Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras priemena, kad kovo mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės diena. Ji skirta informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. PSO ragina susivienyti kovai su tuberkulioze, ypač laiku išaiškinant visus tuberkuliozės atvejus. Būtina padaryti viską, kad tuberkuliozė būtų visiškai likviduota. Šiandien ji išgydoma ir niekas XXI amžiuje neturėtų mirti nuo šios ligos. Europoje kasdien tuberkulioze suserga maždaug 1000 žmonių.
Šiandien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad PSO Europos regione vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 6 procentais per pastarąjį dešimtmetį.
Šiandien 53 PSO Europos regiono šalyse yra išaiškinta apie 360 000 sergančiųjų tuberkulioze. (PSO Europos regiono biuro bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis). Pateikta informacija patvirtina, kad PSO Europos regione šiandien vidutinis metinis tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo 6 procentais. Iš esmės ES ir EEB šalys pasiekė penkerių metų vidutinio atvejų skaičiaus mažėjimo tikslą. Tačiau Europa dar nepasiekė numatytų tikslų gydant vaistams atsparios tuberkuliozės atvejus.
Daug kas nuveikta kontroliuojant tuberkuliozę Europos regione nuo tada, kai 2008 m. buvo paskelbtas Strateginis veiksmų planas kovai su tuberkulioze ES (Framework Action Plan to Fight Tuberculosis in the European Union), o 2011 m. priimtas Konsoliduotas veiksmų planas 2011–2015 m. laikotarpiui kovai su daugeliui vaistų atsparios ir itin gydymui atsparios tuberkuliozės prevencijai ir gydymui (Consolidated Action Plan to Prevent and Combat Multidrug- and Extensively Drug-resistant Tuberculosis in the WHO European Region 2011–2015). Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas tapo net tris kartus prieinamesnis nei 2011 m., tačiau ši problema neišspręsta. Vaistams atsparios bei itin atsparios tuberkuliozės atvejai sukelia rimtų dvejonių, ar pavyks pasiekti planuojamą tikslą ir išnaikinti tuberkuliozę Europoje iki 2050 m.
Iš 27 pasaulio šalių, kuriose atrandama daugiausiai vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, net 15 šalių priklauso PSO Europos regionui. Tai sudaro apie 76 400 ligonių, sergančių vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Deja, net pusei šių pacientų nebuvo suteikta tiksli diagnozė dėl tinkamų laboratorijų trūkumo ir jie nebuvo tinkamai ir sėkmingai gydomi.
ES ir EEB šalyse pacientų, sergančių vaistams atsparia tuberkulioze, gydymas vis dar stabiliai labai žemo lygio – tik vienas iš trijų pacientų, sergančių šia tuberkuliozės forma (34 procentai), yra sėkmingai pagydomas. Daugiau nei pusė iš jų miršta, nėra tinkamai išgydomi arba neatvyksta į pakartotinę konsultaciją. Itin vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas dar sudėtingesnis, nes pagydomi tik 25 procentai sergančiųjų.
Skubiai reikalingi nauji vaistai bei efektyvesni gydymo metodai kovai su tuberkulioze
PSO Europos regiono biuro vadovė p. Zsuzsana Jakab yra pareiškusi: „Skubiai reikalingi nauji vaistai bei efektyvesni gydymo metodai kovai su tuberkulioze. Be to, mes turime pasiekti visus pacientus, o ne pusę jų ir ne pusiaukelėje. Pirmą kartą per 40 metų vaistai tuberkuliozės gydymui yra prieinami daugumai pacientų, tačiau jie padeda tik kai kurioms pacientų grupėms. Kiti būtini vaistai yra kliniškai tiriami. Pagrindinė naujų vaistų užduotis yra sumažinti tuberkuliozės gydymo trukmę nuo dvejų metų iki dviejų savaičių. Strategijoje „Sveikata 2020“ pabrėžiama, kad pacientų gerovė turi būti esminis mūsų tikslas.“
Europos ligų kontrolės centro direktorius Marc Sprenger tvirtina: „Jei mes negalime laiku ir sėkmingai diagnozuoti vaistams atsparios tuberkuliozės ir gydyti pacientų, tai ne tik kelia grėsmę jų gyvybėms, bet ir sudaro sąlygas plisti itin vaistams atspariai tuberkuliozei. Štai kodėl ypač svarbu visoje Europoje paskatinti sveikatos priežiūros darbuotojus, kad jie užtikrintų visiems vaistams atsparia tuberkulioze sergantiems pacientams pilną ir sėkmingą gydymo kursą.“
Tikslo sunaikinti tuberkuliozę iki 2050 m. įgyvendinimas priklauso nuo naujų vaistų bei diagnostikos ir vakcinų. PSO glaudžiai bendradarbiauja su „Stabdyk tuberkuliozę“ partnerystės iniciatyva, skatindama mokslo tyrimus naujų diagnostikos metodų, vaistų ir vakcinų srityje. 2013 metais PSO parengė Naujų vaistų tiekimo rinkai gaires. Europos ligų kontrolės centras planuoja parengti specifines gaires, siekdamas padėti ES šalims kurti naujus vaistus tuberkuliozės gydymui (iš Europos ligų kontrolės centro pranešimo spaudai, Kopenhaga, Stokholmas 2014 m. kovas 18 d.).
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcinė liga
Tuberkuliozė – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, kurią sukelia bakterija, vadinama tuberkuliozės lazdele (mikobakterija, Kocho bacila). Infekcijos šaltinis yra asmuo, sergantis atvirąja plaučių ar gerklų tuberkulioze – aerozoliniu (per orą su dalelėmis) būdu skleidžiantis į aplinką tuberkuliozės sukėlėjus.
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ja sergančiųjų gydymas ir priežiūra užtrunka ilgai (nuo 6 iki 24 mėn., kartais ir ilgiau) ir brangiai kainuoja valstybei, nes ligoniai ilgai – vidutiniškai 80 dienų – gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose. Sėkmingo gydymo pagrindas yra PSO patvirtinta vadinamoji DOTS (angl. directly observed treatment short) – tiesiogiai stebimo gydymo strategija.
Pagal PSO duomenis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mln. pasaulio gyventojų, o apie 1,5 mln. miršta.
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Užsikrėsti tuberkuliozės lazdelėmis gali kiekvienas iš mūsų, nes gatvėmis vaikšto, drauge važiuoja visuomeniniu transportu, lankosi įstaigose sergantys, gydyti, bet neišgydyti, nesilaikantys gydymo režimo asmenys. Sveiko žmogaus imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligos sukėlėjų, jeigu jų aplinkoje nedaug, o žmogaus organizmas nenusilpęs. Dažniausiai suserga asmenys, per mažai besirūpinantys savo sveikata, nuolat bendraujantys su sergančiais atvirąja plaučių tuberkulioze, nepaisantys asmens higienos reikalavimų.
Neretai ši liga tapatinama su skurdu, prasta higienos būkle, alkoholizmu, narkomanija, AIDS, todėl sergantieji tuberkulioze yra linkę slėpti savo ligą, nesigydyti.
Nors tuberkuliozės lazdelės dažniausiai pažeidžia plaučius, ligai labiau būdingi bendro negalavimo požymiai: silpnumas, nuovargis, svorio mažėjimas, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas vakarais (37,2–37,5 ºC), sausas kosulys. Negydant šie požymiai stiprėja, gali prasidėti skrepliavimas su kraujo priemaišomis, pažeidžiami kiti organai. Specifinio, būdingo tik tuberkuliozei, simptomo nėra, tačiau užsitęsus kosuliui ilgiau nei 2–3 savaites, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu.
1993 m. PSO tuberkuliozę paskelbė pasauline problema, o tuberkuliozės kontrolę – prioritetine veikla, patvirtinta jau minėta tiesiogiai stebimo gydymo strategija – DOTS. Ši strategija – viena efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, padėsiančių įveikti tuberkuliozę.
Strategijos esmę sudaro 5 pagrindiniai elementai:
1) vyriausybės parama, įgyvendinant tuberkuliozės kontrolės priemones;
2) naujai susirgusiųjų tuberkulioze išaiškinimas;
3) standartinis gydymas tiesiogiai stebint medicinos personalui;
4) centralizuotas, reguliarus pirmos eilės vaistų nuo tuberkuliozės tiekimas;
5) naujai išaiškintų ligonių registracija ir gydymo (įvertinant atitinkamą laikotarpį) analizė po 12–15 mėn. nuo gydymo pradžios.
Pagrindinis dėmesys skiriamas etiologinei diagnostikai ir tiesiogiai medicinos personalo stebimam gydymui.
Lietuva patenka į 18 šalių sąrašą PSO Europos regione, kuriose didžiausias sergamumas tuberkulioze
Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, mažiau užregistruojama naujų tuberkuliozės atvejų. Tačiau nerimą kelia užleistomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys ir atsparių vaistams nuo tuberkuliozės mikobakterijų štamų gausėjimas. Lietuva patenka į 18 šalių sąrašą PSO Europos regione, kuriose aukšto sergamumo tuberkulioze lygis, tai – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bulgarija, Estija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Moldova, Rumunija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkija, Turkmėnija, Ukraina ir Uzbekistanas. Šalys, kuriose sergamumas mažiausias – (20 atvejų 100 000 gyventojų) yra: Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija , Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (Stokholmas/Kopenhaga 2015.03.17. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informacija).
Tuberkuliozės plitimą Lietuvoje lemia šios pagrindinės priežastys: socialinės (nedarbas, skurdas, alkoholio, narkotikų vartojimas ir kt.); psichologinės (dalies sergančiųjų tuberkulioze nesuvokimas šios ligos sukeliamų sveikatos sutrikimų sunkumo ir nenoras gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidimai). Mažiausiai 30 proc. naujų tuberkulioze sergančių pacientų yra bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, jie piktnaudžiauja alkoholiu, reguliariai pažeidinėja gydymo režimą. Šie ligoniai yra nuolatinis infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės, taip pat daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės šaltinis.
Pradėjus įgyvendinti PSO rekomenduojamą tuberkuliozės kontrolės strategiją DOTS – STOP/TB epideminiai tuberkuliozės rodikliai Lietuvoje per kelerius metus stabilizavosi ir pradėjo laipsniškai gerėti. Sergamumas šia liga sumažėjo nuo 3200 atvejų 1998 m. iki 1607 (2014 m.) arba nuo 86,4 atvejo 100 000 gyventojų 1998 m. iki 54,6 atvejo 100 000 gyventojų 2014 m. Sergančių vaikų (nuo 0-17m.) skaičius sumažėjo nuo 212 (1998 m.) iki 38 (2014 m.). Mirė nuo tuberkuliozės 438 (1998 m.) ir 184 (2014 m.) žmonės . Tačiau gerėjimo tempas yra nepriimtinai mažas. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje vis dar gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2011 m. buvo 12,16 atvejo 100 000 gyventojų (PSO duomenys). Taigi, sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. Lietuvoje bakteriologiškai buvo patvirtinta apie 78 proc. visų tuberkuliozės atvejų (PSO rekomenduojama – 70 proc.). Tačiau sėkmingai išgydyti pavyko tik apie 82 proc. ligonių (PSO tikslas – ne mažiau kaip 85 proc.).
2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-815 patvirtintas Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas, į kurį įtrauktas „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo efektyvumo didinimo krypties aprašas“. Apraše numatomos įgyvendinti priemonės tuberkuliozės srityje : ,,Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ ir ,,Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“. Pagrindinis veiksmų plano tikslas – mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo tuberkuliozės, išvengti atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atsiradimo ir plitimo bei prisidėti prie socialinės nelygybės tam tikrose visuomenės grupėse mažinimo.
Vienas iš pagrindinių uždavinių yra pagerinti tuberkuliozės prevenciją, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimą, didinant visuomenės informuotumą apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę, didinant rizikos grupių asmenų motyvaciją tirtis ir gydytis, tobulinant sveikatos ir kitų specialistų gebėjimus ir kvalifikaciją bei tobulinant paslaugų teikimo, organizavimo ir apmokėjimo už gerus darbo rezultatus reglamentavimą. Pagerinti tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybę, padidinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veiklos efektyvumą.
Pati geriausia tuberkuliozės profilaktikos priemonė yra ligonių gydymas stebint medicinos personalui iki visiško pasveikimo. Jei žmogus susirgo bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkulioze, jis ligos pradžioje (2–3 savaites), net ir pradėjus gydymą – pavojingas aplinkiniams. Šeimos nariai bei kiti bendravusieji (pvz. bendradarbiai ir kt.) su sergančiuoju, turi nedelsiant pasitikrinti sveikatą. Suaugusieji dažniausiai tiriami rentgenologiškai, o vaikams – atliekamas tuberkulino mėginys. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) – tai vienintelis ir nepakeičiamas diagnostinis testas, nes pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį galime vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą tarp gyventojų. Kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią asmuo yra pasirinkęs, teisės aktais nustatyta tvarka, tuberkulino mėginius šeimos gydytojai privalo atlikti visiems 7 metų amžiaus ir tam tikrų rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gyvenantiems socialinės rizikos šeimose ir kt.). Viena iš tuberkuliozės profilaktikos priemonių – BCG vakcina, kuri apsaugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Šia vakcina skiepijami visi 2-3 parų naujagimiai. (pagrindas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymas Nr.V-283). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo, paslaugų teikimo gyventojams ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant. Nuo tuberkuliozės saugokimės stiprindami sveikatą, laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, asmens higienos taisyklių, profilaktiškai tikrindamiesi sveikatą.
