Gegužės 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė jau tradicija tapusią eiseną skirtą pagerbti Paneriuose sušaudytiems Vietinės rinktinės kovotojams ir už lietuvišką veiklą sušaudytai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.
„Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš lenkų „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“mūšyje prieš įžygiuojančius „išvaduotojus“ iš Rytų, vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Daug jų žuvo, o kurie liko gyvi, pergalės laukė labai ilgai, bet visada tikėjo, kad kada nors Lietuva taps laisva, kad kada nors Vilniaus Gedimino pilies bokšte plevėsuos Trispalvė“, – sakė vienas iš šio minėjimo rengėjų Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Enzys Jagomastas buvo knygų leidėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos rėmėjas, laikraštininkas. Nors jo pavardė skamba tarsi nelietuviškai, bet jis buvo tikras lietuvis, gimęs Šilutės rajono Lumpėnų kaime. Spėjama, kad jo protėviai kilę iš Lenkijos, Mozūrijos krašto.
E. Jagomastas 1896–1941 metais Tilžėje turėjo savo spausdinimo ir leidybos firmą „Lituanija“, bendravo su lietuvių knygnešiais, kitais to meto šviesuoliais. Savo leidykloje jis išleido apie 380 Mažajai Lietuvai ir ypač Didžiajai Lietuvai skirtų knygų, redagavo ir leido laikraščius „Lietuviškas laiškas“, „Aušra“, „Naujasis Tilžės keleivis“, leido kalendorių „Jagomasto lietuviškos kalendros“.
E. Jagomastas Tilžės apylinkėse rinko lietuviškus žodžius, posakius, patarles, priežodžius, bendravo su tokiais žymiais žmonėmis kaip Vydūnas, Juozas Balčikonis, Kazys Šimonis, Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas.
E. Jagomastas ragino rūpintis lietuvių kalba, ją puoselėti ir mylėti. Jis negalėjo pakęsti tuomet Tilžėje gyvavusio vokiškojo nacionalizmo ir savo įsitikinimų neslėpė. Naciams jį ėmus persekioti buvo priverstas pasitraukti į okupuotą Lietuvą. Tačiau fašistai jį surado ir ten ir su visa šeima sušaudė Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 23 d.
