Iki lietuviško lito pabaigos liko tik geras mėnuo. Suprantu jausmus visų, kurie liūdi dėl dar vieno nykstančio svarbaus valstybingumo simbolio, bet šįkart pakalbėkime vien apie premjero pažadus: euro įvedimą teigiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Jau porą mėnesių parduotuvėse ir turguose galime stebėti prekių kainas tiek litais, tiek eurais – taip Vyriausybė bando apsisaugoti nuo latviškų ar estiškų pamokų, kai keičiant pinigus verslininkai šį virsmą naudoja egoistiniams tikslams. Net 17 valstybės priežiūros institucijų tikrina kainų litais ir eurais atitikimą, pažeidimai skaičiuojami šimtais – vien rugsėjo mėnesį oficialiai nustatyti 265.
Tačiau premjeras nusiteikęs itin optimistiškai: latviškoji problema nebeegzistuoja, kainos nekyla, metinė infliacija spalį buvo vos 0,1 proc., o kalbas apie prekių brangimą gimdo informacijos trūkumas.
Ar jums ši patoso gaidelė neprimena buvusio premjero kalbų prieš kelerius metus?
Šią savaitę įvykęs Vyriausybės vadovo pokalbis su susirūpinusiais Seimo nariais kainų tema man pasirodė gana iliustratyvus situacijos vertinimo pavyzdys, tad siūlau keletą ištraukų:
Premjeras Algirdas Butkevičius: „Būtiniausi maisto produktai ne pabrango, bet atpigo. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2011 m. tiek duonos, tiek mėsos kainos sumažėjo: duona ir grūdų produktai 2011 metais – 4,8; 2012 – 1,8; 2013 – 2,7; 2014 m. I ketvirtį – 1,7… Matot, tendencija eina tik žemyn. Mėsa eina netgi iki minuso: nuo 4,2 iki – 0,2 2014 m. III ketvirtį“.
Finansų ministras Rimantas Šadžius: „Kainų pokyčiai natūralūs ir nėra susiję su euro įvedimu. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 m. spalį, lyginant su liepa, 39 prekių kainos padidėjo, 48 – sumažėjo, o 13 – nepasikeitė. Yra ir brangimo, ir pigimo. Apelsinai pabrango daugiau nei 20 proc., malta natūrali kava – 11 proc., dantų pasta – beveik 11 proc., tualetinis popierius – 3 proc. Taip pat brango dalis paslaugų, pvz., vyrų kirpimas – 4,5 proc., kostiumo valymas – 4 proc., danties plombavimas – 4. Bet pinga tas, kas turi pigti, natūraliai, pagal ekonomikos dėsnius: cibuliai atpigo 60 proc., burokėliai – 56 proc., kopūstai – 47 proc., morkos, bulvės – 30 proc.“.
Seimo narys Remigijus Ačas: „Jūs vadovaujatės tais skaičiais, kuriuos Jums pateikia specialistai, bet skaičius galima pateikti įvairiai – būna akcijos, ir pasinaudojus vienos dienos kaina galima išgauti gražų vidurkį. O lyginti daržovių kainas liepos ir spalio mėnesiais nekorektiška, nes nuėmus derlių rudenį jos visada atpinga. Remiuosi duomenimis apie kainas viename iš prekybos centrų: šių metų balandžio 1 d. kilogramas makaronų kainavo 3,78 Lt, dabar – 4,98 Lt, „Kaimiškos“ silkių filė kaina buvo 10,48 Lt/kg, dabar – 11,65 Lt/kg, dešra „Sava“ kainavo 29,89 Lt/kg, dabar – 33, 20 Lt/kg, ledai pabrango nuo 21,27 Lt iki 23,27 Lt.“.
Seimo narys Povilas Urbšys: „Įspūdis toks, tarsi žiūrėtume į tą patį veidrodį ir matytume skirtingus atvaizdus. Jūs sakote, ką jums pateikia Statistikos departamentas, bet realus gyvenimas, kaip jį suvokia žmonės, yra kitas dalykas. Problema yra duomenų pateikimas. Pvz., apie šešėlinę ekonomiką Statistikos departamentas pateikė duomenis, kurie beveik 10 proc. skiriasi nuo tų, kuriuos pateikė tarptautiniai ekspertai. Jūs neturite realių duomenų – tik duomenis, pritaikytus prie politinės konjunktūros.“
Seimo narys Vytautas Matulevičius: „Dar kartą pamatėme, kad turime dvi Lietuvas: vienoje – kainos kyla, antroje – nulinė infliacija“.
Manau, kad nemažai skaitytojų, ypač iš tos antrosios, nestatistinės Lietuvos, galėtų taip pat pateikti nemažai faktų, kaip kyla kainos prieš euro įvedimą, tad būtų gerai, jei kiekvieną tokį atvejį praneštų tiesiai ponui premjerui adresu Algirdas.Butkevičius@lrs.lt. Mąstau, gal taip atsirastų toks alternatyvus, neformalus, bet tikras Lietuvos statistikos departamentas, nušviečiantis Vyriausybės vadovui nepagražintą Lietuvos tikrovę.
O paėmę ilgalaikes paskolas turi moraliai ruoštis, nes jau ne sykį girdžiu iš pažįstamų, kaip bankų atstovai kviečia savo skolininkus iki Naujųjų metų perrašyti sutartis, pagal kurias didina savo klientams palūkanas. Nepasirašinėkite, remkitės premjeru, viešai pažadėjusiu, kad euro įvedimas ne blogins, o tik gerins kiekvieno gyventojo finansinę būklę! O apie kiekvieną tokį banko spaudimą (bankai, žinoma, sutarčių perrašymą motyvuoja ne euro įvedimu, bet sunkėjančia ekonomine padėtimi) vėlgi praneškite A. Butkevičiui tiesiogiai.
Nes jis mėgsta pabrėžti, kad bendrasis vidaus produktas Lietuvoje auga sparčiausiai iš Europos Sąjungos valstybių, tad laikas tai pajusti ne tik Statistikos departamentui, Vyriausybei, maximoms ar bankams (lietuviai ir taip Baltijos šalyse bankams už jų suteiktas paslaugas moka brangiausiai, kai kur net tris kartus), bet ir kiekvienam antrosios Lietuvos piliečiui. Tos Lietuvos, kurioje pagal UNICEF ataskaitą nuo 2008 iki 2012 metų vaikų skurdo rodiklis išaugo trečdaliu – padaugėjo 32 tūkstančiais skurstančių vaikų (tuo metu Lenkijoje, Suomijoje, Slovakijoje ar Čilėje skurstančių vaikų sumažėjo 30 nuošimčių).
Nors tuomet Lietuvos statistikos departamentas tokių skaičių neskelbė, o tuometis premjeras džiūgavo, kad jo sėkminga naktinė mokesčių reforma pateks į istorijos vadovėlius…
