Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Veliuona, Jurbarko r.) prasideda tvarkybos darbai. Jų metu bus tvarkomi maldos namų pamatai ir fasadai, kurie dėl drėgmės yra itin prastos būklės: tinkas sudrėkęs ir sutrūkinėjęs, vietomis netgi atšokęs, plytos išdūlėjusios.
Kelerius metus truksiantys bažnyčios tvarkybos darbai pradėti nuo archeologinių tyrimų – jie atliekami žemės kasimo vietose aplink bažnyčią. Vėliau bus restauruotas cokolinės fasadų dalies mūras, įrengtas sanuojantis tinkas. Siekiant pamatus apsaugoti nuo vandens drėgmės bus įrengta paviršinio vandens drenažo sistema. Vėliau specialistų dėmesio susilauks ir likę fasadai – bus įvertinta bendra fasadų tinko būklė ir pradėtas vykdyti jo restauravimas. Galiausiai bus restauruoti bažnyčios langai. Darbų projekto vadovė – Daina Vanagaitė-Garbanovienė.
Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) iš viso Veliuonos bažnyčios tvarkybos darbams šiais metais skyrė kiek daugiau nei 450 tūkst. litų iš Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų bei Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) 2014 m. programų. Dar 25 tūkst. litų pridėjo Jurbarko r. savivaldybė.
Departamento direktorė Diana Varnaitė Veliuonos bažnyčioje prasidėjusius darbus vertina kaip itin reikalingus. „Veliuonos bažnyčia, kuri pati yra turtinga savo istorija, kartu yra ir Lietuvos istorijai labai reikšmingo ir lankytojų traukos objektu galinčio tapti miestelio dalis. Veliuona tiek dėl savo istorinės reikšmės, tiek dėl geografinės padėties yra ypatinga stotelė Panemunės turistiniame maršrute. Gyvenvietė yra viena seniausių Lietuvoje, buvo viena pirmųjų gavusių Magdeburgo teisę. Pati bažnyčia, manoma, buvo pastatyta didžiojo kunigaikščio Vytauto skirtomis lėšomis dar 1416 metais. Šiandien miestelis išsiskiria paveldo objektų ir muziejų gausa, tvarka ir jaukumu. Sėkmingai baigti Veliuonos bažnyčios tvarkymo darbai bus didelis žingsnis didinant miestelio lankomumą ir puoselėjant savaime vertingą istorinį paveldą“ – pasakoja D. Varnaitė.
Manoma, kad pirmoji Veliuonos bažnyčia buvo pastatyta Vytauto lėšomis XV a. pradžioje. Netrukus oficialiai patvirtinus Žemaičių vyskupiją, Vytautas jam priklausančioje Veliuonoje įsteigė parapiją ir taip Veliuona tapo regiono religiniu centru.
Deja, Vytauto laikų bažnyčia nėra išlikusi – dabartinės bažnyčios fundatorius yra LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila. 1636–1644 metais jo rūpesčiu Vytauto laikų maldos namai buvo perstatyti, pastatas įgavo renesanso architektūrai būdingų bruožų. Išgyvenusi neramų reformacijos laikotarpį XVII a. viduryje parapija pradėjo atgimti. XIX a. bažnyčia buvo ne kartą remontuota ir rekonstruota. Kapitalinis remontas atliktas po Pirmojo pasaulinio karo.
Dar viena provatikaninės hebrareliginės imperijos dozė Pagoniškąjai Lietuvai.
Paukšteli, ar esi buvęs Veliuonoje? Ten kiekvienas žemės metras alsuoja Lietuvos istorija: Gedimino kalno kapas,. Vytauto Didžiojo paminklas, kuklutė bažnytėlė su neišskaičiuojamais istorijos lobiais… Jei Lietuva atmes kultūros klodus, kuriuos jai atnešė krikščionybė, liksime su kuoka rankose, pusnuogiai ir be namų. Ar tokia Lietuva žavėsim savo moksleiviją, jaunimą? Ar tokios santarvės šiandien – ir rytoj, ir po šimto metų – mums reikia? Pažiūrėkim į danų, norvegų, net vokiečių kultūrą. Kodėl vokietukai studentai jau du šimtus metų dainuoja “Einst sassen die alten Germanen” (visa versija – yuotube) ir nė kiek nesipiktina, kad išmintingasis istorikas Tacitas, beje, minėjęs ir lietuvius, šaiposi iš jų protėvių dėl alaus gėrimo ir kailių vietoj drabužių? Istorija kaip sesuo – gali paerzinti, pajuokauti, bet turi mylėti, ginti, nepavydėti ir neuždaryti į kamarą… Mums, lietuviams, dažnai to sveiko požiūrio pritrūksta.
Svarbu, kad apie Veliuoną nebūtų per daug “primanoma”, t.y. laikoma tuo, kuo ji nebuvo, kad paprasčiausiai taip nebūtų klastojama istorija, socialiai ir kultūriškai skurdinamos kitos vietos, užgožiamos jų reikšmės Lietuvos istorijoje.