Antradienis, 3 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko

www.alkas.lt
2014-09-02 12:00:45
5
Vokietijos ir Rusijos režimai: Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt koliažas nuotr.

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus 75-eriems metams nuo antro pasaulinio karo pradžios Vakarai atrodo vėl kapituliuoja prieš agresiąj, sako Lenkijos intelektualai rugsėjo 1 d. išplatintame kreipimesi į Europos piliečius ir vyriausybes. Šio, antrojo pasaulinio karo pradžios metines Gdanske minint, pasirašyto pareiškimo (paskelbto Lenkijos dienraštyje Gazeta Wyborcza, Belgijos dienraštyje La Libre Belgique, Vokietijos dienraštyje Die Welt, Prancūzijos dienraštyje Le Monde,  Jungtinės karalystės savaitraštyje The Economist ir Ukrainos žiniasklaidoje) autoriai perspėja Europą nekartoti praeities klaidų.

Skelbiame visą šio pareiškimo tekstą (vertimas www.bernardinai.lt):

„Mirti už Gdanską“ – ši frazė simbolizuoja Vakarų Europos požiūrį į karą, prasidėjusį prieš 75 metus. Tris kartus Prancūzija ir Didžioji Britanija uždegė žalią šviesą Vokietijos diktatoriui. Nei Anšlusas, nei Sudetų krašto okupacija, nei Čekoslovakijos valstybės suardymas nesukėlė Hitleriui ir jo valstybei jokių rimtų padarinių. Kai 1939 metų rugsėjo 1 dieną Dancige (Gdanske) nuaidėjo pirmieji šūviai, kurie buvo logiškas Molotovo ir Ribbentropo pakto padarinys, Vakarų galios nusprendė pradėti tik vadinamąjį „keistąjį karą“. Taip Hitleriui ketvirtą kartą buvo uždegta žalia šviesa tikintis, kad, paaukojant Dancigą, pavyks išgelbėti savo pačių gyvybes. Paryžius buvo kita okupuotinų sostinių sąraše atsidūrusi sostinė, o tada netrukus bombos ėmė kristi ir ant Londono. Tik tada pradėjo skambėti lozungai „Stop“ ir „Niekada daugiau!“

Ši savanaudiška ir trumparegiška europiečių politika agresoriaus atžvilgiu neturėtų būti pakartota. Tačiau dabartinė pasaulio situacijos raida ir staigus įtampos išaugimas keistai primena 1939 metus. Rusija kaip valstybė agresorė okupuoja dalį mažesnės kaimynės teritorijos – Krymą. Prezidento Putino kariuomenė ir specialiosios tarnybos Ukrainos rytuose daugiausiai veikia inkognito, remia grupes, kurios terorizuoja vietinius gyventojus ir atvirai graso invazija.

Tačiau, lyginant su 1939 metais, yra vienas naujas elementas: pastaraisiais metais agresoriui pavyko į savo interesų orbitą patraukti daugelį politikų ir verslo žmonių, o jo Vakarų partneriai toliau tiki jo „žmogišku veidu“. Agresoriaus sukurtas lobizmas darė ir toliau tebedaro įtaką eilės valstybių politikai. Ši politika yra apibūdinama kaip „Rusija pirma“ ir netgi „Vien tik Rusija“. Dabar ji žlugo ir Europai staigiai reikia naujos Rytų politikos.

Būtent todėl mes skelbiame skubų kreipimąsi į savo bičiulius europiečius ir jų vyriausybes:

1. Fransua Olandas, Prancūzijos Respublikos prezidentas, ir jo vyriausybė bando žengti žingsnį, kuris būtų žymiai pražūtingesnis nei Prancūzijos pasyvumas 1939 metais. Ateinančiomis savaitėmis Prancūzija gali tapti vienintele Europos valstybe, padedančia agresoriui. Prancūzija planuoja Putino Rusijai perduoti du visiškai naujus „Mistral“ tipo karinius laivus. Bendradarbiavimas šiuo klausimu prasidėjo 2010 metais ir net tada sukėlė daug protestų. Tuometinis prezidentas Nikolia Sarkozi nutraukdavo visas diskusijas kartodamas, kad „Šaltasis karas jau pasibaigęs“. Dabar iš tiesų vyksta atviras karas. Todėl nėra jokios priežasties laikytis senų įsipareigojimų. Keli politikai ir Bernardas-Henri Levy pasiūlė, kad Prancūzija savo laivus parduotų NATO ar Europos Sąjungai. Jei prezidentas Olandas nepakeis savo pozicijos, Europos piliečiai turėtų jį įtikinti boikotuodami prancūziškus produktus.

2. Vokietijos Federacinė Respublika nuo 1982 metų tapo vis labiau priklausoma nuo rusiškų dujų. Net tuomet lenkų intelektualai, tarp kurių buvo Česlavas Milošas ir Lešekas Kolakovskis (Leszek Kolakowski), pasisakė prieš naujų vamzdynų tiesimą ir vadino juos potencialiais prieš Europą nukreiptais „šantažo instrumentais“. Vienas po kito pareigas ėję Lenkijos Respublikos prezidentai – nuo Aleksandro Kvasnevskio (Aleksander Kwaśniewsk) iki Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) – taip pat skirtingais laikais skelbė tuos pačius perspėjimus. Tačiau Vokietijos politikai arba dėl žymiojo Vokietijos kaltės komplekso, arba tikėdami „Rusijos ekonominiu stebuklu“ bei tikėdamiesi iš jo pasipelnyti labai vertino bendradarbiavimą su Rusijos galia. Tuo pačiu metu jie toliau tęsė, nors galbūt ir nesąmoningai, apgailėtiną Vokietijos tradiciją diskutuoti tik su vienu partneriu Rytuose – Rusija. Pastaraisiais metais Rusijos valstybei ar jos oligarchams priklausančios kompanijos vis labiau įsitvirtino Vokietijoje – ar tai būtų energetinių išteklių sektorius, ar futbolo pasaulis, ar turizmo sektorius. Vokietija privalo nutraukti tokią priklausomybę, nes ji visados slepia politinį spaudimą.

3. Visi europiečiai kiekvienoje valstybėje patys asmeniškai privalo įsitraukti į veiksmus, skirtus padėti pavojuje atsidūrusiai Ukrainai. Šimtams pabėgėlių iš rytinių Ukrainos teritorijų ir Krymo reikia humanitarinės pagalbos. Ukrainos ekonomika metų metus buvo niokojama drakoniško kontrakto su „Gazprom“, kuris savo rankose turi energetinių išteklių monopolį ir Ukrainai, savo skurdžiausiai klientei, primeta pačius aukščiausius tarifus. Ukrainos ekonomikai žūtbūt reikia neatidėliotinos pagalbos, naujų verslo partnerių ir naujų investuotojų. Kultūros, žiniasklaidos ir pilietinių iniciatyvų sritims, kurios yra itin dinamiškos ir išskirtinio gausumo, taip pat reikia pagalbos.

4. Daugelį metų Europos Sąjunga leido Ukrainai aiškiai suprasti, kad ji neturi jokios galimybės tapti nare ar gauti kažką daugiau nei tik simbolinę pagalbą. „Rytų partnerystės“ programa šiuo atžvilgiu pakeitė ne itin daug. Kyla klausimas, ar šis sprendimas buvo suvokiamas kaip mažesnis blogis. Tačiau pernakt visi šie klausimai įgijo savo dinamiką daugiausiai dėl Ukrainos demokratų apsisprendimo. Pirmą kartą istorijoje valstybės piliečiai žuvo nuo kulkų su europinėmis vėliavomis rankose. Jei Europa dabar neparodys jokio solidarumo, visa tai reikš, kad iš Prancūzijos revoliucijos paveldėti laisvės ir brolybės idealai jai nieko nebereiškia.

Ukraina turi teisę ginti tiek savo teritoriją, tiek savo piliečius ir atsakyti į išorės agresiją panaudodama savo policijos pajėgas ir kariuomenę, įskaitant ir regionus, esančius pasienyje su Rusija. Galų gale juk nuo 1991 metų tiek Donecko regione, tiek visoje valstybėje vyravo stabili taika. Nebūta jokių smurtinių konfliktų ir jokio konflikto dėl mažumų teisių. Vladimiras Putinas, paleisdamas karo demonus ir išbandydamas naujo tipo karą, pavertė Ukrainą karinių pratybų aikšte, kuri primena Ispanijos pilietinį karą, kuriame fašistų daliniai, remiami Hitlerio Vokietijos, puolė jauną respubliką. Tie, kas šiandien netars Putinui „no pasarán!“ („Jie nepraeis!“), išstato pajuokai Europos Sąjungą ir jos vertybes, o taip pat pritaria pasaulinės tvarkos destabilizavimui.

Niekas nežino, kas po trijų metų vadovaus Rusijai. Neaišku, kas nutiks dabartiniam valdančiajam elitui, kuris dabar vykdo šią brutalią politiką, kuri yra priešinga jų valdomų žmonių interesams. Tačiau aiškus yra vienas dalykas: tie, kas toliau tęs „reikalus kaip įprasta“, rizikuoja naujomis tūkstančių ukrainiečių ir rusų žūtimis, šimtų tūkstančių naujų pabėgėlių atsiradimu, o taip pat naujais imperialistiniais Putino išpuoliais prieš kitas valstybes. Vakar Dancigas, šiandien Doneckas: mes negalime leisti, kad ateinančiais metais Europoje žiojėtų atvira kraujuojanti žaizda.

Gdanskas, 2014 metų rugsėjo 1 diena

Władysław Bartoszewski, Jacek Dehnel, Inga Iwasiów, Ignacy Karpowicz, Wojciech Kuczok, Dorota Masłowska, Zbigniew Mentzel, Tomasz Różycki, Janusz Rudnicki, Piotr Sommer, Andrzej Stasiuk, Ziemowit Szczerek, Olga Tokarczuk, Eugeniusz Tkaczyszyn-Dycki, Magdalena Tulli, Agata Tuszyńska, Szczepan Twardoch, Andrzej Wajda, Kazimierz Wóycicki, Krystyna Zachwatowicz.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  2. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  3. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  4. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  5. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  6. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  7. V. D. Hansonas. Kas motyvuoja Vladimirą Putiną?
  8. A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?
  9. A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja
  10. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  11. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  12. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  13. A. Kubilius. Europietiška Ukrainos ateitis – saugi mūsų pačių ateitis
  14. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  15. A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Justas says:
    11 metų ago

    Tiksliau, nuo 1920 m. Vilniaus iki 2014 m. Donecko. Putinas veikia pagal Pilsudskio-Želigovskio scenarijų, ne pagal Hitlerio.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      11 metų ago

      Projektas – sarmatija? Milvydo Juškausko ir kitų brukamas Lietuvoje?

      Atsakyti
      • Justas says:
        11 metų ago

        O kuo čia dėta aptverta Lietuva, spygliuota viela ir kažkoks Juškauskas? Ir Sarmatija? Putino scenarijus kaip du vandens lašai atkartoja Želigovskio veiksmus 1920 m..: “žalieji viertiniai žmogelukai”, Lenkija, atseit, “ne prie ko”, sukurta DNR – Litva Šriodkova, o toliau jau Lenkija “prie to” ir krašto aneksija. Kur čia matot paralelę su Hitleriu? Tas puolė nevaidindamas “generolo maišto” ir nekurdamas separatinių teritorijų.

        Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    11 metų ago

    Na ka gi, lenkai parase aiskiai ir izvalgiai.

    Atsakyti
  3. Aušrius says:
    11 metų ago

    Tie lenkų intelektualai galėtų prisiminti, kad nacių partiją išugdė amerikoniškas kapitalas, o Vokietija po Versalio sutarties buvo pasmerkta sunaikinimui. Išgelbėjo Vokietiją ir jos ekonomiką stebuklingai atgaivino taip pat amerikonų kapitalas. Už visą šitą pagalbą vokiečiams teko sumokėti. Naciai buvo priversti pradėti karą prieš Rusiją, nors Hitleris puikiai suprato, kokia tai avantiūra.
    Beje, Lenkija tuose Europos žaidimuose suvaidino kaip visada šlykštų vaidmenį. Miuncheno suokalbyje lenkai pritarė Čekoslovakijos okupacijai vien už tai, kad Lenkijai buvo pažadėtas kąsnelis nuo sudraskytos Čekoslovakijos. To kąsnelio lenkai negrąžina iki šiol. Bet ir jie užmokėjo už savo išdavystę: netrukus buvo okupuota ir pati Lenkija. Taigi jau kam – kam, o lenkams jau geriau patylėti apie neišmoktas pamokas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Laisvės nuo mokesčių diena: ar jų Lietuvoje kada nors bus gana?

2025 06 03
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Konservatoriai teikia pasiūlymus dėl II pensijų pakopos reformos

2025 06 03
Rūdninkų karinis miestelis
Lietuvoje

Rūdninkų karinio miestelio darbai vyksta sparčiau nei planuota

2025 06 03
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktiems į pensijų kaupimą liko mėnuo apsispręsti

2025 06 03
Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

2025 06 03
Seimas
Lietuvoje

Ar Sausio 13-ąją skelbti šventine diena svarstys Žmogaus teisių komitetas

2025 06 03
„airBaltic“ lėktuvas | „airBaltic“ nuotr.
Lietuvoje

„airBaltic“ pradeda tiesioginius skrydžius į Tiraną

2025 06 03
4G ryšys
Gamta ir žmogus

Pajūryje nebeliko 3G ryšio

2025 06 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
  • Šnipas apie Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
  • Dalia UDrbanavičiD apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Douglas Macgregor apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: reikšmė, pasekmės ir sprendimai
  • Laisvės nuo mokesčių diena: ar jų Lietuvoje kada nors bus gana?
  • Konservatoriai teikia pasiūlymus dėl II pensijų pakopos reformos
  • Rūdninkų karinio miestelio darbai vyksta sparčiau nei planuota

Kiti Straipsniai

Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje 2025-06-02

Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 06 02
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Vilniaus viršūnių susitikimas | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus viršūnių susitikime – dėmesys gynybai (nuotraukos)

2025 06 02
Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30
Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo

Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
  • Šnipas apie Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
  • Dalia UDrbanavičiD apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Douglas Macgregor apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Kitas Rimgaudas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prie Italijos ambasados dar šilti makaronai ir parama Ukrainai (nuotraukos, video)

Prie Italijos ambasados dar šilti makaronai ir parama Ukrainai (nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai