Moksleivių nuomonės apklausa apie šalies gynybos svarbą ugdymo procese atskleidė, kad informacijos apie šalies saugumo reikalus, krašto apsaugą ir kariuomenę jiems labai trūksta arba jos galėtų būti daugiau, taip teigė net 68 proc. apklaustųjų. Paklausti, kokiuose šaltiniuose norėtų gauti tokių žinių, net 42 proc. respondentų nurodė, kad jas turėtų suteikti mokykla.
Praėjusių metų rugsėjį dėl būtinybės parengti krašto gynybos modulį į švietimo ir mokslo ministrą kreipęsis Seimo narys Liutauras Kazlavickas, komentuodamas
apklausos rezultatus, teigia, kad rezultatai yra aiškus signalas politikams, ypač atsakingiems už švietimo politiką, kad kabinetinio rūpesčio jaunimo pilietiškumu nepakanka.
„Moksleiviai supranta geopolitinę situaciją ir aiškiai įvardina, kad jiems trūksta krašto gynybos žinių, tad ministerijai su sprendimais delsti nederėtų. Natūralu, kad jaunimas nori žinoti jų saugumui svarbią informaciją bei būti pasirengęs tinkamai elgtis ir reaguoti į grėsmes. Tai ypač svarbu esant dabartinei geopolitinei situacijai. Dar praėjusiais metais kartu su švietimo specialistais aptarėme galimybes skubiai parengti įdomią, jaunimui patrauklią krašto gynybos ugdymo programą. Išvada paprasta – tereikia švietimo ministro pavedimo Ugdymo plėtotės centrui ir tokia programa galėtų būti parengta ir pasiūlyta mokykloms dar šiemet“, – teigia Seimo narys.
L. Kazlavicko teigimu, suskubus parengti tokią programą iki gegužės mėnesio, kaip pasirenkamą dalyką, moksleivius ji galėtų pasiekti jau šį rudenį, kitu atveju – ne anksčiau kaip 2016-ųjų rugsėjį.
Pasak „Synopticom“ vadovo Liutauro Daugirdo, nepaisant spragų švietimo sistemoje šis tyrimas atskleidė, kad jaunoji visuomenės dalis nusiteikusi patriotiškai ir yra pilietiškai brandi.
„Faktas, kad net 74 proc. dalyvavusiųjų apklausoje didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, panašus procentas apklaustųjų – šalies pasiekimais, o dar daugiau jų didžiuojasi šalies istorija, yra labai svarbus ir džiuginantis. Tačiau iš mokinių atsakymų akivaizdu, kad jų patriotiškumą riboja informacijos stoka mokyklose – pilietinio ugdymo ir kitų pamokų jiems neužtenka,“ – sakė L. Daugirdas.
Apklausos metu manantieji, kad pamokose trūksta dėmesio krašto gynybai, galėjo nurodyti, kokius dalykus konkrečiai, jų nuomone, reikėtų įdiegti ugdymo programose. Dažniausiai respondentai minėjo teorinį pasirengimą, žinias ir praktinius gynybos įgūdžius (61 proc.), krašto apsaugos strategijų, gynybos būdų (58 proc.) ir neginkluoto pasipriešinimo mokymus (54 proc.).
Mokinių taip pat teiraujamasi, ar jie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, jos istorija ir simboliais, ar domisi naujienomis apie valstybių tarpusavio santykius ir savo šalies politine padėtimi. Daugiau nei septyni iš dešimties respondentų teigė sekantys naujienas apie valstybių tarpusavio santykius, pusė jų norėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos karinių pajėgų funkcijas, sudėtį ir veiklą. O atsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius 68 proc. mokinių mano, kad Lietuvai yra pagrindo baimintis Rusijos keliamų grėsmių.
Moksleivių apklausą atliko tyrimų kompanija „Synopticom“ 2014-ųjų gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais. Joje apklausti 657 mokiniai, besimokantys 8–12 klasėse ir gyvenantys visoje Lietuvoje.
