Dar negalime taip džiaugtis, kaip džiaugiasi amerikiečiai, kad dabar JAV litras benzino kainuoja pigiau nei litras pieno, tačiau šį ketvirtadienį, po Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių posėdžio priimtą sprendimą nemažinti naftos gavybos, galėsime laikyti geriausia artėjančių švenčių dovana.
Šio sprendimo pasekmes pajus kiekvienas planetos gyventojas. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutiniškai kiekvienas gyventojas degalams ar kurui skiria net 15 proc. savo išlaidų. Vakarų Europos valstybių gyventojai degalams skiria apie 5 proc. savo išlaidų. Taigi mes sutaupysime. O štai Rusija, Venesuela ir dar kelios naftą išgaunančios šalys šį įvykį pagrįstai laikys blogiausia metų naujiena. Šios šalys daugiausia pajamų į valstybės biudžetus surenka parduodamos gamtos turtus, o ne sukurdamos pridedamąją vertę. Santykinai daugiausia nuostolių patirs Rusija, nes šios šalies pajamos iš naftos sektoriaus sudaro net 52 proc. viso šalies biudžeto. Rusija tikėjosi, kad naftos barelis kainuos 96–100 dolerių, o šiuo metu jis kainuoja tik 72 dolerius. Pasak Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo, dėl naftos kainų kritimo Rusija per metus praras apie 100 mlrd. dolerių. Galiu priminti, kad dėl Vakarų valstybių sankcijų Rusija patirs apie 40 mlrd. dolerių nuostolių. Milžiniški praradimai.
Kita vertus, Rusija pati ir kalta. Prastėjant ekonominei šalies padėčiai, ši šalis savo nuostolius bandė kompensuoti didindama naftos gavybą, nors naujiems gręžiniams pinigų neturėjo ir artimiausiais metais neturės. Naftos gavybą dar norėtų didinti Iranas ir po vidaus karo atsigaunanti Libija. Be to, daugelis valstybių daugiau dėmesio pradėjo skirti alternatyviems energijos šaltiniams, JAV nustebino skalūnų naftos ir dujų gavybos apimtimis, todėl pasaulinėje rinkoje naftos paklausa ir kaina krito. Štai Rusija ir tikėjosi, kad OPEC narės susitars mažinti gavybą ir taip padidins naftos kainą. Gal OPEC ir būtų priėmusi tokį sprendimą, tačiau pasitarimo išvakarėse OPEC nepriklausanti Rusija pareiškė neketinanti mažinti naftos gavybos. Rusus galime suprasti, juk valstybės biudžetą užgulė papildomos išlaidos okupuotam Krymui ir teroristams Donbase finansuoti, be to, valstybės ekonomiką smaugia Vakarų šalių sankcijos. Kita vertus, Rusija užsitraukė stambiausios OPEC narės Saudo Arabijos nemalonę, kai parėmė jai priešišką Sirijos režimą. Taigi padėtis naftos gavybos rinkoje mažiausiai šešis mėnesius išliks nepakitusi, žinoma, jeigu planetoje nekils nenumatytų įvykių.
Mums ši naujiena yra gera dovana, tačiau padarytume klaidą neįvertindami niuansų. Dėl naftos kainų pokyčių kai kurie degalų pardavėjai ir gamintojai bando nesąžiningai uždirbti. Štai tiesiog akis rėžia, kai naftai pabrangus degalų kainos pabrangsta per kelias dienas. Tokiais atvejais pardavėjai aiškina, jog kaip tyčia talpyklose baigėsi degalai ir jie turėjo įsigyti jau brangesnių. Ko gero, dar daugiau pelno gaunama ir naftai pingant, kai apyvarta išauga. Atidesni degalų naudotojai pastebi: kai nafta pinga, degalų kainos ilgai nemažinamos. Degalų pardavėjai tikina dar pardavinėjantys iki kainų kritimo įsigytus brangesnius degalus. Tokia padėtis susidarė kaip tik šią vasarą ir rudenį. Nuo birželio iki lapkričio naftos kaina krito daugiau nei 30 proc. Žinoma, neturėtume reikalauti, kad tiek pat atpigtų benzinas ar dyzelinas – pirmiausia reikia atmesti mokesčius, o jie sudaro per 50 proc. degalų kainos, be to, naftos ir degalų rinkos yra skirtingos, taigi ir kainų svyravimai ne tokie patys, tačiau priklausomybė akivaizdi. Prekiaujantieji degalais bando neigti šią priklausomybę, nes kitaip jie negalėtų paaiškinti, kodėl degalų kainos Lietuvoje beveik tris mėnesius mažėjo labai nedaug. Nejaugi degalų pardavėjai turėjo tiek atsargų?
Kodėl Konkurencijos taryba nesiima iniciatyvos, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kainų lūžio metu kuo dažniau kontroliuotų, kiek kuri bendrovė turi talpyklų ir kiek per tam tikrą laiką pardavė degalų. Jeigu kainos nebuvo pakeistos degalų pardavus daugiau, nei telpa talpyklose, tai išvada viena – tokie degalų pardavėjai sukčiauja. Net jeigu nepavyktų sugauti už rankos, Konkurencijos taryba galėtų paprasčiausiai viešai paskelbti tik apibendrintus duomenis apie degalais prekiaujančias bendroves. Degalų pirkėjai patys nubaustų tokius pardavėjus tiesiog ignoruodami juos, degalus pirkdami iš jų konkurentų. Taip viešumu degalų pardavėjai būtų skatinami dirbti sąžiningai.
Kaip keisis degalų kainos po OPEC nuosprendžio? Jau tą patį vakarą naftos kaina nukrito iki 72 dolerių už barelį, tačiau ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią pusmetį nafta kainuos apie 80 dolerių. Tokiu atveju, pavyzdžiui, populiariausio A-95 benzino litro kaina turėtų dar sumažėti keliolika centų ir priartėti prie seniai regėtų 4 Lt. Žinoma, jeigu šių milijonų į savo kišenes nesusišluos degalų gamintojai ir pardavėjai.
2050 metais Europoje jau nebus gaminami benzininiai auto. Tad nafta turėtų dar bigti.
Tai gera naujiena gerų senų amerikietiškų automobilių mylėtojams (meilužiams).
Naftos kainos – politinis svertas. Jis visais laikais buvo naudojamos spaudimui Rusijai daryti. Obamos administracija nepraleido progos pamaloninti ir savo rinkėjus ir pasidalinti gerąja savo pasaulinės politikos žinia – ėmė pigti kuras. Amerikonams, kurie yra automobilių dievintojų nacija, tai itin svarbu. Lietuvos valdžios gyvenime nejaudino rinkėjų džiaugsmai ir vargai , tai jie ir nesirūpina. Kas nori, tas tegul ir susišluoja tą kainų skirtumą. Ir nereikia čia bandyti teisintis kažkokiais “rinkos dėsniais”. Naftos biznyje rinkos nėra.