Viešai nagrinėjama buvusio KTU gimnazijos direktoriaus byla atskleidžia iškreiptą mokyklose paplitusią garbės sampratą, o kartu ir bejėgiškumą, nežinojimą ką daryti „aptikus“ paauglius vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Mokyklos dažnai slepia rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo atvejus dėl įvairių priežasčių: nenori gąsdinti tėvų, kad jie nepabėgtų su „mokinio krepšeliu“, bijo, kad nubaus arba sugėdins. Kartais tiesiog bijo.
Kai garbė suvokiama kaip nepriekaištingai spindintis reputacijos munduras – profesinis, konkrečios ugdymo įstaigos ar asmens, o realybė toli nuo tobulybės, pasitaiko ir smurto. Kraštutinai neetiškus ir nepriimtinus grasinimus priverstiniu psichiatriniu gydymu, siekiant pakeisti elgesį, dabar nagrinėja teisėtvarka. Ateityje tokių konfliktų padėtų išvengti geresnis supratimas kaip mokyklos darbuotojai galėtų veikti kartu su vaikais, o ne prieš juos. O kol kas, regis, lengviau atsikratyti problemos, atsikratant „rūkančiais, geriančiais, vartojančiais, silpnavaliais“. Ar Lietuvoje gabių vaikų vis dar per daug, kad juos galima nurašyti į nuostolių stulpelį?
Visgi šiek tiek nepadoru vaikų elgesiui kelti griežtesnius reikalavimus nei rūkančiai sveikatos ministrei, kuri viešai patikslina rūkiusi Sveikatos apsaugos ministerijos „kambarėlyje su užsienio svečiais“.
Tikiuosi pradžiugins žinia, kad šiais laikais psichiatrų ir kitų psichikos sveikatos specialistų bijoti neverta, nes jie gali ir padeda vartojantiems ir priklausomiems suaugusiems ir vaikams atsisakyti žalingų įpročių. Vartojantiems žalingai arba jau turintiems priklausomybę žmonėms būtina teikti pagalbą, gydyti, neretai kompleksiškai, o ne auklėti arba bausti. Tik diagnozuoti ir gydyti turėtų specialistai, o ne įstaigos direktorius.
Svarbu suprasti, kad vaikams saugios psichoaktyviųjų medžiagų dozės nėra, vartojimas jiems visada žalingas, todėl saugodami nepilnamečių sveikatą ir šalies ateitį, turime kurti aplinką, kurioje lengva nevartoti, o pradėjusiems, eksperimentuojantiems būtina padėti kuo skubiau nutraukti. Taip jiems užtikrinsime sveikesnę, sėkmingesnę ir netgi turtingesnę ateitį. Kuo vėliau vaikas arba paauglys įsitraukia į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tuo mažesnė rizika, kad bus pakenktos smegenys, kad suaugęs jis taps priklausomas.
Mokyklos lankymas, išsilavinusių ir geranoriškų suaugusiųjų priežiūra joje, lemia tai, kad mokyklą lankantys vaikai rečiau rūko, vartoja alkoholį ir narkotikus. Tai tinkama aplinka pastebėti pagalbos reikalingus vaikus ir koordinuoti jiems teikiamą pagalbą.
2013 m. VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kreipusis dėl vaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo į psichikos sveikatos įstaigas, pagalba suteikiama greitai ir veiksmingai – greičiau nei per savaitę, ja lieka patenkinti ir pagalbą gavę vaikai, ir jų tėvai bei globėjai. Be to beveik 80 proc. atvejų pavyksta nutraukti arba sumažinti medžiagos dėl kurios kreiptasi, vartojimą. Dažniausiai, tai alkoholis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuo metu mokykla ir sveikatos įstaigos itin retai nukreipia nepilnamečius konsultacijai dėl vartojimo ir priklausomybės sutrikimų.
Tyrimo išvadose rekomenduojama mokykloms konsultuojantis su specialistais įsivesti procedūras, kaip elgtis ir kur siųsti visus vaikus, pastebėtus rūkant, vartojant alkoholį arba narkotikus. Taip pat siūloma nustatyti tėvų informavimo apie pagalbos galimybes tvarką. Vienas iš partnerių konsultuojančių dėl teisinių tokios tvarkos aspektų galėtų būti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kurio specialistų dėka mokyklų ugdymo sutartyse atsirado papildoma nuostata dėl elektroninių cigarečių draudimo. Tai šiek tiek gelbėjo mokyklas laukiant elektroninių cigarečių reglamentavimo, kuris įsigalios šįmet gegužės 1 d. Švietimo įstaigos galėtų aktyviau bendradarbiauti ir su šios srities ekspertinėmis NVO.
Mokyklos pripažinę, kad jose yra rūkančių moksleivių ir paprašę jiems pagalbos neatskleistų jokios valstybės paslapties: 2014 m. GYTS (Global Youth Tobacco Survey) duomenimis Lietuvoje, tarp 7- 9 klasių mokinių, 30,1 proc. berniukų ir 25,1 proc. mergaičių šiuo metu vartoja kokį nors tabako gaminį, 20 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių rūko cigaretes. Negali būti, kad visi rūkantieji yra „kitose mokyklose“?
Tačiau, nors mokykla ir labai sustiprėtų bendradarbiaudama su sveikatos priežiūros sistema tačiau ji nėra ir netaps visagalė. Dar ne kartą teks priminti, kad veidmainiška reikalauti profilaktikos ir prevencijos rezultatų iš mokytojų ir tėvų, kai Lietuvos politikai seniai perleido naujos vartotojų kartos ugdymą alkoholio ir tabako pramonei. Net ir šią minutę politikai aptarnauja pramonę, keisdami jau priimtą įstatymą, kad tik nenutrūktų alkoholio srautas degalinėse, bendradarbiauja su verslu rūpindamiesi sukurti kiek įmanoma palankesnes sąlygas parduoti, reklamuoti, brukti, pardavinėti greta mokyklų ir universitetuose, seime ir renginiuose. O kitoje barikadų pusėje stovintiems tėvams ir mokykloms sakoma: ginkitės ir ginkite savo vaikus.
GYTS tyrimas perduoda ir atvirą SOS signalą – net 6 iš 10 šiuo metu rūkančių paauglių mėgino nustoti rūkę per pastaruosius 12 mėnesių, daugiau nei pusė rūkančių nori nustoti rūkę dabar. Bendromis mokytojų, mokyklų administracijos ir sveikatos specialistų jėgomis tikrai galime jiems padėti. Verta bent pamėginti.
Autorė yra psichiatrė
Nepriekaištingų turbūt nebūna 🙂 Tad garbė yra ne tada, kai kas nors yra slepiama (nusukama, apgaunama ir t.t.), o tada, kai yra elgiamasi atvirai, teisėtai, humaniškai…. Kiekviena mokykla pasakiusi, kad ji yra prestižinė, kad joje nėra nei rūkančių, nei patyčių, greičiausiai blefuoja ir tai rodo, kad ji elgiasi atvirkščiai, būtent – NEGARBINGAI, ir kad ji nėra tokia jau ir prestižinė. Mokyklos nėra vakuumai, atskirti nuo visos visuomenės ir joje vykstančių procesų. Statistikos faktai vienodai galioja tiek mokyklose, tiek už jos ribų (statistika: nelaimingiausi vaikai ES, daugiausia patyčių ES, pakankamai daug vartojančių svaigalus, pakankamai didelis LPL skaičius ir kt.).