pašalintas paaiškėjus, kad suklastojo vidurinės mokyklos baigimo diplomą, taigi ir konkurso rezultatai negali būti laikomi galiojančiais.
Kreipimąsi pasirašė įvairios laisvės kovotojų, tremtinių, Sąjūdžio, tėvų, jaunimo, žmogaus teisių gynimo ir kitos organizacijos. Tarp pasirašiusių organizacijų – Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Studentų ateitininkų sąjunga, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija, studentų korporacija Neo-Lithuania, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, jaunimo sambūris „Pro Patria“, Vilniečių ainių klubas, Vilniaus seniūnaičių asociacija, viešoji įstaiga „Mūsų vėliavos“, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių skyrius, Studentų ateitininkų teisininkų korporacija „Iustitia“ ir kitos.
Labai geras kreipimasis, turint galvoje, kad pirmą kartą istorijoje sostinėje Vilniuje kuriame valstybinę aikštę ir čia turi būti pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę. Tokias aikštes turi visos Europos valstybės, nejaugi mes tokios aikštės neverti.
Tai jau taip, projektas „Tautos dvasia”, vaizduojantis sielos nerimą – iš narvo išlekiantį paukštį – tik posovietinio laikmečio jausena, kuri primena negandas, o ne Tautos amžių dvasią. Tai nepasiekiama, jeigu nėra ramybės širdyje. Vytis – taip pat nerimas. Tam reikia gilesnės prasmės, kuri susisiekusi su legenda užpildytų mūsų dvasią.