Ar Lietuvos muzikantams lemta užsidirbti interneto eroje?

Dar prieš dvidešimt metų kūrėjai, norėdami išgarsėti ir iš savo kūrinių gauti naudos, turėjo sudaryti sutartis su leidybinėmis kompanijomis ir laukti finansinio atlygio už išleistus įrašus, tačiau su interneto atsiradimu taisyklės pasikeitė. Technologijų amžiuje vis daugiau autorinio turinio privalo atsidurti internete tam, kad pasiektų platesnę auditoriją, tačiau su didesne sklaida pakito ir vartotojų elgsena – lengvai skaitmeninėje erdvėje pasiekę turinį, ne visi už jį nori susimokėti. Apie šiuolaikinius iššūkius, kylančius autoriams, prodiuseriams ir platintojams, diskutavo internetinio piratavimo problemos sprendimų ieškančio klasterio „Clear Digital world“ konferencijos dalyviai ir svečiai. Pranešimą skaitęs muzikos industrijos verslininkas Markas Adamas Haroldas kalba tiesmukai: internete nėra galimybės apsaugoti savo teises pastačius sieną, todėl šią funkciją turi atlikti teisinė „siena“.

„Mes milijoną kartų sakome: „Lietuva yra maža šalis“, tačiau žvelkime plačiau: Jamaika taip pat yra maža, neturtinga šalis, tačiau septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje būtent ji ėmė keisti pasaulio muzikos istoriją, išrasdama regio muziką. Bobas Marlis (Bob Marley) padarė didžiausią įmanomą reklamą savo šaliai, kodėl mes, lietuviai, negalime turėti savojo Marlio?, – retoriškai klausia M. A. Haroldas. – Kvaila manyti, kad pasaulį sudominsi tik darydamas taip, kaip daro kiti – kas žino, gal kanklės sudomins tūkstantį muzikos gerbėjų Japonijoje? Svarbu ieškoti talentingų atlikėjų, kompozitorių ir užsiimti jų eksportu – tai padės didinti Lietuvos kūrėjų žinomumą bei bendrą vidaus produktą“.

Kompozitorius, atlikėjas ir dainų autorius Andrius Mamontovas jau seniai žinomas kaip vienas aktyviausių savo autorinių ir gretutinių teisių saugotojas. Konferencijoje pristatęs naujus reklaminius klipus, kuriuose už įsigyjamas prekes atlikėjas tiesiog paploja, dainininkas išreiškė poziciją, kad įrašyti albumą yra toks pats darbas, kaip ir surinkti automobilio variklį ar pastatyti namą. „Bėda ta, kad didžioji šio darbo dalis, visai kaip ledkalnyje, yra nematoma. Tai intelektinis darbas, dažnai besivystantis tiesiog galvoje, tačiau lygiai taip pat suteikiantis kūrėjui teisę į atlyginimą. Kartu su internetu užaugusi jaunoji karta mano, kad tarp interneto ir nemokamo turinio egzistuoja lygybės ženklas. Kol šio požiūrio nepakeisime, tol matysime vis mažėjantį profesionalumo lygį muzikos industrijoje“, – kalbėjo A. Mamontovas.

Konferencijos dalyviai vienbalsiai sutarė, kad didžiausia mažėjančių pajamų, o kartu ir smunkančio profesionalumo priežastis yra piratavimas, o pagrindinis šios veiklos simbolis – interneto tinklapis Linkomanija.lt. Anot pašnekovų, kol šis puslapis veikia, tol visi kiti darbai tėra apsimestinis neefektyvios veiklos dangstymas, nes tai yra didžiausia „piratų“ svetainė, kurioje net 98 procentai turinio yra platinama be teisių turėtojų sutikimo. Vis dėlto, surasti sprendimą, kuris būtų ir teisiškai teisingas, ir atitiktų autorių bei platintojų lūkesčius, nėra lengva, todėl bandoma eiti kitais keliais – Linkomanijos savininkus apkaltinti mokesčių vengimu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. A. Mamontovas išreiškė savo griežtą poziciją Linkomanija.lt veiklą administruojančių žmonių atžvilgiu, reikalaudamas, kad būtų viešinami jų vardai ir pavardės, kad visi žinotų, kas konkrečiai pelnosi iš šios svetainės veiklos. Pats atlikėjas prisiminė atvejų, kuomet nusprendęs savo naujai įrašytą albumą leisti siųstis nemokamai, sulaukė reakcijų, kad vis tiek geriau pasivogti iš piratinio tinklalapio.

Klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis mano, kad sprendimai kovoje prieš piratavimą ir autorinių teisių pažeidimus apskritai turi būti kompleksiniai. „Viena vertus, valstybės vadovams reikia nustoti apsimetinėti, jog šios problemos nėra ir pagaliau priimti politinį sprendimą įkurti vieną IPR (intelektinės nuosavybės teisių) instituciją, kuri ir būtų atsakinga už visas šias sritis; kita vertus, kūrėjai turėtų ir patys aktyviau stebėti rinką bei dažniau kreiptis į teisėsaugą pamatę, kad jų kūriniais nelegaliai dalijamasi. Mes klasteryje esame pasiruošę jiems padėti – konsultuoti teisiniais, technologiniais ir kitais klausimais bei nukreipti tinkamu keliu“, – teigia R. Matulis.