Gruodžio 1-ąją Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune, komerciniai bankai įvairiose šalies vietose pradeda pardavinėti lietuviškų eurų monetų rinkinius, skirtus visuomenei susipažinti su būsimąja nauja atsiskaitymo priemone. Be to, šiandien monetos ir banknotai pradedami tiekti ir įmonėms.
„Šiandien pirmieji lietuviški eurai jau pasieks gyventojus. Tikiuosi, daug kas išleidžiamus rinkinius įsigis susipažinimo tikslais, juolab kad įvedus eurą 2015 metų sausio 1 d. ir vėliau juos galėsime išleisti kaip įprastą atsiskaitymo priemonę. Ypač smulkiesiems verslininkams pažintiniai rinkiniai nuo sausio 1 dienos gali būti naudingi atiduodant grąžą“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kiekvieną visuomenei skirtą rinkinį sudaro 23 lietuviškos Vyčiu paženklintos eurų monetos: po tris 1, 2, 10, 20 bei 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip pat dvi 5 euro centų monetos. 11,59 eurų monetų rinkiniai nuo šiandien parduodami Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose, o nuo gruodžio 4 d. – 330 Lietuvos pašto padaliniuose už 40 litų (11,58 euro) iki šių metų pabaigos, iki Lietuvai pereinant prie naujosios valiutos 2015 m. sausio pirmąją. Jie parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik fiziniams asmenims, ne daugiau kaip po 5 rinkinius vienu kartu vienam asmeniui.
Susiję straipsniai:
- Likus mažiau nei 100 dienų iki euro, Lietuvos bankas laikosi numatyto darbų režimo
- Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- Seimas paskubomis tiesia kelią euro įvedimo tvarkai
- Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą
- Dėl euro įvedimo Seime pradedami svarstyti įstatymų pakeitimai
- A.Butkevičius: referendumo dėl euro įvedimo nebus, minimali alga nebedidės
- Seimas po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui
- Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad euro įvedimas atveš jam tiesioginę naudą
- Dažniausi nusiskundimai dėl euro – restoranams ir kavinėms
- Euro įvedimo dokumentus siekiama patvirtinti iki liepos
- Z. Vaišvila. Kodėl euro, o ne litas?
- „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą (video)
- S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)
- R. Garuolis. Kodėl euro įvedimas Lietuvoje pradžiugins V.Putiną
- Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus
- „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą ir parašų rinkimą referendumui (video)
- „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimo sunkumus ir Ukrainos pasirašytas sutaris su ES (video)
- „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą, fizinių asmenų bankrotą ir ES dotacijų žemės ūkiui mažinimą (video)
- Z. Vaišvila. Vėl melas dėl euro
- Z.Vaišvila. Kodėl mus stumia į euro zoną? (tiesioginė transliacija, video)
- Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvos valdžios melas dėl euro (tiesioginė transliacija, video)
- R.Baškienė: Po teisės aktais, susijusiais su euro įvedimu, kyšo lobistų ausys
- A.Butkevičius eurą Lietuvai žada 2015 metais
- Vilniuje atidaroma paroda supažindins su būsimais Lietuvos pinigais
- Nors Lietuvai leista įsiveti eurą – visuomenininkai siekia referendumo
- Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos
- Lietuvos bankas pradėjo pirminį grynųjų eurų paskirstymą komerciniams bankams
- Kainų skelbimas litais ir eurais: pažeidėjui skirta pirmoji tūkstantinė bauda
- P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos
- Z.Vaišvila. Valstybės ir Tautos apsisprendimo metas (tiesioginė transliacija, video)
Iš
„LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMO
SPRENDIMO
DĖL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2013 M. LAPKRIČIO 7 D. NUTARIME NR. XII-583 “DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS PAGAL PRIĖMIMO TVARKĄ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI” IŠDĖSTYTO PRAŠYMO PRIĖMIMO
2013 m. lapkričio 13 d.
5. Minėta, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį Seimo nutarimas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai konstatuotina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas priimti Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar įstatymų, kitų Seimo aktų bei Vyriausybės aktų nuostatos sutinka su Konstitucija, sustabdo atitinkamų nuostatų galiojimą. Teismo sprendimas priimti pareiškėjo – Seimo prašymą ir atitinkamo teisės akto galiojimo sustabdymas priėmus prašymą nepanaikina ir nepakeičia įvykusių teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimas).
Pažymėtina, kad šiuo sprendimu priėmus pareiškėjo – Seimo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai, pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį sustabdomas būtent 2006 m. balandžio 25 d. priimto Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimas. Ginčijamo įstatymo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad kartu įsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki ginčijamo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; tai taip pat nereiškia, kad suvaržomas iš Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkto kylantis Seimo įgaliojimas įstatymu reguliuoti Lietuvos banko veiklą ir šio straipsnio 11 punkte numatytas įgaliojimas skirti ir atleisti Lietuvos banko valdybos pirmininką.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26, 28 ir 63 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Priimti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. XII-583 “Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai” išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 147 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“
*
*
Įrašant šį išrašą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125-ojo straipsnio pakeitimo įsigaliojimo/neįsigaliojimo bylos pirminio sprendimo priėmimo, t.y. laikino konstitucinio keitimo teisinio veiksmo teisėto sustabdymo, peržvelkim visą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimą byloje Nr. 22/2013 :
**
– KURIUO IR YRA PRIPAŽINTA, KAD PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI
ir negalioja balandžio 6 d. 2006 m. priimta neteisėta (šiuo nutarimu 2014-01-24)
125-ojo Konstitucinio straipsnio pataisa.
Bepigu čia rašantiems ar skaitantiems tai;
o ką reiks daryt visiems 140 Seimo narių,
kai Naujametiniam vidurį
praras savo amndatus,
– ar yra kokia piliečių dauguma, kuri
konstituciją sumindžiusį ir priesaiką sulaužiusį Seimo narį
į S U L A U Ž Y T Ą Seimo kėdę sodint norėtų,
ar tai bus socemas LSDP ar TS’KP-inis
konservatorius, ar net
koks iš “priesaikūnų” A.Patackas ar Urbšys…
Ne -, juk
laužui vieta sąvartyne
(bet ar tai 2015 m. sampratoje,
ar tik po vargų ir girgždesio
2051 m. bus priimta ir ši žinia?)