Prezidento Aleksandro Stulginskio 130-osiosms gimimo metinėms
Šių metų vasario 26 dieną sukaks 130 metų, kai gimė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Ta proga Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia prisiminti patį jauniausią to meto Europos prezidentą.
Vasario 26 d. 17 val. prie A. Stulginskio paminklo Istorinės Prezidentūros sodelyje Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu bus padėtos gėlės. Pagarbą A. Stulginskiui atiduos ir Kauno miesto savivaldybės, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro atstovai bei miesto visuomenė.
17.10 renginys persikels į Istorinę Prezidentūrą, kur bus atidaryta paroda „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“.
Apie Prezidentą A. Stulginskį ir jam skirtą parodą
Prisimindamas savo bičiulį, kunigas Mykolas Krupavičius rašė: „Stulginskis savo prezidentines pareigas atliko, kaip buvo tikimasi, ir garbingai, ir Lietuvai naudingai. Iš pašalio žiūrint atrodė, kad jis būtų gimęs tai vietai ir toms pareigoms. […] Jis visa išstudijavo, visa išmoko, ko jam dar trūko. […] Ir cilinderis tvirtai ant jo galvos stovėjo, ir frakas juto savo vietoj gulįs”.
Išties, būti prezidentu besikuriančioje Lietuvoje nebuvo lengva, tačiau jauniausias Europoje prezidentas gan sėkmingai susitvarkė su savo pareigomis. Iššūkių būta daug. Anot A. Stulginskio, „statant valstybės rūmą“ jo laukė „Lietuvos kūno dalių sujungimas į vieną“, Lietuvos pripažinimo įtvirtinimas, Valstybės Konstitucijos priėmimas, žemės reforma ir šalies ūkio atgaivinimas, švietimo sistemos sutvarkymas, o galiausiai ir paties prezidento vietos Lietuvos valdžios piramidėje atradimas.
Didelė dalis darbų buvo pradėta dar Steigiamojo Seimo laikotarpiu ir vykdoma 1922–1926 m., tad parodos choronologinės ribos nėra griežtos. Šiuos darbus kartu su Seimo ir Vyriausybės nariais A. Stulginskis vykdė vadovaudamasis krikščioniškumo ir demokratiškumo principais. Valstybiškumas kartais nugalėdavo asmeninius A. Stulginskio įsitikimus.
Puikus to pavyzdys – uolaus kataliko A. Stulginskio pasiūlymas nutraukti dipomatinius santykius su Vatikanu, šiam pasirašius nepalankią Lietuvai sutartį su Lenkija, arba Seimo paleidimas, siekiant stabilizuoti politinę padėtį, kartu žinant, jog galbūt teks prarasti užimamą postą.
Baigiantis prezidento kadencijai, visuomenės akyse A. Stulginskis tapo 1920–1926 m. Lietuvos valstybės laimėjimų simboliu. Taikliai A. Stulginskio veiklą apibūdino 1926 metais pareigas perėmęs naujasis Prezidentas Kazys Grinius, konstatavęs, kad „per šešerius Tamstos prezidentavimo metus Lietuvos Respublika daugely sričių yra paūgėjusi […], Lietuvos žemių rinkimas ženkliai pažengęs pirmyn, […] Lietuvos Respublikos gyvenimo išdavomis daug kur galima džiaugtis“.
Parodoje „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“ išsamiai pristatomas A. Stulginskio prezidentavimo laikotarpis. Čia supažindimama su A. Stulginskio veikla įgyvendinant svarbiausius Steigiamojo Seimo nutarimus bei trumpai apžvelgiami prezidento ir Seimų santykiai. Pristatomas jo dalyvavimas sprendžiant opiausias užsienio politikos problemas. Apžvelgiami didžiausi jaunos valstybės vidaus politikos pasiekimai. Pasakojama, kokį Prezidentą matė visuomenė ir atidaromos durelės į pažintį su prezidento šeima. Parodoje eksponuojama daug visuomenei mažiau matytų nuotraukų ir dokumentų.
Gausią fotografinę ir dokumentinę medžiagą papildo archyviniai vaizdo kadrai iš 1924 m. pirmosios Lietuvos dainų šventės – Dainų dienos, Lietuvos žemės ūkio parodos ir 1925 m. Nepriklausomybės šventės Kaune, kuriose dalyvavo Prezidentas A. Stulginskis. Šie kadrai saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino dokumentų skyriuje.
Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai iš Istorinės LR Prezidentūros Kaune (ILRP), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), Vytauto Didžiojo Karo muziejaus (VDKM), Genocido aukų muziejaus (GAM), Lietuvos aviacijos muziejaus (LAM), Kauno miesto muziejaus (KMM), Kauno apskrities archyvo (KAA), VDU Kauno botanikos sodo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (NMMB), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMA Vrublevskių biblioteka) bei asmeninių Aldonos Stulginskaitės-Juozevičienės ir Stanislovo Sajausko archyvų.
