Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė 17 muziejinių vertybių, kurias dovanojo buvęs Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro tapybos restauratorius ir menotyrininkas dr. Juozapas Blažiūnas. Valdovų rūmų muziejaus istorijoje tai antras atvejis, kai vienas asmuo dovanoja tiek daug muziejinių vertybių.
Prieš ketverius metus savo dovana taip gausiai muziejaus rinkinius papildė žymus lietuvių išeivijos kultūrininkas, Lietuvos garbės konsulas Arizonos valstijoje (JAV), vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, Arizonos valstybinio universiteto architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas.
„Rašydamas straipsnius daug laiko praleidžiu įvairiuose archyvuose, todėl žinau juose saugomų vertybių mokslinę bei istorinę vertę ir siekiu, kad tai, kas vertinga mūsų istorijai, būtų pasiekiama daugumai žmonių. Mano sukauptas rinkinys – didelė vertybė, bet ne vienam žmogui, o visai Lietuvai. Todėl ir nusprendžiau tai dovanoti Valdovų rūmų muziejui“, – sako dr. J. Blažiūnas. Jis ilgą laiką rinko įvairias vertybes: piešinius, projektus, brėžinius, eskizus ir dokumentus, ir siekia šiais eksponatais praturtinti ne vieno šalies muziejaus rinkinius.
Praėjusių metų pabaigoje Bažnytinio paveldo muziejui dr. J. Blažiūnas dovanojo apie 100 vnt. muziejinių vertybių rinkinį, jo didelę dalį sudarė architekto Zigmunto Mečislovo Čaikovskio (Zygmunt Mieczyslaw Czaykowski; 1887–1950) Vilniaus bažnyčių piešiniai, brėžiniai ir eskizai. Valdovų rūmų muziejaus rinkinius taip pat papildė dešimt šio architekto apie 1940 m. kurtų Vilniaus pilių ir senamiesčio, kitų paveldo objektų piešinių ir planų, tarp jų – Krokuvos Vavelio pilies XIII–XIV a. vaizdo eskizas bei planas, trys neidentifikuoto autoriaus A. Randuralofo namo Vilniaus Tilto gatvėje piešiniai, nežinomo autoriaus XX a. pirmoje pusėje kurtas Vilniaus pilių planas.
Valdovų rūmų muziejui ypač reikšmingi 1983 m. brėžiniai, pristatantys architektų Augio Gučo, Juliaus Jurgelionio, Kazio Napaleono Kitkausko ir Sauliaus Motiekos bei nežinomų autorių parengtą Nacionalinės dailės galerijos projektą. Sovietmečiu paskelbtame Nacionalinės dailės galerijos projekto konkurse dalyvavo per 20 architektų grupių su savo projektais, o šis, nors ir nelaimėjo konkurso, ypatingas tuo, kad pirmasis pasiūlė idėją atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir juose įrengti Nacionalinę dailės galeriją.
Taip pat vertingi dovanoti architekto Z. M. Čaikovskio kurti Vilniaus pilių piešiniai ir planai. Gimęs Varšuvoje, baigęs Paryžiaus specialiąją architektūros mokyklą, dirbęs paveldo architektu Mazovijoje, tačiau galop persikėlęs į Vilnių, šis architektas paliko gausų, bet iki šiol menkai tyrinėtą palikimą. Po jo mirties šis palikimas buvo išblaškytas. Pasak dr. J. Blažiūno, tai buvo tiesiogine šio žodžio prasme Vilnių įsimylėjęs keistuolis architektas, sukūręs labai įdomių rekonstrukcijų, pavyzdžiui, 18 m aukščio rotušės bokštą, kurio išorėje buvo milžiniškos valdovų skulptūros. Beje, šį projektą dr. J. Blažiūnas ketina ateityje padovanoti Vilniaus rotušei – ir tai ne paskutinė institucija, kuriai jis ketina neatlygintinai perduoti muziejinių vertybių iš savo sukaupto rinkinio.
Z. M. Čaikovskio rankraščius tyrinėjusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė teigia, kad ypač daug istorinių rekonstrukcijų šis architektas sukūrė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m., ir tai greičiausiai lėmė jo darbas miesto savivaldybės Architektūros skyriuje, bendradarbiavimas su garsiu dailininku Juozapu Kamarausku, architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, darbas inventorinant Vilniaus pastatus, atstatant Aukštutinės pilies vakarinį – Gedimino – bokštą. Dr. J. Blažiūno padovanoti piešiniai ir planai sudaro seriją ir leidžia susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kaip XX a. pradžioje architektai ir restauratoriai įsivaizdavo senąjį Vilnių bei pilis, kokių svarbių paminklų atkūrimo architektūrinių vizijų turėjo.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjo Daliaus Avižinio, muziejus nedažnai sulaukia tokių vertingų, įdomių ir gausių dovanų, todėl tai visiems – ir muziejininkams, ir lankytojams – džiugus įvykis. „Šiuo metu gautos vertybės bus saugomos muziejaus rinkiniuose. Vėliau, kai eksponatus peržiūrės restauratoriai ir kai bus baigta atkurti antroji Valdovų rūmų muziejaus dalis, jos ras savo vietą vienoje iš nuolatinių Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijų, pasakojančių XX a. istoriją“, – teigia jis.
Iš viso Valdovų rūmų muziejui, tiksliau – visos šalies žmonėms, arba nacionaliniam kultūros paveldo vertybių fondui, 2003–2014 m. bemaž 40 dosnių mecenatų, kultūrininkų, kolekcininkų, mokslininkų, taip pat organizacijų padovanojo ar perdavė net 192 eksponatus, jų bendra vertė – bemaž 1,5 mln. litų. Vienas dosniausių dovanotojų – Valdovų rūmų paramos fondas.
Visi eksponatų dovanotojai ir kiti Valdovų rūmų muziejaus mecenatai įamžinami specialioje Rėmėjų salėje – įrengiamos marmuro lentos su geradarių vardais ar įstaigų pavadinimais. Ši salė užbaigs Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos I ekspozicinį maršrutą, o joje įamžinti Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjai bei muziejaus rinkinių gausintojai stos į vieną gretą su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje statytojais: didžiaisiais kunigaikščiais Gediminu, Vytautu, Žygimantu Senuoju ir Žygimantu Augustu.
Valdovų rūmų muziejus nuoširdžiai dėkoja visiems rėmėjams ir mecenatams ir kviečia toliau remti kultūrą, puoselėti paveldą bei gausinti muziejų rinkinius, nes tai praturtina Lietuvą
