Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą. Pasak KTU eksperto, jas galima sumažinti beveik perpus. Reikia nebijoti ne tik renovacijos, bet pagalvoti ir apie neišnaudotas šildymo technologijas.
Primena senas amerikietiškas mašinas
Šildymas ir jį lydintys mokesčiai – kasmetinis galvos skausmas senuose namuose gyvenantiems lietuviams. Dažnai dar sovietinės statybos daugiabučiai šilumos sulaikymo atžvilgiu – kiauri kaip rėtis, mat statyti laikais, kai šildymas beveik nieko nekainuodavo.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjo Andriaus Jurelionio, viena iš geriausių išeičių sumažinti šildymo sąskaitas – pastatų renovacija.
„Daugiabučiai namai, stovintys šalies miestuose, statyti pagal senas taisykles ir senus standartus. Jie primena senus amerikietiškus automobilius, kurie gaminti nekreipiant dėmesio į sunaudojamų degalų kiekį, mat kuras anuomet JAV kainuodavo centus“, – lygino A. Jurelionis.
Nors namų renovacija dar kai kur vertinama skeptiškai, mokslininko teigimu, renovavus namą, sutaupoma net apie 40 proc. šilumos, skirtos jo šildymui.
„Renovacija – visapusiškai naudingas procesas. Čia galime kalbėti ne tik apie sutaupomą šilumą, tačiau ir apie vietines statybų bendroves, atliekančias renovacijas, kurioms padaugėja užsakymų – taip sukuriamos papildomos darbo vietos, verslas plečiasi“, – pasakojo KTU mokslininkas.
Renovuoti reikia viską
A. Jurelionis pabrėžė, kad renovacija padeda keisti ir gaminamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių santykį – mažėjant įprastos energijos sąnaudoms, kuri paleidžiama vėjais nerenovuotame name, galima atitinkamai didinti energijos gavimą iš atsinaujinančių šaltinių.
„Be abejo, renovavus namą, šilumos suvartojimas sumažės 40 proc., tačiau sąskaitos sumažės mažiau, nes gyventojams tam tikrą laiką reikės mokėti paimtą paskolą renovacijai ir palūkanas. Išsimokėjus paskolą, už šildymą žmonės mokės tikrai mažiau ir jiems daugiau niekada nereikės veržtis diržų artėjant žiemos sezonui“, – sakė KTU mokslininkas.
Pasak jo, pasiryžus renovuoti daugiabutį, reikėtų nebijoti investuoti šiek tiek daugiau ir atlikti pilną renovaciją – įstiklinti ir laiptinės balkonus ar pakeisti joje esančius susidėvėjusius langus, per kurios laukan taip pat išeina nemažas šilumos kiekis.
„Laiptinėje esant mažesnei temperatūrai, butai praranda šilumą per sienas į laiptinę. Su renovacija gali būti suderinti netgi gražūs konstrukciniai sprendimai – sutvirtinti ir įstiklinti apibyrėję ar sunkiai besilaikantys laiptinės balkonai ar net stogeliai prie daugiabučių namų įėjimų“, – sakė A. Jurelionis.
KTU mokslininkas sakė, kad žmonės dažnai nesupranta, jog pasinaudojus renovacija galima gerokai atnaujinti ir pačią namo išvaizdą. Tokia kompleksinė renovacija gal ir būna šiek tiek brangesnė, tačiau apsaugo žmones nuo įvairių rinkliavų smulkiems remonto darbams ateityje ir tuo pačiu didina būsto kainą, sugalvojus jį parduoti.
Daugiabučiuose – rekuperacija ir saulės kolektoriai
A. Jurelionio teigimu, dar labiau energijos suvartojimą, o tuo pačiu ir sąskaitas, galėtų sumažinti ir alternatyviosios, atsinaujinančios energetikos principu veikiančios sistemos. Viena tokių – ant stogų iškelti saulės kolektoriai.
Jų jau galima rasti ir miestuose ant daugiabučių. Gyventojai, norintys šildytis šia technologija vandenį, turėtų paskaičiuoti, ar tai jiems apsimoka, mat karštas vanduo naudojamas dažniausiai ryte arba grįžus iš darbo. Šiais laiko tarpais pašildyto vandens sunaudojimas labai padidėja, tad tam reikėtų įrengti ir papildomas jo talpas, joms reiktų surasti ir vietą name. Tačiau nepaisant visų šių technologinių trukdžių, laiko perspektyvoje saulės kolektoriai mokamas sąskaitas irgi sumažintų.
Dar viena technologija – iš butų vėdinimo sistemos išeinančio oro šilumos panaudojimas arba rekuperacija.
„Šio oro temperatūra siekia apie 20 laipsnių šilumos – šią šilumą iš jo galima pasiimti ir naudoti. Tam yra pritaikomi šilumos siurbliai. Šiuo metu tokios sistemos Lietuvoje jau yra diegiamos, stengiamasi jas populiarinti. Juk šią šilumą mes tiesiog išmetame į orą, o rekuperacijos sprendimas gan nesunkiai technologiškai įgyvendinamas“, – pasakojo pašnekovas.
Viena populiariausių šios technologijos panaudojimų sričių – sugrąžinta šiluma naudojama šildant gyvatukus vonioje.
Kalbėdamas apie tarp privačių namų savininkų populiarėjantį geoterminio šildymo būdą, A. Jurelionis abejojo, ar sklandžiai pavyktų šią technologiją perkelti į daugiabučius. Tam reikėtų atlikti nemažai gręžinių arba didelio laisvo ploto, kuriame būtų išdėstoma ši technologija – tankiai gyvenamose teritorijose šiuos sprendimus būtų sunku įgyvendinti.
Vis tik siūlau vengti pseudomoksliškumo ir vartoti lietuviškus terminus, tarkim “rekuperaciją” keisti į “šilumogrąžą”. O straipsnis – geras.
Namuose ši technologija tikrai dažnai sutinkama ir vis dažniau naudojama, nes ji sutaupo elektros energija, o tai reiškia mūsų pinigus. Bet kaip ir sakė pašnekovas, aš nelabai matau prošvaisčių tai įgyvendinti daugiabučiuose ir kitose tankiai gyvenamose vietose.
Aš esu labai už rekuperatorius, todėl kad galima panaudoti tiesiog išmetamą energiją tam, kad ji mums vėl taptų naudinga. Ateityje manau, kad tikrai išpopuliarės tokios šildymo sistemos.
Šilumos siurbliai suteiks komforto ir tuo pačiu sumažins šilumos išlaidas, todėl tai būtų vienas iš esminių pasirinkimų manau.
Labai dažnai kalbama kaip galima sumažinti šildymo kainas, bet dažniausiai tai ir lieka tik kalbos. Atėjus žiemos sezonui mokame dideles sumas ir tik gauname pažadus, kad kitais metais mokėsime mažiau. Ir taip deja kas metai.
Būtent! Šį kartą man priskaičiuota dvigubai didesnė suma, negu praeitą kartą. O tai, kad su tokiu šildymu privalai visą parą pleškinti dar ir el. radiatorių, niekis? Tai už ką toji man įrašytoji suma? Negi tikrai už šildymą? Tada jų humoras arkliškas…
SVARBIAUSIA:
– pakeisti šilumos padavimo į kiekvieną butą būdą, kad į kiekvieną radiatorių būtų paduodama ne likutinė šiluma, pasiekusi tave jau po to, kai prieš tave pašildė 15 radiatorių, bet kad į kiekvieną radiatorių būtų paduodama dar nenaudota šiluma, o iš tavo radiatoriaus ji būtų grąžinama į pašildymo katilą. Taip ir grįžtamojo terminio vandens katilas mažiau eikvotų energijos, nes pakartotinai šildytų tik vos vos atvėsintą vandenį. Dabar jis grįžta visiškai atšalęs, tačiau grįžtamuoju vandeniu šildomų radiatorių I bei II a. gyventojai už pošalčius radiatorius moka, lyg už šildomus. (Ne sykį kviesti aptarnaujantys specialistai kas kartą aiškino, kad „taip ir turi būti” – juk vanduo tai cirkuliuoja, taigi, paslaugą gauni!);
– įrengti šildymo reguliatorių, kad galėtum keisti šildymo temperatūrą, tad, išeidamas į darbą ar išvykdamas ilgesniam laikui iš namų, galėtum sumažinti šildymą, o kartu ir šildymo išlaidas.
Beje, Rubikono daugiabučių rūsiuose už mūsų pinigus įrengti siurbliai nė kiek nepagerino šildymo kokybės.
Dėl aklino sienų sandarinimo abejočiau.
Gyvename ne kvėpuojančiuose mediniuose namuose, o blokuose. Aklinas visų daugiabučių sienų sandarinimas šiltinimo plokštėmis tik didins pelėsio bei namo ir jo gyventojų ligų grėsmes. Nebent tik tyrimas parodo, jog tas namas iš tiesų porėtas. Be to, šios plokštės labiau pažeidžiamos, purvinamos. Mūsų rajone jos labai bjauriai atrodo vos po poros metų, ne vienoje vietoje „žiurkių išgraužti” arba šių laikų mikelandželų išteplioti. Taigi, gyventojų laukia begalinis tų plokščių keitimas bei perdažymas ar bent plovimas. Taip bus išleisti vėjais Blokai, kad ir niūriai atrodo, bet juos lietūs išplauna, ir vėl tokie patys. Kitas reikalas – galinės namo sienos, stogų bei rūsių perdangos.
Ar turintiems virš savęs visada rūškaną dangų geriau saulės, ar fotoelementai – sako, pastarieji našesni. Ar kainos, teikiamos naudos bei jų tarnavimo trukmės santykis palankus – turėtų paskaičiuoti nepriklausomi žinovai. Būtų puiku, jei šaltuoju metų laiku jų pakaktų bent laiptinėms ir gyvatukams, o vasarą – laiptinei, bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti, gyvatukui šildyti bei karštam vandeniui tiekti, o lietingais mėnesiais – ir radiatoriams kartą per savaitę sušildyti ir patalpas išdžiovinti.
Šilumogrąža, geotermika – labai puiku.
Bronius Cicėnas buvęs AB“Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius:
– laisvaslaikrastis.lt/aktuali-informacija-kaip-realiai-galima-sumazinti-silumos-kaina-vilniuje/ –
Aktuali informacija, kaip realiai galima sumažinti šilumos kainą Vilniuje
Milijonai “Gazprom” iš vilniečių piniginių.