
Lapkričio 12 d. 17 val. 35 min. Lietuvos laiku Europos kosmoso agentūros (EKA) kosminio zondo „Rosetta“ nusileidimo modulis „Philae“ nusileido ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos paviršiaus.
Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis įrengimas pasiekė kometos paviršių. Ar šis vienas iš ambicingiausių žmonijos kosminių eksperimentų bus įvykdytas sėkmingai iki galo dar nėra visiškai aišku, mat sėkmingai ant kometos nusileidusiam moduliui „Philae“ prisitvirtinti prie jos paviršiaus nepavyko nes neiššovė specialūs modulio fiksavimo harpūnai. Kadangi kometos gravitacija yra labai maža „Philae“ bet kada gali nuo jos atitrūkti ir nuskrieti į kosminę erdvę.
Kosminį zondą „Rosetta“ 2004 metais į kosmosą iškėlė Raketa „Ariane“. . Zondas 10 metų skrido aplink Saulės sistemą, kol jam galiausiai pavyko pasiekti už 500 milijonų kilometrų nuo Žemės planetos skriejančią kometą. Po dešimties metų skrydžio nuo Žemės už 500 milijonų kilometrų. Kad zondas tikrai nusileido EKA patvirtino tik praėjus 28 min. po nusileidimo, nes signalas į Žemę iš tokio atstumo skrieja būtent tiek laiko.
Vakare po nusileidimo EKA atstovai surengė spaudos konferenciją kurioje EKA generalinis direktorius Žanas- Žakas Dordanas (Jean-Jacques Dordain) sakė: „Nusileidome. Tikslai numatytoje vietoje. Ir nesirūpinkite, ant numatytos kometos. Turime radijo ryšį, modulyje veikia elektros sistemos. Tai reiškia, kad gauname duomenis. Duomenis reikia išnagrinėti – turime būti atsargūs. Esame tik pradžioje kelis mėnesius truksiančio kelio.“
Nusileidimo modulis „Philae“ vadas Stefanas Ulamekas (Stephan Ulamec) sakė, kad yra sunku ne tik nusileisti ant kometos, bet ir suprasti, kas vyko nusileidimo metu ar po jo. Jis patvirtino, kad „Philae“ nusileidimas ant kometos įvyko, tačiau nesuveikus modulio harpūnams, kurie turėjo pritvirtinti jį prie kometos kol kas lieka neaišku „ar „Philae“ nusileido į minkštą smėlio dėžę ir viskas gerai, nors ir neprisitvirtinta, ar vyksta kažkas kito. Tikriname duomenis. /…/ Kai kurie iš šių duomenų rodo, kad „Philae“ po nusileidimo vėl pakilo“. Tačiau, pasak S. Ulameko, neatmestina galimybėm, kad „Philae“ ant kometos nusileido ne vieną, o du kartus…
S. Ulamekas paaiškino, kad šiuo metu radijo ryšys su kosminiu zondu „Rosetta“ yra nutrūkęs nes šis esąs už horizonto. „Jei rytoj ryte ryšys atsistatys, turėtume žinoti gerokai daugiau. Tikimės, kad zondas saugiai stovės ant paviršiaus, netoli pirmojo nusileidimo vietos“, – sakė S. Ulamekas.
Papildyta:
Lapkričio 13 d. EKA pranešė, kad Europos kosminis zondas „Philae“, trečiadienį nusileidęs ant Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus, veikia gerai, tačiau paaiškėjo, jog zondas stovi kreivai nes iš visko sprendžiant yra nusileidęs ant stataus šlaito.
EKA mokslininkai nustatė, kad „Philae“ nuo kometos paviršiaus atšoko ne vieną, o du kartus. Būtent dėl to jis ir atsidūrė ne visai ten kur buvo planuojama. Mokslininkai svarsto galimybes pakoreguoti „Philae“ padėtį. Pasikeitus nusileidimo vietai „Philae“ Saulės yra apšviečiams ne 6 iš anksto planuotas valandas, o tik 1,5 val.. Kadangi Saulės šviesa yra pagrindinis ilgalaikis modulio energijos šaltinis tai mokslininkams teks gerokai pakeisti mokslinių užduočių energetinį biudžetą.