KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) gegužę surengta jubiliejinė 20-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba ICEM-2015“ į Kauną sukvietė per 220 mokslininkų iš 23 pasaulio šalių. Pagrindinė tris dienas trukusio renginio diskusijų tema – organizacijų ir institucijų atsakomybės dilemos nuolat kintančiame pasaulyje.
Anot vieno iš pagrindinių ICEM konferencijos (angl. „International Scientific Conference Economics and Management“) pranešėjų, Radboudo universiteto (Olandija) Socialiai atsakingo verslo ir viešojo sektoriaus mokyklos profesoriaus Jano J. Jonkerio,
visuomenė kinta milžinišku tempu. Akivaizdus to įrodymas – pastarojo dešimtmečio statistiniai pavyzdžiai.
„Youtube“ platformoje pirmasis vaizdo įrašas buvo patalpintas prieš dešimt metų. Šiandien ši svetainė jau turi daugiau nei milijardą vartotojų. Kas minutę į „Youtube“ įkeliama 300 valandų trukmės vaizdo įrašų. Prieš dešimtmetį atsirado ir mažas startuolis, pavadinimu „Google“, šiandien turintis virš milijardo mobilios operacinės sistemos „Android“ vartotojų. Šie statistiniai pavyzdžiai puikiai iliustruoja visuomenės kaitos spartą“, – kalbėjo J. J. Jonkeris.
Visuomenė keičiasi iš esmės
Toliau vykstantys spartūs ir sunkiai nuspėjami pokyčiai, milžiniškas visur ir visada prieinamas informacijos srautas ir reikli visuomenė – veiksniai į kuriuos, anot J. J. Jonkerio, mokslininkai labiausiai turi atkreipti dėmesį ir dar aktyviau vienytis.
„Visuomenė keičiasi iš esmės, greitai ir niekas negali pasakyti, kur tiksliai ji pasuks. Judame link didžiulio ryšių tinklo, turinčio prieigą prie žinių bet kur ir bet kada. Visuomenė reikalauja greitų socialinių, technologinių ir organizacinių inovacijų, tad pagrindinė „mes-ekonomika“ (angl. we-economy) modelio idėja – tyrimai.
Mokslininkai turi sutelkti dėmesį į socialinių problemų sprendimų paiešką. Tai – svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduriame Europoje, kurį matome nacionalinėse strategijose. Turime dar aktyviau vienytis kolektyviniams tyrimams, taip lengvindami mano jau minėtą visuomenės virsmą“, – sakė J. J. Jonkeris.
Laikas inovacijoms ir darniai plėtrai
Pasak profesoriaus, mokslininkams ieškoti tyrimų krypčių visai nereikia – tematikos pateiktos kaip ant delno. Problemos, su kuriomis susiduria visas pasaulis, auga.
„Jei visuomenė nekeis savo įpročių, po 15 metų reikės 50 proc. daugiau energijos, 40 proc. daugiau vandens, ir 35 proc. daugiau maisto. Dabar yra pats tinkamiausias laikas inovacijoms bei darniai plėtrai“, – pabrėžė KTU EVF surengtos konferencijos pranešėjas.
„Taip vadinamos mega-tendencijos – demografiniai pokyčiai, greita urbanizacija, klimato kaita – įeina į naujausią ES strategiją, todėl mokslininkams nebereikia ieškoti ar išradinėti naujų tyrimų temų. Jos, kaip ir pinigai bei strategija, jau yra. Tereikia tik vaizduotės su tuo susidoroti“, – įsitikinęs profesorius J. J. Jonkeris.
Pristatyti naujausi moksliniai tyrimai
20-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „ICEM-2015“ metu taip pat buvo pristatyti naujausi tyrimai sumanios ekonomikos, antreprenerystės ekosistemų, atsakingų inovacijų, socialinės atsakomybės versle ir visuomenėje, finansų rinkų plėtros, žmogiškųjų išteklių ugdymo, įtraukios rinkodaros srityse.
Pagrindinėje plenarinėje sesijoje pranešimus taip pat skaitė ESSEC verslo mokyklos (Prancūzija) profesorius, ISIS (angl. „Institute for Strategic Innovation and Services“) direktorius dr. Xavieras Pavie, JAE Dubajaus Britų universiteto dekanas dr. Ashly‘is H. Pinningtonas bei Europos tarpdisciplininio tyrimų instituto vadovas dr. Takis Damaskopoulos.
Bendradarbiavimo platforma mokslininkams
„Prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėta rengti konferencija tapo puikia bendradarbiavimo platforma ekonomikos ir vadybos mokslo krypčių tyrėjams ne tik keistis priešakinių mokslinių tyrimų rezultatais, bet ir rasti naujas nišas naujiems bendriems tyrimams vykdyti.
Kasmet augantis dalyvaujančių šalių, institucijų bei dalyvių skaičius pastaruosius metus leido vystyti sekcijų bendruomenes, kurios suburia skirtingų šalių mokslininkus, tiriančius susijusią problematiką. Be mokslinių diskusijų, „ICEM-2015“ dalyvius stebino KTU mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai KTU „Santakos“ slėnyje, inovatyvios verslo įmonių grupės „Elinta“ produkcija ir siekiai.
„Džiugu, kad šiais metais pirmą kartą įvykęs doktorantų seminaras bei partnerių paieškos renginys sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo“, – sakė vienas iš „ICEM-2015“ organizatorių, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo prodekanas dr. Kęstutis Duoba.
Prie KTU prisijungė latviai, čekai ir estai
Šventinis jubiliejinio 20-ojo renginio uždarymas vyko Kauno miesto rotušėje. Jo metu pagerbtas ir apdovanotas ICEM konferencijos pradininkas prof. B. Martinkus bei 7 tyrėjai, kurie skaitė mokslinius pranešimus pirmojoje ir dvidešimtojoje ICEM konferencijose. Visus mokslininkus pasveikino ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis bei jo pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Pirmoji ICEM konferencija įvyko 1992 metais Kauno technologijos universitete. Nuo 2010 metų ši konferencija tapo keliaujanti. Ją organizuoja ne tik KTU, bet ir Brno technikos universitetas (Čekija), Rygos technikos universitetas (Latvija) ir Talino technologijos universitetas (Estija).
2016 metais ICEM konferencija persikelia į Čekiją.
Atraminis ryšys:
deja, posovietinė (arba eurosąjunginė Briuselinė) erdvė
neturi nei vieno atraminio ryšio taško,
– net Šveicariją, Norvegiją ar islandiją
įskaitant.
Kaip piliakalnių laužai kadais,
– kas siųsdavę žinią, kas (kur)
priimdavę ar perduodavę.
Kadais…
…o dabar?
Nuo kokio (kieno?) kalnelio ir šiioj el.terpėj (i-net) pradeda riedėt žinia,
kas šeimininkas (šeimininkai) atramų ryšio,
kam priklauso tarnyb.stotukės (serveriai)
be u ž u o l a n k ų…
Atskiri, laisvi, nepriklausomi nuo iš už ES??? (bent).
Taigi – naujiems “kalneliams” įsisavinti dar daug proto ir ryžto,
ryžto ir proto apie zoną (euro) sutelkt įdiegt ir irengt teks.
Tada pasijungusieji mES,
galėsim ramiau, tvarkingiau ir
s a u g i a u bendraut ir su kiTAIS,
bei… valdytis
(e-valdžia) 🙂
Iš tiesų tai kliedesiai. Kokia visuomenė, kokie ryšiai, jei kišama liberali egoizmo, hedonizmo, tolerancijos, besaikio vartojimo šeimų naikinimo ideologija? Kiekvienas tik sau, kiekvienas tik už save, pagatavas apgauti, išnaudoti, pasinaudoti, užmušti kitą…
Panašios konferencijos nedaro garbės nei Lietuvai, nei Lietuvos mokslininkmas. Jose visiškai nesimato mūsų mokslininkų indelio bei mokslinės minties, mokslinio mąstymo, mokslinio požiūrio į dabartį ir,svabiausia, į ATEITĮ!!!
Mat, “mokslininkmas nebereikia ieškoti ar išradinėti naujų tyrimo temų”!? Tad gal laikas uždaryti KTU ir VDU?!
Atėjo laikas kai iškilančias problemas turi spręsti ne tiktai vieni technokratai, bet ir kitų sryčių specialistai! Kad ir archeologai, istorikai, etnologai, etnografai, teologai, astronomai, biologai, hidrologai, lingvistai ir kiti!
Ar susirinkusieji bent nutokė – kodėl Žemėje kinta klimatas?! Ar jie bent yra girdėję apie III ir IV Žemės ašies judėjimų egzistenciją? Ar jie žinojo koks klimatas bent mūsų pusrutulyje buvo prieš 2000 metų ir koks jis bus 3000 metais? O jug visa tai mūsų humanitarai dabar jau nesunkiai gali sužinoti ir iš mūsų protėvių, ir iš naujausių šaltinių, tiktai reikia priversti juos – atsikratyti perdėtos ir nepagrįstos arogancijos bei pradėti mastyti!!!