Pirmadienis, 12 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

D. Stancikas. Europa savo spąstuose

Dalius Stancikas, www.bernardinai.lt
2015-01-15 18:21:22
49
PERŽIŪROS
9
Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.
Dalius Stancikas | Bernardinai.lt, E. Levin nuotr.

Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje).

Šiame fone Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) raginimas atsakyti terorizmui dar atviresne demokratija kažin ar sulauktų daugumos europiečių pritarimo. Ypač kai JAV žvalgyba praneša apie pavojų kitoms Europos sostinėms – pirmiausia Romai ir Atėnams, nes į senąjį žemyną apsimetę pabėgėliais prasibrovė keturi teroristų vadeivos.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. ypač įžūlių ir žiaurių terorizmo smūgių JAV milijonai amerikiečių taip pat išėjo į gatves ginti demokratijos ir laisvės, prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis skelbė, kad niekas Amerikos neišgąsdins, tačiau viskas pasisuko kiek kitaip. Vardan saugumo JAV spec. tarnybos paaukojo svarbias demokratines vertybes: pažeidė žmogaus teises, panaudodamos neteisėtas kankinimo priemones, pažeidė žmogaus privatumą neįtikėtinu mastu šnipinėdamos tiek savus piliečius, tiek milijonus žmonių kitose valstybėse, net draugiškų šalių vadovus, ir tuos duomenis naudodamos toli gražu ne vien kovai su terorizmu. Prasidėję keršto karai Afganistane ir Irake sumažino įtampas šiuose regionuose, tačiau kažin ar susilpnino bendrąją islamiškojo fundamentalizmo įtaką ir terorizmo pavojų visame pasaulyje: vietoj nušauto Osamos Bin Ladeno ir susilpnintos „al Qaedos“ susikūrė dar nuožmesnė „Islamo valstybė“. Veik kasmet vyksta sukrečiantys teroristiniai smūgiai pačiose Vakarų demokratijos širdyse: sprogimas Bostono maratone, nupjauta kareivio galva Londono gatvėje, dabar skerdynės Paryžiaus redakcijoje…

Galima nuspėti, kad kaip pusė amerikiečių pritaria savo spec. tarnybų vykdytoms priemonėms, o tai reiškia, kad vardan saugumo atsisako svarbios demokratijos dalies, panašiai elgtųsi ir ne mažesnė dalis europiečių. Ir šios jų nuostatos turėtų atsiskleisti per vyksiančius nacionalinius rinkimus Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ar Anglijoje, kur pergalės pranašaujamos pasisakantiems prieš imigraciją. Tačiau kažin ar ir šios naujos politinės jėgos (kai kur vadinamos radikaliomis dešiniosiomis, kai kur – radikaliomis kairiosiomis) turi tą išganingą receptą, kaip apsaugoti europiečius. Juk vienas dalykas yra neįsileisti naujų imigrantų (pvz., Prancūzijoje imigracija iš trečių šalių jau ir dabar labai suvaržyta), kitas dalykas, ką daryti su ten jau gyvenančiais – juk ne vieną žiaurų teroro aktą įvykdė čia gimę arba užaugę gyventojai, kurių tėvai atsiprašinėjo už savo vaikų barbarystes? Varyti juos lauk ir taip atsisakyti ne tik piliečių lygiateisiškumo principo, bet ir svarbaus ekonominio variklio – darbo jėgos, kuria buvo naudojamasi nuo pat imperinių laikų?

Nėra atsakymo, nes nežinoma išeities. Dabartinė Vokietijos kanclerė ir buvęs Prancūzijos prezidentas anksčiau ne kartą minėjo, kad Europoje nepasiteisino multikultūrinis projektas, tačiau nerado būdų, kaip jį pakeisti nesunaikinus esminių dabartinės demokratijos nuostatų.

Visgi yra skaudesni spąstai, į kuriuos pakliuvo Europa. Tai ateistiniai spąstai, į kuriuos eita jau seniai, bet kurie galutinai užsidarė praėjusią savaitę Prancūzijai ir nemažai daliai kitų europiečių pakėlus kažkieno parašytą šūkį „Je suis Charlie“ („Esu Šarlis“).

Viena yra protestuoti prieš fizinį smurtą, ir visai kas kita – susitapatinti su dvasiškai smurtaujančia, karinį ateizmą propaguojančia redakcija. Viena yra ginti žodžio laisvę ir kas kita susitapatinti su žmonėmis, spjaudančiais ant Europos krikščioniškų šaknų ir apskritai žmogiškųjų vertybių (norėjau aprašyti vieną jų „karikatūrų“, homoseksualiniais motyvais niekinančią Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Šventąją Dvasią, bet net pats aprašymas man pasirodė atgrasus).

Sveikinčiau milijoninį Paryžiaus taikos maršą, kuriame būtų šlovinamas Kristus, Mahometas, Buda, Mozė, taip parodant, kad jokia iš šių religijų nepripažįsta smurto – nei dvasinio, nei fizinio, kur būtų teigiama pasauliui, kad Vakarų demokratija, ant krikščionybės pamatų sukurta demokratija, yra pakanti visiems kitatikiams. Tačiau vienybės marše akcentuojant tik plakatus „Je suis Charlie“, po visą pasaulį tiražuojant jų amoralias, milijonus žmonių sąmoningai žeidžiančias nešvankybes, jas pateikiant kaip sektiną, pažangų europietišką humorą, žodžio laisvę ir pilnutinę demokratiją (Prancūzijos atstovė Europos parlamente pasiūlė šią redakciją apdovanoti A. Sacharovo premija – „už minties laisvę“), reiškia tik tai, kad sekuliarioji Europa galutinai pasuko į dvasinės mirties klystkelį, todėl nenustebkit, jei labai greitai viešoje erdvėje bus uždraustos visos religijos ir jų simboliai, taip pat bet koks tautiškumas („Charlie Hebdo“ redakcija tyčiojosi ir iš žydų), nes tik taip neva bus galima užtikrinti taiką ir visuomenės saugumą. Prisiminkim, kad 2009 m. Europos Žmogaus teisių teismas jau buvo paskelbęs nuosprendį, jog kryžius mokykloje pažeidžia sekuliarios valstybės principus.

Naujieji Europos didvyriai – „Charlie Hebdo“ žurnalistai su ypatingu dvasiniu pakilimu (ir ypatinga apsauga) šešiomis kalbomis, tarp jų ir arabų, naujame savo numeryje jau penkių milijonų tiražu padaugino patyčias iš Mahometo: jis nupieštas laikąs plakatą „Je suis Charlie“. Šis leidinys per keliolika minučių išgraibstytas Paryžiuje, ilgos eilės po 60-70 žmonių nuo ankstyvo ryto laukė prie kioskų, ką paskelbs tikrosios žodžio laisvės kūrėjai ir būsimi milijonieriai: JAV ir Didžiosios Britanijos aukcionuose šis leidinio numeris trečiadienį buvo parduodamas net už 500 eurų. Nesunku nuspėti, kaip šie naujos vakarietiškos demokratijos pranašai bus sutikti kitame pasaulio krašte – Rytuose ir į kokią pusę šis dar vienas „minties laisvės“ pliūpsnis pastūmės islamo išpažinėjus: link vakarietiškos demokratijos ar tiesiog pagausins „Islamo valstybės“ savižudžių gretas? Įtakingiausias islamo universitetas Kaire jau atsakė: „Charlie Hebdo“ provokacinės karikatūros tik „stiprins neapykantą ir trukdys musulmonų integracijai į europietišką ir vakarietišką visuomenę“. Irano užsienio reikalų ministerija taip pat pridūrė: „Žurnalo viršelis provokuoja musulmonus, įžeidžia jų jausmus ir tai gali įžiebti naują neapykantos ugnį ekstremistiniuose sluoksniuose”.

Argi ne to ir siekė „al Qaedos“ įkūrėjas O. Bin Ladenas? Ar galima panieka ir pasityčiojimu ugdyti pasaulinę toleranciją? Ar galima žodžio laisvę „stiprinti“ tik tokiu pasirinkimu: arba esi „Charlie“, arba pritari žudikams? Prieš ketvirtį amžiaus jau buvome tokiame karingo ateizmo pasirinkime…

Todėl nemanau, kad dar daugiau tokios „demokratijos“ ir yra teisingas atkirtis teroristams. Tai greičiau pačios demokratijos žlugdymas iš kito galo: naujas karinis ginklavimasis, nauja spec. tarnybų savivalė ir jau minėtų žmogaus teisių atsisakymas vardan būtino saugumo.

Tokio lygio kovose nugalėtojų nebūna.

Bernardinai.lt
Share on facebook Share on twitter Share on pinterest_share Share on google_plusone_share More Sharing Services Share on print
Komentarai 22

Jei norite rašyti komentarą, prisijunkite.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  2. V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“
  3. R. Alaunis. Osama bin Ladenas – teroristas ar CŽV agentas?
  4. T. Šernas. Aš nesu Charlie
  5. R. Alaunis. 9/11 teroro aktai. Pasaulinio Prekybos Centro griūties paslaptys
  6. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  7. Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą
  8. V. D. Hansonas. NATO pabaiga?
  9. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  10. Prie Prancūzijos ambasados piketavę tautininkai smerkė žudynes bet nepalaikė „Charlie Hebdo“ redakcijos veiksmų (nuotraukos, video)
  11. J. Matuza. Gyvenimas somnambulų Žemėje
  12. J. Matuza. Rugsėjo 11-oji ir sąmokslo teorinė fizika
  13. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
  14. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  15. Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą dėl kovos prieš tarptautinį terorizmą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    12 metų ago

    Manau, kad Prancuzijos atvejis su daugiamilojonine demonstracija PADEMONSTRAVO, kad liaupsina zodzio laisve be ATSAKOMYBES. Tai ir kitus dalykus, kaip zudynes, nes zodis taip pat zudo, reikia paskelbti be atsakomybes! Koks skirtumas gyventi ar buti numirusiu? Taigi kai prancuzu valdzia nenubaude uz tycioimasi is kitos religijos pranaso, manau ivykde samoninga nusikaltima. Kai spjaudoma i siela, vis tiek atsiras tas kazkas kas nores tai sustabdyti! Tyciojimasis yra tas pats reiskinys, kaip ir kai kuriose mokyklose vyksta. Su tuo reiskiniu mokyklose bandoma sukovoti, o stai Prancuzijoje daugiamilijonine demonstracija….. pareme tyciojimasi is kitos religijos pranaso. Ko tikimasi? Manau, kad tai buvo samoninga provokacija. Vaisiai gali buti labai kartus….. pasaulinis karas tarp religiju. Ten ne 12 auku bus.

    Atsakyti
  2. Pamastymui says:
    12 metų ago

    Niekas Pasaulyje nevyksta savaime. Europos musulmonizacia vykdoma samoningai.

    Atsakyti
  3. apie kokia integracija kalbate ? says:
    12 metų ago

    Ji buvo ,kol musulmonu buvo mazuma .Gali nepatikti neskoningos Carli karikaturos,bet prie ko britu kareivio galvos piovimas Londone ?Kodel Londono rajonuose ,kur gausu musulmonu -jie ivedineja sariato teise ir pasauleziura ?Karikaturos siuoatveju tera pretekstas.Lieka vienintele iseitis-masinis sekimas ir policine valstybe.Siandien paziurejau video,kur kaunasi(tikraja sio zodzio prasme) svedu kairieji ir desinieji tarpusavy.Artejam prie pilietinio karo uz idejas.Stai ir visas mulikulturizmas.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      12 metų ago

      Ne visai sutikčiau su teiginiu, kad “Karikaturos siuoatveju tera pretekstas.” Pavyzdžiui, pernai Prancūzijos organizacija Génération Identitaire netgi buvo užėmusi statomą mečetę, priešindamiesi Prancūzijos islamizacijai. Niekas jų nei šaudė, nei sprogdino – tiesą sakant, netgi užpuolimo atvejų neteko girdėti. Kodėl? Nes jie priešinosi, bet NESITYČIOJO. Tai DIDŽIULIS skirtumas. Yra klausimų, kuriais musulmonai reaguoja labai jautriai. Iš principo, tokie yra du – karinė invazija į jų teritoriją ir patyčios iš jų religijos. Abiem atvejais galima tikėtis teoristinių atakų. Vakarų lieviakai įnirtingai įrodinėja, kad net iš savo klaidų mokytis jie yra neįgalūs, tad visokių pašaudymų, padeginimų ar “alach babach!” greičiausiai bus dar ne vienas. Straipsnio autorius teisus – Europa su savo multi-kulti eksperimentais save įvarė į tokią skylę, iš kurios išlipti kažin, ar įmanoma – užtat mes turime būti gudresni ir mokytis iš svetimų klaidų. Mums dar ne vėlu.

      Atsakyti
      • Mus saugo says:
        12 metų ago

        musu valstybes skurdas siuo atveju,kaip ir nuo zemiu ispirkimo ,kaip nebutu keista-Putino artumas ir nenuspejamumas.Va-kaip buna.Jei nesutinkat-kritikuokit,visad idomu isgirsti argumentus.Visgi nebukim uztikrinti-ES yra ideja imigrantus is islamisku saliu isdalinti visoms ES salims po lygiai.H-mmmm…

        Atsakyti
  4. Rimantas says:
    12 metų ago

    Autoriui būtų ne pro šalį susipažinti su religijomis apie kurias rašo, gal tada nekils meluoti į akis, kad „jokia iš šių religijų nepripažįsta smurto – nei dvasinio, nei fizinio“.

    Atsakyti
  5. Dalija says:
    12 metų ago

    Ne visai teisingas straipsnis.Skaičiau, kad norėjo pasijuokti iš žydų , tuoj buvo žmogus atleistas iš redakcijos.

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    12 metų ago

    Viešai besityčiojantis iš to, kas kitam šventa, nedoras žmogus. Tie milijonai demonstrantų, palaikančių nedorėlius karikatūrų kūrėjus ir platintojus, – nedorėliai.
    Keisčiausia, kad su milijonais prancūzų demonstrantų-nedorėlių solidarizuojasi valstybių vadovai. Kur ritiesi „demokratiškoji“ Europa? Pasauli?
    Diktatorius tironas nepajėgus engti kiekvieno visuomenės nario. Demokratija lengvai gali virsti tironija, tačiau žiauresne, tironija – visų visiems. Prie to einama.
    Dėkoju autoriui už blaivų padėties vertinimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Darbo atmosfera
Lietuvoje

Darbo rinkoje – paradoksali padėtis: darbuotojų trūksta, tačiau darbdaviai tapo išrankesni 

2026 10 12
Šildymas
Lietuvoje

Apklausa: šildymas brangs, bet dauguma gyventojų tam nesiruošia

2026 10 12
„Perkūno griausmas 2026“
Lietuvoje

Prezidentas stebėjo pratybas „Perkūno griausmas 2026“

2026 10 12
Maisto banko akcija
Lietuvoje

„Maisto banko“ akcijoje – beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto gaminių

2026 10 12
Mokymuose „Rezervo karys 2026“ išbandyta trumpesnė įgūdžių atnaujinimo programa
Lietuvoje

Mokymuose „Rezervo karys 2026“ išbandyta trumpesnė įgūdžių atnaujinimo programa

2026 10 12
Namų šildymas
Lietuvoje

Panevėžyje pradedamas šildymas pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais

2026 10 12
Renovacija
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimas: daugiau paramos gyventojams ir paskata skydinei renovacijai

2026 10 12
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Konservatoriai kreipėsi į ministrą, klausdami kas moka už išsiunčiamų užsieniečių išlaidas

2026 10 12
Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas, generolas Stanislavas Čosnekas ir premjeras Donaldas Tuskas prie pasitarimų stalo.
Užsienyje

Lenkijoje sulaikytas grasinimais premjerui įtariamas vyras

2026 10 11
JAV prezidentas Donaldas Trampas spaudžia ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje
Politika ir ekonomika

D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

2026 10 10
Kompiuteris
Lietuvoje

Ruošiamasi skaidraus atlygio pokyčiams: kaip ir kokius duomenis darbdaviai teiks „Sodrai“?

2026 10 10
Grūdai
Lietuvoje

Baltijos šalių vadovai ragina uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES

2026 10 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabaliui apie Seime žengtas žingsnis prieš litvinizmą: A. Ažubalis ragina ginti Lietuvos istorinę tiesą
  • Mikabalis apie Seime žengtas žingsnis prieš litvinizmą: A. Ažubalis ragina ginti Lietuvos istorinę tiesą
  • Rimgaudas apie Nuo Gintaro kelio iki R. Gavelio: paskaitos atskleis Lietuvos ryšius su Europa
  • Bartas apie Nobelio taikos premija Navi Pilaj – už tarptautinės teisės gynimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • Darbo rinkoje – paradoksali padėtis: darbuotojų trūksta, tačiau darbdaviai tapo išrankesni 
  • Apklausa: šildymas brangs, bet dauguma gyventojų tam nesiruošia
  • Prezidentas stebėjo pratybas „Perkūno griausmas 2026“

Kiti Straipsniai

Jauna moteris aukštaitiškais tautiniais drabužiais Vilniaus senamiestyje, už jos – didelė įvairių tautybių žmonių su lagaminais minia

K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)

2026 10 12
Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas, generolas Stanislavas Čosnekas ir premjeras Donaldas Tuskas prie pasitarimų stalo.

Lenkijoje sulaikytas grasinimais premjerui įtariamas vyras

2026 10 11
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete. Jų fone dantis iššiepusio Putino plakatas

J. Vaiškūnas. Trampas nori kito Ukrainos prezidento. O ko reikalauja iš Putino?

2026 10 11
Kibernetinis saugumas

Beveik 80 proc. Baltijos šalių organizacijų neišbando savo kibernetinio saugumo planų

2026 10 11
JAV prezidentas Donaldas Trampas spaudžia ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje

D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

2026 10 10
Vilniuje vykusios „#Disinfo2026“ konferencijos pilna dalyvių salė.

JAV spaudimas Vilniuje sukėlė tarptautinį skandalą: Lietuva, Kanada ir ES pasitraukė iš konferencijos rėmėjų gretų

2026 10 08
Konferencija Seime

Ukrainiečiai dalijosi patirtimi apie priedangų stiprinimą

2026 10 07
Ignas Vėgėlė, Markas Rubijas, Kęstutis Budrys ir kalio trąšų tranzito motyvai

I. Vėgėlė. Kaip „Slava Ukraini“ virto pagalba Rusijai

2026 10 05
Mitingas prieš masinę imigraciją, Vilnius, V. Kudirkos aikštė, 2026-10-03 d.

Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas

2026 10 03
Darbo migrantas kurjeris Vilniuje tarp kitų atvykusių darbuotojų

V. Budnikas. Migracijos politika: pirma – tautos išlikimas

2026 10 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabaliui apie Seime žengtas žingsnis prieš litvinizmą: A. Ažubalis ragina ginti Lietuvos istorinę tiesą
  • Mikabalis apie Seime žengtas žingsnis prieš litvinizmą: A. Ažubalis ragina ginti Lietuvos istorinę tiesą
  • Rimgaudas apie Nuo Gintaro kelio iki R. Gavelio: paskaitos atskleis Lietuvos ryšius su Europa
  • Bartas apie Nobelio taikos premija Navi Pilaj – už tarptautinės teisės gynimą
  • >Mikabalis apie Seime žengtas žingsnis prieš litvinizmą: A. Ažubalis ragina ginti Lietuvos istorinę tiesą
Kitas straipsnis
Gediminas Ruzgys | kam.lt, G. Maksimovič nuotr.

Anapilin iškeliavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Gediminas Ruzgys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai