Šiandien, balandžio 24 dieną, Seime užregistruotas alternatyvus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, kurį teikia didžiajai daliai Seimo frakcijų priklausantys 43 Seimo nariai.
„Alternatyvus įstatymo projektas atsirado kaip bendra iniciatyva kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis žmogaus teisių, vaiko ir šeimų gerovės srityse. Jis atsirado iš laukimo, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo variantą rengė gana ilgai, ir iš noro konstruktyviai spęsti esamas problemas,“ – teigia įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
Anot jo, pagrindinė idėja, kuo šis projektas skiriasi nuo ministerijos varianto – vizija, kad valstybė turi teikti tėvams pozityvią edukacinę bei socialinę pagalbą, o ne mojuoti botagu.
„Juk pagrindinis tikslas – sukurti veikiantį ir efektyvų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, o ne dokumentą, nurodantį, kaip prižiūrėti tėvus“, – sako L. Kazlavickas.
Šiandien registruotame įstatymo projekte siūloma įteisinti šeimos autonomijos bei tėvų prigimtinės teisės auklėti ir ugdyti savo vaikus principus, aiškiai įtvirtinti valstybės pagalbą ir apsaugą šeimai. Akcentuojama, kad svarbiausia pasiekti, jog pačios šeimos gebėtų prisiimti visą atsakomybę už vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Todėl įstatymo projekte siūloma valstybei užtikrinti reikiamą pagalbą padedant šeimai rengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, siūloma numatyti priemones, padedančias šeimoms spręsti socialines problemas, kalbama apie būtinybę užtikrinti lankstesnes ir palankesnes darbo sąlygas, tobulinti vaikų priežiūros sistemą ir pan.
„Į pateiktą alternatyvų įstatymo projektą reikėtų žiūrėti kaip į galimybę patobulinti šiuo metu užregistruotą ministerijos projekto variantą, kuris, mano nuomone, yra neišbaigtas. Tikiu, kad po darbo komitetuose, šių dviejų dokumentų pagrindu galime turėti progresyvesnį, efektyviau veikiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą“, – įsitikinęs L. Kazlavickas.
Iniciatyvinės grupės manymu įstatyme turėtų išlikti tokios dalys kaip „Vaikas ir šeima“, „Neįgalus vaikas”, „Vaikas ir mokykla“, „Vaikas ir darbas“, „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai“, kurios į ministerijos variantą nebuvo perkeltos iš šiandien veikiančio ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderinto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Į alternatyvų įstatymą buvo perkeltos ir kai kurios dalys iš ministerijos parengto įstatymo, tačiau tobulintas pateikto pagalbos plano organizavimo procesas, atsakingų institucijų funkcijos, atsakomybė ir pan.
Seimo nario L. Kazlavicko iniciatyva suburtoje alternatyvaus įstatymo projekto rengimo grupėje dalyvavo Ateitininkų federacijos, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, NVO vaikams konfederacijos, Lietuvos tėvų forumo, Šeimos instituto, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Nepartinio demokratinio judėjimo, Piliečių gynimo paramos fondo, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos atstovai. Projektą teikia Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai.