Guodžio 9 d. Europos Parlamente (EP) įvyko Bronislavo Geremeko fondo (Lenkija), Ježy Giedroico (Jerzy Giedroyc) Dialogo ir Bendradarbiavimo Forumo (Lietuva) ir internetinio portalo historians.in.ua (Ukraina) surengta konferencija „Ukraina kaip ES solidarumo testas?“.
Konferenciją globojo EP ir jos atidarymo metu buvo perskaitytas EP Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) laiškas, kuriame buvo pažymėta, kad svarbu surasti sprendimą dėl Ukrainos. ES turi čia vaidinti aktyvų vaidmenį. EP Pirmininkas rašė, kad EP stengiasi daug prisidėti. Jis paminėjo Prezidentų Kokso–Kvasnevskio misiją, Užsienio reikalų komiteto (AFET) darbą bei Asociacijos susitarimo su Ukraina ratifikavimą sinchroniškai su Ukrainos Aukščiausiaja Rada. Jis pabrėžė, kad EP remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą bei smerkia neteisėtą Krymo aneksiją. Jis taip pat ragino Ukrainą reformuoti savo teisingumo sistemą bei aktyvinti kovą su korupcija.
Ukraina nuo revoliucijos ik karo
Pagrindinį pranešimą tema „Ukraina nuo revoliucijos ik karo“ skaitė Endriu Vilsonas (Andrew Wilson), Europos užsienio reikalų tarybos narys, dirbęs Universitetiniame Londono Koledže (University College London) bei Karališkajame tarptautinių santykių institute. Jis kalbėjo, kad į prieš metus kilusį pilietinį sukilimą Ukrainoje buvo įsitraukę visi visuomenės sluoksniai. Vėliau sukilimas peraugo į revoliuciją, o Rusijos įsikišimas revoliuciją pakeitė karu. Jis kalbėjo apie Rusijos Prezidento V. Putino susikurtą dirbtinį pasaulį. V. Putinas kalba, kad Ukraina nėra tikra valstybė. Jis pripažįsta tik jėgos metodus, todėl kiekviena silpnesnė ir prieš Rusiją neatsilaikanti valstybė yra neverta suverenumo. Rusija vykdo informacinį karą prieš Ukrainą.
Mokslininkas pabrėžė, kad Ukrainai reikia greičiau įgyvendinti reformas, nes kuo Ukraina labiau sustiprės, tuo Rusijos įtaka jai silpnės. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl Ukrainos politinės klasės tas reformas sunku įgyvendinti. Ukrainos politinis elitas nėra pakankamai stiprus reformuoti ir transformuoti savo šalį. Ankstesnio režimo metu užteko pinigų, kad paversti elitą korumpuotu, bet neužteko pilnai jį patenkinti, nes Ukraina nėra tokia turtinga. Ukrainos politinė klasė yra gobši, korumpuota ir nepažangi. Todėl Ukrainai reikės radikalių politinės kultūros pokyčių.
Rusija gali įtakoti Ukrainos politinę klasę, bet neturi beveik jokio poveikio pilietinei visuomenei, kuri stipri ir pažangi. Ji puikiai naudoja naujausias technologijas: socialines medijas, inovatyvias minios pritraukimo (crowdsourcing) priemones, net dronus.
Jis sakė, kad nors tai ir nepopuliaru, bet konfliktą Rytų Ukrainoje reikėtų „užšaldyti“, kad užkirsti kelią galimam tolimesniam jo plitimui. Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad ES ir JAV padarė klaidą visiškai atmesdamos karinio įsikišimo galimybę. Ja nebūtina pasinaudoti, bet ją buvo svarbu deklaruoti.
Atsakydamas į klausimą dėl Krymo, E. Vilsonas sakė, kad ES sankcijos visgi turėjo poveikį, nes didžiosios Rusijos kompanijos ten nesikuria, Aeroflot atšaukė savo skrydžius. Ir visa tai dėl sankcijų baimės. Tačiau Vakaruose turbūt niekas nesitikėjo tokio greito ir lengvo Krymo užėmimo. Buvo tikimasi dar vieno užšaldyto konflikto.
Kaip Vakarai supranta Ukrainą ir kaip Ukraina supranta Vakarus
Pirma konferencijos diskusijų dalis buvo skirta aptarti klausimui, kaip Vakarai supranta Ukrainą ir kaip Ukraina supranta Vakarus.
Viena iš kalbėtojų EP narė Rebeka Harms (Rebecca Harms) (GREENS/EFA, Vokietija) kalbėjo apie Rytų ir Vakarų Europos skirtingą suvokimą.
Rytų ir Pietryčių Europa geriau supranta, kas vyksta Ukrainoje dėl bendros istorinės patirties. Tuo tarpu Vakarų Europa apie Ukrainą žino dėl Černobylio. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Ukraina buvo viena iš buvusių respublikų. Po to sekė oranžinė revoliucija, pažadinusi trumpalaikį susidomėjimą. Dažnai dėmesys Ukrainai ir įvykių suvokimas Vakaruose ateina per Maskvos kontekstą.
ES valstybės narės dažnai kritikuoja tiek tai, kaip EP ratifikavo asociacijos susitarimą su Ukraina, tiek ir visą Rytų Partnerystę. Bet kritika, visų pirma, turi būti skirta pačioms šalims narėms, nes jos buvo visiškai apleidę Rytų Partnerystę, tik prieš pat Vilniaus Rytų Partnerystės vadovų susitikimą buvo susivokta, jog ES praranda tas šalis. Bet jau buvo per vėlu.
ES reikia strategijos Ukrainai. Ji sakė, kad reikia ir aiškios pozicijos dėl energetikos. Dabar kalbama tik apie dujų tiekimą iš Rusijos, bet reikia žiūrėti plačiau, sakė EP narė. Tai, kas įvyko Maidane, buvo revoliucija prieš oligarchus. Rytų Ukrainai irgi reikia tokios revoliucijos. Ji ragino Ukrainos Vyriausybę rasti kelius, kaip išmokėti pensijas Rytų Ukrainos gyventojams ir pasirūpinti geresne persikėlėlių teisių apsauga.
EP narė kalbėjo, kad Kryme vyksta tarptautinės teisės pažeidimai. Ji sakė žinanti ir apie Krymo gyventojų grobimus, kankinimus bei žudymus. Kryme vykdoma daug žmogaus teisių pažeidimų.
Taip pat pasisakė Leipcigo universiteto prof. Stefanas Troebstas (Stefan Troebst). Ji sakė, kad oranžinė revoliucija sugrąžino Vakarų susidomėjimą Ukraina. Bet po Krymo okupacijos Vokietijoje įsitvirtino požiūris, kad reikia siekti padėties švelninimo ir susitaikymo. Vokietija vedė derybas dėl to su Rusija, Ukrainos nei įtraukiant, nei net neminint. Tačiau „Malaysia Airlines“ reiso „MH17“ lėktuvo katastrofą ir vėl pakeitė situaciją.
Jis kalbėjo, kad Vokietijoje Rusija yra vis dar tapatinama su Sovietų Sąjunga. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl II pasaulinio karo ir nedrįsta kritikuoti Rusijos. Vokietijoje netgi paplitęs mitas, kad Sovietų Sąjunga išlaisvino Vokietiją nuo Hitlerio.
Profesorius kalbėjo, kad yra mėginimų tam, kas vyksta Donbase, pritaikyti balkanizaciją. Tai, kas šiuo metu vyksta Rytų Ukrainoje, galima įvardinti, kaip mažo intensyvumo karą ir iš lėto vykdomą invaziją.
Ukrainos politikos mokslų ekspertas ir filosofas Volodymyras Jermolenko (Volodymyr Jermolenko) kalbėjo, kad ES politika Rytų partnerystės šalių atžvilgiu pasiteisintų taikos metu, bet ne karo sąlygomis.
Ukraina pasirinko Europą, bet ji yra nusivylusi silpna ES pozicija, lyginant su Rusijos agresija. Jis kalbėjo, kad dar prieš kelis metus Rusija sakė, kad asociacijos susitarimas su ES gal ir nėra labai palankus Rusijos interesams, bet tai yra suverenus Ukrainos pasirinkimas. Viskas pasikeitė po to, kai Rusija sugalvojo kurti savo Eurazijos sąjungą.
Jis kalbėjo, kad ES turi rodyti daugiau galios: daugiau spaudimo Rusijai, daugiau sankcijų. ES neturi parodyti, kad neturi karinės galios. Priešingai, turi demonstruoti ją, net jei ir neketina jos panaudoti.
Jis ragino kalbėti apie Ukrainos narystės ES perspektyvą. Mokslininkas taip pat ragino suteikti realią pagalbą, o ne ES taip pat pamėgtas twinning programas, kurios nieko nelemia. Reikia konkrečių projektų ir konkrečios paramos.
Berlyno Humboldto universiteto dėstytojas, istorikas Andrejus Portnovas (Andrii Portnov) kalbėjo, kad Vokietijai viskas, kas yra tarp Vakarų ir Rusijos, reiškia chaosą ir betvarkę. Todėl tam regionui kartais mėginama pritaikyti balkanizaciją.
Ukraina yra labai heterogeniška šalis: kalbine, religine prasme. Vakarams tą sunku suvokti. Jis sakė, kad Vakarai turi turėti aiškią strategiją Ukrainos atžvilgiu. Be tokios strategijos negalima tikėtis taikaus problemos išsprendimo. Tačiau kartu turi būti rengiama ir strategija Rusijai, kadangi viskas yra labai susiję.
Jis sakė, kad Ukrainoje vyksta karas dėl nepriklausomybės. Jis ragino vengti termino „pilietinis karas“, nes tokiu būdu sakoma, kad tai vidinis reikalas ir ignoruojama Rusijos intervencija. Mokslininkas kritikavo Ukrainos Vyriausybės veiksmus Rytų Ukrainoje dėl pensijų nemokėjimo ir dėl persikėlėlių teisių apsaugos. Jis sakė, kad tokiais veiksmais tik suteikiami stiprūs argumentai priešiškoms Ukrainai jėgoms.
Į šią kritiką sureagavo Ukrainos Aukščiausioisos Rados narys, sakydamas, kad neįmanoma pristatyti pensijas į tas teritorijas, kurių Ukraina nekontroliuoja.
Reformos Ukrainoje
Antra konferencijos diskusijų dalis buvo skirta aptarti reformų Ukrainoje klausimą. Šiai daliai vadovavo Ukrainos žurnalistas Savikas Šusteris (Savik Šuster) kalbėjo, kad Ukraina turi du priešus. Vidinį – korupciją. Išorinį – Rusiją. Ir tuo pačiu metu ji turi kovoti su abiem. Be to, dar yra ir oligarchų problema.
EP narys Artis Pabriksas (Artis Pabriks) (EPP, Latvija) kalbėjo, kad Ukraina yra labai sudėtingoje padėtyje, nes turi vykdyti reformas, vykstant karui ir spaudžiant laikui. Ukrainos Vyriausybė turi vykdyti reformas, kurios padėtų laimėti visuomenės pasitikėjimą. Visų pirma, kova su korupcija. Taip pat svarbu kuo skubiau reformuoti teisingumo sistemą. Reikia greitų rezultatų. ES turi padėti. Ne visos valstybės narės nori skirti paramą Ukrainai, bet tų pinigų yra ir jie nėra maži, tik svarbu juos tinkamai panaudoti. Svarbu užtikrinti gerą pusiausvyrą tarp trumpalaikių ir ilgalaikių reformų bei parengti tinkamą komunikacijos apie tai strategiją. Jis pabrėžė, kad kalba ne apie propagandą, bet apie svarbios informacijos pateikimą.
EP narys taip pat pranašavo, kad Rusija greitu metu žlugs. Kvietė ES pagalvoti, ką reikės daryti su pabėgėliais iš Rusijos. Žinoma, pridūrė jis, jei Rusija iki to laiko nepadarys ko nors beprotiško. Jis taip pat abejojo Rusijos teiginiais, kad uždarius dujotekį Southstream, Rusija parduos tas dujas Kinijai ir Turkijai. Su Kinija ji neturi dujotekių, o Turkija ir pati turi savo dujas bei naftą.
Buvęs Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Narkevičius kalbėjo, kad Ukrainos reformų esmė – reguliacijos mažinimas. Deja, Ukrainos Vyriausybė kol kas priima sprendimus priešingus tam. Ukraina turi įgyvendinti reformas, kurios siųstų geras žinias visuomenei. Svarbu kurti laisvą rinką ir stiprinti konkurenciją.
Jis sakė, kad Southstream projekto uždarymas yra gera žinia Ukrainai. Ukraina yra turtinga energetiniais šaltiniais. Ji turi geriau išnaudoti tai, statydama naujas jungtis, investuodama į energetikos įmones. Taip pat daugiau dėmesio turi būti skiriama diversifikacijai bei tiesiamos jungtys su ES. Ukraina turi kvietimą iš ES statyti jungtis.
EP narys Michalas Boni (Michał Boni) (EPP, Lenkija) kalbėjo, kad nepaisant to, kad Ukraina išgyvena karą, reformos turi būti pradėtos įgyvendinti. Jis ragino Ukrainos Vyriausybę numatyti strategiją 20 metų į priekį. Tačiau svarbu likti jautriems ir atsargiems, nes visada įgyvendinant reformas būna laimėtojų ir pralaimėtojų. Jis ragino įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių ir specialistų į reformas. Turi būti vykdoma privatizacija ir mažinama reguliacija. Turi būti kuriama nauja moderni finansinė sistema. Ukrainos ekonomika turi būti grindžiama žiniomis ir inovacijomis. Reikia daugiau išnaudoti skaitmenines technologijas ir geriau rengtis globaliems iššūkiams. Ukraina turi įgyvendinti decentralizaciją.
EP narys ragino sukurti elgesio kodeksus visiems administraciniams lygiams, nes turi būti radikaliai transformuojama administracija. Teisės viršenybė turi tapti pagrindu. Turi būti intensyviai kovojama su korupcija. Daugiau skaidrumo, ypač viešuosiuose pirkimuose. Turi būti geriau įgyvendinama komunikacijos politika, ykdomas socialinis dialogas, diskutuojama su pilietine visuomene, įtraukiami visi visuomenės sluoksniai į reformas. Turi būti kuriama dalyvaujamoji demokratija pasitelkiant skaitmenines priemones bei didinama vykdomosios valdžios atskaitomybė.
EP narys Andrejus Plenkovičius (Andrej Plenković) (EPP, Kroatija) pasisakė už taikią Krymo ir Donecko bei Luhansko reintegraciją į Ukrainą. Svarbu dabar kuo greičiau sustabdyti karinius veiksmus ir žudymus. Jis kalbėjo apie ES institucijų indėlį siekiant šių tikslų. ES remia atviros, skaidrios, energingos ir kuriančios Ukrainos perspektyvą. Turi būti kuriamos stiprios institucijos, stiprinama teisės viršenybė bei didinama kova su korupcija. ES remia šiuos Ukrainos darbus.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Irina Gerščenko (Iryna Gerščenko) kalbėjo, kad Ukraina, nepaisant karo šalies Rytuose, pradėjo reformas. Ji pabrėžė, kad tai ne – vidaus konfliktas. Ji sakė, kad Ukraina siekia reformuoti nacionalinį saugumą ir didinti informacinį saugumą dėl Rusijos vedamo informacinio karo prieš Ukrainą.
I. Gerščenko informavo apie 7 priimtus teisės aktus, didinančius decentralizaciją ir deleguojančius daugiau galių regionams. Jis sakė, kad Vyriausybė sieks deleguoti ir dar daugiau galių regionams. Ukraina siekia ne tik decentralizacijos, bet ir demonopolizacijos bei deoligarchizacijos.
Ji kalbėjo, kad Rusijos karinės pajėgos bei sukilėliai šalies Rytuose griauna visą infrastruktūrą: mokyklas, ligonines, televizijos bokštus. Siekiama kuo labiau užimtas teritorijas atskirti nuo likusios Ukrainos. Tačiau Ukrainos Vyriausybę stengiasi jų neapleisti. Pvz., elektros tiekimas į tą regioną nėra nutrauktas, nors už elektrą jie negali atsiskaityti.
Ukraina teikia paramą apie 520 tūkst. pabėgėlių iš Donbaso, taip pat ir nemažai daliai pabėgėlių iš Krymo. Ukraina viena tai daro, nėra ES paramos, išlaidos didelės. Ji sakė, kad tai karas ne prieš Ukrainą, bet prieš ukrainiečius, nes nuolat žūsta civiliai.
I. Gerščenko taip pat pristatė Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos planą Ukraina 2020.
ES vaidmuo sprendžiant Ukrainos krizę
Baigiamoji konferencijos dalis buvo skirta aptarti ES vaidmenį sprendžiant Ukrainos krizę. Šios dalies vadovas Ukrainos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas (Jegvenij Kiseliov) klausė, ar ES gali sukurti prasmingą ir koordinuotą strategiją, kuri apsaugotų ES ir Ukrainą nuo Rusijos, kuri padėtų sugrąžinti Krymą. Tokios strategijos šiai dienai nėra.
Jis pastebėjo, kad konferencijoje mažai buvo kalbama apie Europos solidarumą. Šiandien ES daug kas kalba apie sankcijų Rusijai palengvinimą arba net ir atšaukimą. Trūksta vieningo požiūrio. Daug kas netgi mėgina suprasti bei pateisinti Rusiją ir V. Putiną. Sakoma, kad sankcijos tik dar labiau provokuoja Rusiją ir tik dar labiau didiną įtampą.
V. Putinui tarptautinė politika yra žaidimas, kur vienas laimi kito sąskaita. Jei kas nors negali apsiginti prieš jį, V. Putinas jį sumindžios ir eis toliau. Po Krymo užėmimo, V. Putinas nusprendė, kad Ukraina ir ES yra silpnos, todėl įsiveržė į Rytų Ukrainą. V. Putino Rusija yra grėsmė ES vertybėms, sakė jis.
Vakarai pralaimi informacinį karą prieš Rusiją. Vien ko verta Russia Today televizija. Jis kvietė praplėsti sankcijas, įtraukiant ir Rusijos žiniasklaidą, kuri dabar yra tapusi propagandos įrankiu.
EP narys Petras Auštrevičius (ALDE, Lietuva) kalbėjo, kad asociacijos susitarimas su Ukraina yra ta bazė, ant kurios bus kuriami būsimi ES ir Ukrainos santykiai. Jis pabrėžė tolimesnės šalies transformacijos svarbą, būtinybę kurti konkurencingą rinkos ekonomiką, socialinę struktūrą.
EP narys siūlė ES nominuoti nuolatinį atstovą, kuris prižiūrėtų Ukrainos reformas ir užtikrintų visą reikiamą pagalbą. Jis siūlė, kad tokiu atstovu galėtų būti Karlas Bildtas (Carl Bildt) ar Bernardas Kušneris (Bernard Kouchner).
Jis taip pat siūlė EP Užsienio reikalų komitetui (AFET) ir Žmogaus teisių pakomitečiui (DROI) rengti bendrus klausymus, kuriuose būtų svarstomi žmogaus teisių pažeidimai Rytų Ukrainoje ir Kryme.
EP narys kalbėjo, kad ES nebuvo ir vis dar nėra pasiruošusi tai situacijai, kuri susidarė Ukrainoje, ir pabrėžė, kad sankcijos Rusijai turi likti.
Jis sakė, kad artėja diena X, kuomet prieš V. Putiną bus iškelta byla Hagos Teisme.
Ukrainos Prezidento administracijos Humanitarinės politikos departamento direktorius Jurijus Rubanas (Jurij Ruban) sakė, kad Rusijos tikslas yra ne Donbasas ar Ukraina, bet Europa. V. Putinas mato, kad Europos solidarumas nėra stiprus, todėl jis siūlo atskiroms valstybėms strateginius susitarimus, pinigus, pigią energiją mainais už laisvas rankas Rytų Europoje. Tačiau jis sakė, kad yra šiek tiek vietos ir optimizmui. Pvz., Angela Merkel jau kalba, kad V. Putinas – kita realybė.
Klausimas, ar V. Putinas pats tiki tuo, ką sako. Jam Europa yra amžina arena kovos tarp gėrio ir blogo. Jam blogis – JAV. V. Putinas nori pasiūlyti Europai sugrįžti prie tikrųjų vertybių, kaip jis jas supranta. Direktorius tikino, kad geriausias atsakas į Rusijos veiksmus – sankcijos. Jos veikia. Jos sulaiko Rusiją nuo tolimesnės invazijos į Ukrainą.
EP narė Ana Gomes (S&D, Portugalija) kalbėjo, kad ji pritaria sankcijų prieš Rusiją politikai. Jos buvo ir vis dar yra svarbios. Iš pradžių buvo svarbu atsikratyti Viktoro Janukovyčiaus režimu, o dabar svarbu sustabdyti Rusiją.
Tačiau ji kvietė taikyti tikslines sankcijas, nes neturi būti kenkiama Rusijos žmonėms. Turime padėti ir Rusijos žmonėms, sakė EP narė. Ji ragino paremti Rusijos pilietinę visuomenę, politines partijas. Turime būti solidarūs su Rusija, su Ukraina ir solidarūs tarpusavyje.
Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas (Refat Čubarov) priminė, kad kai 2008 m. Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai neilgai tai prisiminė. Gana greitai viskas buvo pamiršta ir buvo sugrįžta prie įprastinės politikos ir įprastinių santykių.
Tas pats nutiko ir su Krymu, sakė jis. Vieninteliai Krymo totoriai organizavo pasipriešinimą, bet dabar už tai yra baudžiami, jiems keršijama. Deja, niekas negali jų apginti. Jis įspėjo, kad jei V. Putinas nebus sustabdytas, kitos šalys gali būti taip pat užpultos. Krymo totoriai yra už nepriklausomą Ukrainą. Jie mato save kaip dalį nepriklausomos ir laisvos Ukrainos.
Rusijos žurnalistė Viktorija Ivleva kalbėjo, kad V. Putinas siekia destabilizuoti Ukrainą. Bet daug rusų gėdijasi to, kas vyksta Ukrainoje ir neremia karo. Tokių rusų yra apie 15 mln., sakė ji.
Ji taip pat kalbėjo apie Rusijos Dūmos priimtą įstatymą, draudžiantį amerikiečiams įsivaikinti Rusijos vaikus. Rusijos žurnalistė stebėjosi, kad ES nieko nepasakė dėl to. Ji sakė, kad Rusija yra Europa. Rusijos kultūra yra europietiška. Todėl ji kvietė nebrėžti linijos tarp jų.
Ukraina pasirinko Europos kelią ir dėl to išgyvena karą. Tačiau šio karo nėra Vakarų laikraščių pirmuose puslapiuose. Ji klausė, kodėl. Kur tas Europos solidarumas? Ukraina neturi ir visuomenės palaikymo, kalbėjo ji.
Lietuvos žurnalistas Rimvydas Valatka kalbėjo, kad Ukraina trukdo didžiųjų šalių (Italijos, Vokietijos) verslui su Rusija, todėl ji išnyko iš pirmų puslapių. Jis taip pat sakė, kad nėra jokios Ukrainos krizės. Ji baigėsi, kai V. Janukovyčius pabėgo iš Ukrainos. O tada prasidėjo Rusijos karas su Ukraina.
Lietuvos žurnalistas ragino neklaidinti žmonių ir neleisti V. Putinui skleisti savo propagandos. Kiek yra norinčių matyti laisvą Ukrainą? Vien EP yra apie 150 narių, kurie yra demokratijos ir laisvės priešai. Lygybės ir gero gyvenimo noras palaidojo laisvę, sakė jis.
Ar galima kalbėti apie solidarumą su Ukraina, kai nepardavę jei nei vieno šautuvo, norim parduoti Rusijai du Mistral laivus? Apie solidarumą bus galima kalbėti, kai bus pripažinta ši gėda. Jis kalbėjo, kad tiki Ukrainos tauta, kuri šio karo dėka baigia susiformuoti. Tai padės Ukrainai įveikti šį karą. Taip pat ir laikas. Artėja V. Putino režimo pabaiga. R. Valatka prognozavo galimą Rusijos skilimą. Rusija turi atsikratyti V. Putinu ir jo klika arba Rusija žlugs sakė žurnalistas.
Santrumpos:
Europos Parlamento frakcijos:
EPP – Europos liaudies partija (krikščionys demokratai),
S&D – Progresyvusis socialistų ir demokratų aljansas,
ALDE – Liberalų ir demokratų aljansas Europai,
GREENS/EFA – Žaliųjų frakcija/ Europos laisvasis aljansas.
