L.V. Medelis. Ebola – dar ne Dievo rykštė

JAV prezidentas Barakas Obama prieš porą savaičių paragino amerikiečius nepasiduoti isterijai ir baimei dėl mirtinai pavojingo Ebolos viruso, ragindamas turėti kantrybės ir vadovautis blaiviu protu. Šiuo metu nėra nei ligos protrūkio, nei epidemijos, pabrėžė B. Obama.

Šie žodžiai nuskambėjo po Pasaulio banko perspėjimo, kad kova su Ebolos karštinės epidemija pralaimima, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) pažymėjo, kad iki spalio 14 d. mirė 4 555 žmonės iš 9 216 užregistruotų užsikrėtusių šia liga. Vos prieš mėnesį prezidentas galvojo kitaip. Rugsėjo pabaigoje, kalbėdamas JTO, grėsmes žmonijai ir pasauliui jis rikiavo jas taip: pirmiausia jis prabilo apie Ebolos virusą, paskui apie V. Putiną ir galiausiai apie kruvinus teroristų išpuolius Sirijoje, Irake bei islamistų valstybę.

Tačiau Ebola įžengė į JAV dar pernai, 2013 metų vasarą, kai užsikrėtė du Jungtinių Valstijų piliečiai, padėję gydyti sergančius afrikiečius. Tada PSO pakėlė triukšmą, ir mes išgirdome apie šią baisią ligą.

Šio rašinio autorius nėra gydytojas, juolab virusologas, tad į tolimesnį tekstą žiūrėkime kritiškai. Iš esmės jis (kritiškai) – sudurstytas iš įvairių įvairiausių žiniasklaidos panešimų. Kol gydytojai tyli.

Truputis istorijos ir siaubo

Pirmas Ebolos giminaitis buvo vadinamasis Marburgo virusas, atrastas Vokietijoje 1967 metais. Šaltinis – beždžionių veislynas Marburge; pirmas užsikrėtęs žmogus – veislyno darbuotojas, prižiūrėjęs beždžiones iš Ugandos, mirė po dviejų savaičių. 1980 m. Kenijoje mirė pirmas europietis, prancūzas, visą gyvenimą praleidęs Afrikoje. Jis susirgo, apsilankęs dabar virusologams gerai žinomoje Elgono kalno oloje. Savo vardą liga gavo nuo upės, įtekančios į Kongo upę pavadinimo. Pirmas Ebolos epideminis plyksnis – Zairas (dabar Kongo Demokratinė Respublika). Ebola apėmė 55 paupio kaimus, nusinešdama 9 gyvybes iš 10. Kaip įsiplieskė, taip ir užgeso, pasitraukdama nežinia kur. Todėl kalbama (ir rašoma), jog Ebola visiškai nenuspėjama. Imuninę sistemą ji veikia panašiai kaip ŽIV, tačiau šis retrovirusas organizmą įveikia per dešimtmetį, o Ebola žmogaus organizme veikia kaip sprogimas, nereikia nė dešimties dienų.

Virusas kaip ryklys puolą kiekvieną kūno organą, išskyrus kaulus bei skeleto raumenis, ir beveik visas organizmo dalis paverčia kažkuo, kas panašiu į skrandžio suvirškintą ir viruse išmirkytą medžiagą. Kraujyje atsiranda krešulių, jis tirštėja, jo cirkuliacija lėtėja, krešuliai pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Krešulių vis daugiau, jie užkemša kapiliarus, neįleisdami kraujo į kūno organus. Smegenų, inkstų, kepenų, plaučių, žarnyno, lytinių, kitų organų dalys, ištisi odos plotai pradeda atmirti. Po oda prasideda mikro kraujosruvos, ji pasidengia raudonomis dėmėmis.

Burna kraujuoja, kraujuoja praktiškai kiekviena kūno skylutė, kokia maža ji bebūtų. Liežuvio paviršius tampa ryškiai rožinis ir pradeda luptis, šis dangalas nuryjamas arba išspjaunamas. Gerklės, kvėpavimo takų audiniai taip pat sluoksniuojasi ir krenta žemyn arba išspjaunami. Širdis plūsta krauju savyje, jos raumenys minkštėja, kraujas trykšta į krūtinės ląstą. Smegenys užkemšami mirusio kraujo krešuliais, galimas paralyžius. Ebola iš vidaus puola akių obuolius, jie užtvindomi krauju, akys ašaroja krauju, prarandamas regėjimas. Kepenys ištinsta ir suskystėja, inkstai prisipildo kraujo ir nebeveikia, organizmas praranda daug skysčių.

Plūstantis iš organizmo kraujas nekreša, o jei pažvelgtume į jį pro mikroskopą pamatytume, kad jis negyvas, raudonieji kraujo kūneliai suirę, tarytum būtų suplakti mikseriu.

Užkrėstasis dar tebėra gyvas, o daugybę audinių Ebola būna jau sunaikinusi. Priepuolio metu viską užkrečiantis kraujas skrieja į visas puses, nes Ebola dauginasi praktiškai visose organizmo dalyse, po mirties lavonas netikėtai, vos ne stebinčiojo akivaizdoje, suyra, mat vidiniai organai buvo žuvę jau keletą dienų.

Ebolos upė teka tropiniais Afrikos miškais. Niekas nežino, kaip užsikrėtė pirmasis iš džiunglių atgabentas žmogus. Nuo jo užsikrėtė medicinos seserys belgės. Paskui jų artimieji. Vieną seserų pabandęs gelbėti misijos kunigas ją išvežė į Zairo sostinę Kinšasą. Ten ji ir mirė, sukeldama medicinos personalo siaubą. Jos palata nuo sienų iki lubų buvo dažyta išvemtu krauju. Iš baimės ją tiesiog paliko užrakintą. Netrukus miršta seselė, prižiūrėjusi palatos gyventoją. Dešimties milijonų gyventojų miestą pasiekia gandai apie mirtį, šluojančią kaimus Ebolos ir Kongo prakrantėse. Kinšasą apima panika. Prezidentas Mobutu Sese Seko įveda armiją, Kinšasos ligoninė apsupama, Ebolos paliesti rajonai izoliuojami, šaudoma į kiekvieną, pabandžiusį pažeisti draudimus.

Europos valstybės atšaukia aviareisus į Kinšasą, PSO siunčia ekspediciją į Zairą, o epidemija ima silpti. Virusas pasitraukia ten, iš kur atėjęs. Lieka siaubas ir „komplimentai“: Karlas Džonsas, viruso atradėjas, organizavęs plaukiojančią ligoninę, pažvelgęs į virusą pro mikroskopą, rašė: „ Neįmanoma nesižavėti. Tobulas, šaltas, grynas kūrinys. Tikriausiai, panašų jausmą patiri žvelgdamas į susirangiusią tave pulti kobrą“.

Panikos kaina

Liga atėjo iš Afrikos su žmonėmis, kurie gyveno ar dirbo Siera Leonėje, Konge, Nigerijoje, Gvi­nė­jo­je, Se­ne­ga­le. Prognozuojama, kad pasauliui greitai gali prireikti net 0,5 mlrd. vakcinų. Spaudoje (mūsiškėje taip pat) nuolat šmėkščiojo pavadinimai kaip šis: „Ebolos protrūkis Amerikoje“, nors ir dabar susirgusius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vos ne kiekvienos žinutės pabaigoje skaitome prierašą „vaistų ir vakcinos nėra“. Arba: „net jei pavyks išrasti veiksmingą vakciną, vaistus gali prireikti išdalyti absoliučiai visiems Afrikos žemyno gyventojams – mat Ebola gali būti dar pavojingiau išplitusi“. Teigiama, kad iki kitų metų sausio mėnesio Liberijoje ir Siera Leonėje Ebolą nešios 1,4 milijono žmonių.

Kai kruiziniame laive „Carnival Magic“ paaiškėjo, kad jame plaukia specialistė, prižiūrėjusi nuo Ebolos viruso Teksase mirusį liberietį, tarp keleivių (jų galėjo plaukti iki 3600 žmonių) kilo panika. Ne tik laive, bet ir pakrantėje – Meksika ir Belizas pasipriešino, kad laivas švartuotųsi jų uostuose, ir teko pasukti atgal, į JAV. Tai reiškia, kad visame laive paskelbtas karantinas. Vienas keleivis „Carnival Magic“ pavadino „plūduriuojančia laboratorija“.

Virusologai mano, kad jeigu Ebola išsiverš į pasaulį (visai neaišku, kodėl taip nenutinka), pasekmės bus baisesnės nei maro viduramžiais.

Vos ne kasdien girdime nerimą ir baimę keliančius skaičius. Ne vien apie mirusius. Kažkur, įtarus Ebolą, kariuomenė apsupa visą geležinkelio stotį, kitur dėl tos pačios priežasties į karantiną uždaromi keli šimtai žmonių – giminaičių, draugų, bendradarbių, praeivių. Berlyne vieną ligonį prižiūrėjo 60 medikų. ES pranešė, kad pradeda skubiai rengti humanitarines siuntas į Gvinėją, Liberiją ir Sierą Leonę, JTO tam reikalui skyrė 50 mln. dolerių. Perntagonas per pusmetį išleis 750 mln. dolerių kovai su Ebola Liberijoje, į ten pasiųs 4 tūkstančius kariškių ir mobilias medicinos laboratorijas.

Tačiau kažkaip be didelio entuziazmo pastebima, kad epidemija siaučia TIK Afrikoje ir parsivežama tik iš ten. Neseniai lyg pašnibždomis pranešta, jog Nigerijoje Ebolos nebėra jau daugiau kaip mėnuo, o Konge liga lokalizuota.

Pasitaiko kuriozų. Varšuvoje žmogus pranešė turįs Ebolos simptomų. Atvyko policija ir medikai, laikantis griežto saugumo paimti mėginiai tyrimamas. Pasirodė, jog pacientas yra tiesiog girtas. Kitas ligonis mirė, nes buvo ieškoma Ebolos, o reikėjo jį gydyti nuo maliarijos. Virusologas dirbantis vienoje Afrikos šalių neapsižiūrėjęs susileido vaistų tuo pačiu švirkštu, kuriuo buvo duriama ligoniui ir nesusirgo. Pats prisipažino, jog visą tarnybos laiką gėrė brendį. Rusijos spaudoje skelbiama, kad vaistai nuo Ebolos jau atrasti. Gamybos paslaptys bus atskleistos, jeigu Vakarai panaikins sankcijas.

Vis dėl to nelinksma, kai girdi apie tūkstančius mirusiųjų, šis skaičius artėja prie 5000. Palyginimui – nuo gripo pasaulyje miršta 250 – 300 tūkstančių žmonių kasmet.

Klausimai – atsakymai

Ar galima Ebolos karštinės pandemija? – Ne.

Ar virusas plinta oru (kaip gripas), su maistu, vandeniu? – Ne.

Ar reikia imtis kokių nors specialių profilaktikos priemonių, tarkim, keisti mitybos, higienos įpročius, apriboti keliones. – Ne.

Ar virusas tikrai toks baisus? – Iš dalies, tačiau kai kurie virusologai teigia, jog PSO skelbiami mirtingumo (iki 90 proc.) skaičiai gerokai padidinti, nes skaičiuojami tik registruoti ligoniai; reikia atsižvelgti, jog daug ligonių tiesiog paliekami išgyventi savo jėgomis; kai kuriose mažose ligoninėse yra tik po keletą švirkštų ir ne visada būna vandens. Ebola plinta totalios antisanitarijos sąlygomis, nedalyvaujant medicinai.

Kas platina virusą? – Trejų metų tyrimai rodo, jog tai – vaisiaėdžiai Afrikos šikšnosparniai (bet yra ir kitų versijų); žmonės kerta miškus, jų vietoje sodina bananus, mango ir kitus vaisius, todėl šie gyvūnai keičia įprastą maistą ir dažniau būna tarp žmonių. Žmogus perduoda virusą skysčiais – prakaitu, seilėmis, krauju, išskyromis.

Virusas organizme gyvena neilgai, todėl liga tęsiasi keletą dienų, ir ligonis arba visiškai pašalina virusą iš organizmo, arba miršta. Jeigu per tris savaites nuo kontakto su ligoniu liga nesivysto, galite miegoti ramiai. Lengvesnės formos Ebola trunka 6 – 11 dienų, ligoniai be pasekmių pasveiksta, organizmui išskiriant antikūnius. Nespecifiškos profilaktikos priemonės reikalingos tik bendraujantiems su ligoniu – pirštinės, rankų plovimas, dezinfekcija ir t.t.

Sąmokslo teorijos

Pastaraisiais metais atlaikėme juodligę, kempinligę, gripų variacijas, įskaitant paukščių gripą. B. Obama pats prisidėjo prie panikos Amerikoje, nors susirgusius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Atrodo, Pasaulinė Sveikatos Organizacija ima triukšmauti, kai numato, jog iš baltųjų žmonių galima ištraukti pinigų. O šito pasiekti įmanoma tik gerokai juos prigasdinus. Ji dažnai kelia savo autoritetą skleisdama paniką ir trimituodama apie nereikšmingų, bet pelningų profilaktinių priemonių naudą. Taip didėja ne tik pajamos, bet ir masių pasitikėjimas bei dėkingumas. Prie to dar pridėkime milžiniškas, milijardines, farmacijos kompanijų pajamas iš vaistų ir skiepų, kurių efektyvumas kai kada yra gana abejotinas. Jau minėta, jog pirmąkart Ebolos (Marburgo) virusas pastebėtas 1967 metais. Dabartinis Ebolos protrūkis Afrikoje yra bene trisdešimtas. Pasirodo, vos ne 50 metų virusas mažai kam rūpėjo.

Dabar vakcina, atrodo, rasta. Jos klinikiniai bandymai prasidės Lozanoje (Šveicarija) spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Savanoriams bus suleistos kelios dozės skirtingos vakcinos, sukurtos šimpanzės adenoviruso pagrindu. Dabar nedidelėmis dozėmis vakcina išbandoma JAV, Britanijoje ir Malyje. Kartu Ženevoje bandoma dar viena vakcina. Bandymai truks nuo pusės iki vienerių metų. Juose dalyvaus 250 savanorių. Pasak PSO atstovo, nėra kalbos apie masinę vakcinaciją; bus paskiepyta tik kelios dešimtys tūkstančių žmonių.

Pasigirsta balsų, jog Ebola – tai virusas, ištrūkęs iš karinių laboratorijų. Tačiau jokių įrodymų nėra. Baiminamasi, jog virusu gali pasinaudoti teroristai-savižudžiai. Kita vertus, žvelgiant į šiandieninį pasaulį, atrodo, jog paskelbus bet kokią siaubingą epidemiją būtų lengviausia apriboti pilietines teises ir atitinkamose vietose uždaryti visus murmančius prieš valdžią. Prieš gydytojus niekas nekels balso ir nereikės nei prokurorų kaltinimų, nei advokatų gynybos, nei teismų sprendimų. Tokiais atvejais nekaltumo prezumpcija nebeturi prasmės.

2014 10 22