Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.
Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti ir 7 invazinių rūšių gausai reguliuoti. Jį finansavo Europos regioninės plėtros fondas ir valstybė. Be jo klumpaitės Balsio pakrantėje būtų pasmerktos.
Vykdant šį projektą per pusketvirtų metų sutvarkyta beveik 60 ha miško buveinių, daugiau nei 450 ha pelkių bei 700 ha pievų ir joms artimų buveinių – 129 saugomų 23 retų rūšių teritorijos. Gerai miško buveinių būklei atkurti buvo retinami medynai, šalinami krūmai ir pomiškis, pelkių, pievų ir joms artimų buveinių – kertami krūmynai, šienaujamos nendrės ir žolė. Iškelti 148 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, po 8 lizdus jūriniams ereliams ir ereliams žuvininkams, 240 skirtingo tipo inkilų šikšnosparniams. Rečiausių rūšių populiacijoms stiprinti jos papildytos dirbtinai išaugintais individais – tam į upelius išleista 340 paaugintų vijūnų ir pasodinta per 140 užaugintų pelkinių uolaskėlių.
Saugomose teritorijose plintantys invaziniai augalai ir gyvūnai – didelė grėsmė vietinei biologinei įvairovei. Saugant vietinių augalų augavietes, 500 ha plote išnaikinti uosialapiai klevai, o 160 ha pievų – gausialapiai lubinai, dvidešimtyje ežerų gaudyti ir įveisiant plėšrias žuvis naikinti rainuotieji vėžiai ir nuodėguliniai grundalai, taip pat medžiotos kanadinės audinės ir mangutai.
