Viena iš trijų įtakingiausių Japonijos žaidimų pramonės tyrimų ir vertinimų agentūrų „Media Create“ savo skelbiamoje ataskaitoje apie pasaulinės žaidimų pramonės tendencijas Lietuvą vadina karščiausiu tašku žaidimų kūrėjams Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai, pasak „Media Create“ analitikų, lemia šalyje sukauptos technologijų kompetencijos, kūrybiškumą vertinanti visuomenė ir rimtas politikų bei verslo požiūris į kūrybines informacinių technologijų (IT) galimybes.
Vienas didžiausių regiono privalumų – technologijų universitetai, kurių paruošiami specialistai padeda pritraukti investuotojus ir vystytis visam sektoriui. Pavyzdžiui, 2009 m. Lietuvoje įsikūrusi Danijos įmonė „Unity“, vystanti platformą 2D ir 3D kompiuterinių žaidimų kūrimui, lietuvių programuotojus anksčiau įdarbindavo Danijos padalinyje. Šiandien „Unity“ biurą Lietuvoje sudaro 40 žmonių, beveik trečdalis jų – talentingi technologijų studentai. Technologijų kompetencijas papildo ir kūrybinis potencialas: „Šalys, ilgai neturėjusios laisvės kurti, šiuo metu itin vertina ir skatina kūrybą“, – teigiama ataskaitoje pabrėžiant, kad šie aspektai sukuria kūrybinių industrijų vystymuisi išskirtinai palankią aplinką.
Tačiau Japonijos analitikai akcentuoja, kad nors regione daug investuojama į IT verslus, į kompiuterinių žaidimų verslą vis dar žiūrima nerimtai, o tai stabdo viso sektoriaus plėtrą. Šiame kontekste įvardijama vienintelė išimtis visame regione – Lietuva: „Dėl ekonomikos augimo ir IT sektoriaus plėtros Lietuvos valdžia parodė norą bendradarbiauti su žaidimų kūrėjais. Tai lemia, kad per pastaruosius metus Lietuvos žaidimų sektorius sparčiai išaugo, o vis daugiau kūrėjų ir toliau renkasi Lietuvą. Čia vyrauja bendrumo jausmas – institucijos, investuotojai ir verslininkai pasitiki vieni kitais ir glaudžiai bendradarbiauja, todėl naujos idėjos greitai įgyvendinamos. Nors žaidimų industrija Baltijos šalyse dar nėra tvirta, Lietuvoje ji vystosi ypač sparčiai.“
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, tokia šalis kaip Lietuva privalo žaidimų kūrėjus vertinti rimtai: „Pasaulinės žaidimų rinkos dydis – apie 100 mlrd. JAV dolerių, o juos kuriančios kompanijos sukuria gerai apmokamas darbo vietas ne tik kvalifikuotiems programuotojams, bet ir dizaineriams, scenaristams, kompozitoriams, dailininkams. Tai – didelis ir kūrybingas verslas, o išvystytos Lietuvos ryšių technologijos ir specialistai puikiai atitinka jo poreikius.“
Pasak A. Arnašiaus, taip pat svarbu, kad visiems instituciniams ir verslo partneriams suprantant šių investicijų naudą, iš tiesų galima greitai reaguoti į verslo poreikius ir įgyvendinti idėjas: neseniai priimti sprendimai, leidžiantys aukštos kvalifikacijos specialistams iš ne ES valstybių greičiau gauti leidimus dirbti ir gyventi, o šiuo metu, bendradarbiaujant su universitetais ir investuotojais, siekiama sukurti specialią mokymo programą žaidimų kūrėjams.
Per 2014 m. Lietuvoje jau įsikūrė žaidimų kūrėjai „Game Insight“, „Flazm“ ir „Charlie Oscar“ bei IT startuoliai „Planner5D“, „4Talk“, „Kula-tech“ bei „Dev2Dev“. Derybos vyksta su dar keliomis žaidimų studijomis.
