Struvės geodezinis lankas – ypatingas objektas, nusitęsęs per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje. Lankas kerta Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Lietuvoje yra net trys šio lanko punktai.
Struvės geodezinis lankas nuo 2005 m. yra UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Žemės ūkio ministerijoje vyksta Struvės geodezinio lanko koordinavimo komiteto posėdis, kuris posėdžiauja kas dvejus metus. Ministerijoje aptarti per dvejus metus nuveikti darbai, Struvės geodezinio lanko išskirtinės visuotinės vertės aprašo pakeitimai ir 2014 m. periodinės ataskaitos rengimas, galimos lanko sąsajos su Europos lanku bei jo tąsa į Pietų Afriką.
Ateinantiems dvejiems metams Struvės geodezinio lanko koordinavimo komiteto pirmininke išrinkta Karina Kolo (Karin Kollo) (Estijos žemės tarnyba).
Struvės geodezinis lankas, sudarytas 1816-1852 m., pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis taip pat yra išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys.
Tartu universiteto profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (1793-1864) sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti, sudarydamas trikampių (trianguliacijos) grandinę, kurią sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Ši grandinė vėliau jo garbei buvo pavadinta Struvės geodeziniu lanku.
Lietuvos teritorijoje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institutas iš 18 esančių lanko punktų išrinko ir pasiūlė įamžinti tris Struvės dienovidinio lanko geodezinius punktus, esančius Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus r.) ir Gireišiuose (Rokiškio r.).
Trenguliacinės grandinės punktai įamžinti paminkliniais stulpais su UNESCO simboliniu ženklu.
,,…padėjes nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą“. Jeigu kalbama apie pasaulį kaip visatą,- tai kaip galima nustatyti tikslų jo dydį ar formą, jeigu visatos nė vieno krašto nematyt nė plika akimi, nė su žiūronu, nė su Hablu iš orbitos? Apie visatos ,,horizontą“, ,,šiaurės ar pietų“ ašigalius gali kalbėti tik Romualdas Zubinas, pasiremdamas Tesėju ir lietuvių kalbos penkiasdešimtūkstantmečiu. Natūrali atrama atskaitos sistemai būtų visatos kraštas, o jo vietos dar niekas nerado ir nematė. O jei Struvės lankas naudojamas žemės rutulio matavimams, tai taip aiškiai ir rašykite.
Mes lietuviai anksčiau, žymiai anksčiau žinojome apie “ašinį” Žemės rutulio meridianą, kuris yra apie 10 m. atgal aprašytas knygos “Apie seniausiuosius laikus I” dalyse XIII. LIETUVIŠKOJI AŠIS ir X. BŪNA ESYNA AŠA (galima užsiduoti per Google). Čia šiaurinį meridiano (ašies) tašką Lietuvoje žymi kaimas Kabeliai (anksčiau vadinosi Ašaša = Aš aša = aš aša = Aša), o pietinį to pačio meridiano (ašies) tašką žymi upė Šašis = Ša ašis = šia Ašis = Ašis), einanti pro Johanesburgą (PAR). Ženklas teisus: jei Struvės lankas naudojamas Žemės rutulio matavimams, tai taip aiškiai ir rašykite.