Dauguma Lietuvos visuomenės pritaria nuolatiniam NATO pajėgų buvimui Lietuvos teritorijoje

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didžioji dauguma arba 68 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

Absoliuti dauguma – 85 proc. – sutinka, visiškai arba iš dalies, su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą.

Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų. Iš jų labai palankiai narsytę vertina beveik 26 proc., palankiai – beveik 57 proc. respondentų.

Palyginti su 2013 metų analogiškos apklausos duomenimis, labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertinančių respondentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 12 proc. iki 25,7 proc. Bendras palankiai vertinančių respondentų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 12 proc., nuo 70 iki 82,5 proc.

Tyrimo duomenimis, didelį palankumą Lietuvos narystei NATO dažniau išreiškia vyrai, 18–45 metų apklaustieji, aukščiausio išsimoklinimo, didesnių pajamų grupės atstovai.

Apklausos metu taip pat dauguma tyrimo dalyvių, 69 proc., manė, kad agresijos atveju Lietuvą gintų Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai. Beveik 12 proc. teigimu, gintų tik NATO sąjungininkai. Apie 7 proc. respondentų manė, kad gintų tik Lietuvos kariuomenė. Skeptiškiausiai nusiteikusių ir manančių, kad Lietuva nebūtų ginama, apklaustųjų dalis sudarė apie 8 proc.

Gyventojų nuomonės dėl Lietuvos narystės NATO tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu šių metų birželį atliko bendrovė „Sprinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 18–75 metų amžiaus gyventojai, iš viso 1010 respondentų. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, 65 atrankiniuose taškuose.

Tyrimais buvo siekiama įvertinti nuomonių pokyčius, atsižvelgiant į saugumo situaciją po krizės Ukrainoje.

Reaguojant į pakitusią saugumo situaciją po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Baltijos valstybėse buvo sustiprinta NATO oro policijos misija. JAV pirmoji atsiuntė pastiprinimą ir šalia keturių budėjusių JAV naikintuvų, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose papildomai dislokavo dar šešis naikintuvus F-15 „Eagle“.

Dabar Baltijos šalių oro erdvę saugo Šiauliuose budi keturi Lenkijos naikintuvai „Mig 29“ ir pastiprinimas iš keturių Jungtinės Karalystės oro pajėgų naikintuvų „Eurofighter Typhoon“. Po keturis naikintuvus į Estiją yra atsiuntusi Danija, į Lenkija – Prancūzija.

Nuo šių metų balandžio pabaigos Lietuvoje dislokuota rotuojama JAV pajėgų Europoje 173-iosios oro desantininkų brigados kuopa. Iš viso Baltijos regione ir Lenkijoje šiuo metu apie 600 JAV karių.

Demonstruodami tarpusavio solidarumą ir NATO pasirengimą reaguoti, pastaruoju metu Klaipėdos jūrų uoste nuolat lankos sąjungininkų laivai, priskirti NATO Greitojo reagavimo pajėgų jūriniam junginiui.

Taip pat šiemet Lietuvoje vyko didžiausios nuo jos narystės NATO tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“, kurias vienu metu Baltijos valstybėse surengė JAV pajėgų Europoje vadavietė. Pratybose Lietuvoje treniravosi apie 2, 3 tūkst., o visose trijose Baltijos valstybėse – daugiau nei 4 tūkst. sąjungininkių karių.