Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 m. Generalinės asamblėjos III-ojoje sesijoje.
Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai. Turizmas – tai prasmingas ir sveikas laisvalaikio leidimo būdas.
Lietuvoje turistams siūlomos pažintinės – istorinės kelionės (ypač gražios Lietuvos pilys, piliakalniai); plaukimas ežerais ir upėmis baidarėmis, valtimis, vandens dviračiais; ramus poilsis prie Baltijos jūros, Kuršių Nerijoje (čia reto grožio kopos). Vis labiau populiarėja ir kaimo turizmas, jodinėjimas ir kt. pramogos.
Vienas populiariausių pasaulio kelionių gidų „Lonely Planet“ 2010 m. paskelbė geriausių pasaulio paplūdimių dešimtuką, kuriame Kuršių Nerijos paplūdimiai – antroje vietoje! Juos lenkia tik Dahab, Egiptas. Trečiojoje vietoje liko Jambiani, Tanzanija.
Lietuvoje iš tiesų yra daug įdomių ir gražių vietų, kurių anaiptol nežino net patys lietuviai, vykstantys atostogauti į užsienio šalis. Informaciją apie turizmą galima sužinoti kiekviename didesniame Lietuvos mieste ar apskrityje įkurtuose turizmo centruose.
Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 12,2 proc. daugiau užsieniečių ir 11,3 proc. daugiau lietuvių nei tuo pačiu laiku pernai.
Vokietijos turistų šiemet 14,4 proc. daugiau (pernai +0,3 proc.), Italija augo 35,7 proc. (pernai mažėjo 21,2 proc.), Prancūzija augo 14,4 proc. (pernai mažėjo 17,3 proc.), Ispanija augo 31,5 proc. (pernai mažėjo 18 proc.), Suomija augo 7,5 proc. (pernai mažėjo 18,6 proc.), Švedija augo 14,4 proc. (pernai mažėjo 8,2 proc.).
JAV rinka šiemet augo 23,4 proc. (pernai kilo 1,7 proc.), turistų iš Izraelio padidėjo dvigubai (pernai mažėjo 42,6 proc.). Japonijos turistai šiemet taip pat itin aktyviai domėjosi kultūrinio ir kulinarinio turizmo galimybėmis Lietuvoje. Japonija išsiveržė į Azijos šalių lyderes – turistų iš šios šalies šiemet sulaukėme 37,5 proc. daugiau (pernai mažėjo 12 proc).
Keliauninkų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose mažėjo tik iš Jungtinės Karalystės (-1,5 proc.) ir Lenkijos (-11 proc.)
Pilnai pritariu straipsnio autoriui. Teko jaunystėje nemažai pakeliauti po Lietuvą. Mėgstu keliauti ir dabar su dviračiu. Mūsų Lietuva gražėja. Nesulyginsi su sovietiniais metais. Džiugu, kad daugėja kempingų, kur baigus dienos žygį gali puikiai pailsėti. Mūsų kempingai tikrai šiuolaikiniai, o atskirais atvejais lenkia ir kai kuriuos(pvz.Švedijos) užsienio. Tik labai gaila, kad iki šiol nėra kempingo Palangoje. Aš turiu galvoje kempingus, kur skirtos vietos ir palapinei pastatyti.