Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo, 2015 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą pripažinti jo nuostatų prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas (patvirtintas VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69) nustato bendrą tvarką, kuria remiantis, vykstant rinkimams, iš VRK asignavimų organizuojamos ir vykdomos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją. Tirti Tvarkos aprašo punktai įtvirtino, kurie kandidatai į savivaldybių tarybas rinkimų agitacijos metu gali diskutuoti nacionaliniu, o kurie – regioniniu lygmenimis.
Teisę dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, t. y. dalyvauti visuomeninio transliuotojo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose televizijos ir radijo laidose, turėjo tik kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Visi kiti kandidatai į savivaldybių tarybas turėjo teisę dalyvauti tik regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija vertino, kad toks teisinis reguliavimas prieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Buvo padaryta išvada, kad nustačius, jog įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (jo dalimi) diferencijuojant subjektus, galinčius priešrinkiminiu laikotarpiu skirtingais lygmenimis (nacionaliniu ir regioniniu) skleisti savo politines idėjas ir programas buvo ribojama asmens konstitucinės teisės – pasyviosios rinkimų teisės – apimtis.
Teismas taip pat nustatė, jog paminėtas teisinis reguliavimas konkuravo su įstatyme nustatytuoju reguliavimu, nes įtvirtino nuostatą, pagal kurią buvo įmanoma situacija, kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos nacionalinio lygmens diskusijų laidos apskritai nevyktų (kai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvautų tik kandidatai politinių partijų, kurios iškėlė sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų ir (ar) save išsikėlę kandidatai), nors to aukštesnės galios teisės aktai nenumatė.
LVAT taip pat pabrėžė, jog šioje norminėje administracinėje byloje priimtas sprendimas savaime nedaro įtakos šių rinkimų rezultatų teisėtumui bei negali būti vertinamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima juos kvestionuoti.
LVAT šiame pranešime spaudai nepaminėjo, kad šis teismo sprendimas yra rezultatas tyrimo, pradėto nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo priimti sprendimą, kai Naglis Puteikis nebuvo pakviestas į burtų traukimą dalyvauti LRT debatuose, remiantis VRK priimtu aktu. Teismas nustatė, kad ta akto dalis prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.