Lietuvos zoologijos sodas atlieka labai svarbius darbus: lankytojams, trokštantiems žinių apie gyvūnus, visada suteikia informaciją, dalyvauja nykstančių gyvūnų saugojimo programose. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodas žengia į naują etapą. Pagrindinis to tikslas – atsinaujinti ir suteikti gyvūnams kuo geresnes sąlygas. Daug ką lemia finansai, todėl buvo atlikta analizė, kviesti tarptautiniai mokytojai ir buvo išmokta, kaip praturtinti gyvūnų gyvenimo sąlygas be didelių finansinių išteklių. Dabar zoologijos sodui trūksta tik daugiau rankų, geros nuotaikos ir entuziazmo!
Viena iš naujovių – savanoriavimo programa. Zoologijos sode ji pradėta tik šių metų pavasarį. Darbuotojai mielai priima savanorius, jiems pasakoja ir rodo zoologijos sodą, kartais atskleidžia ir pikantiškesnių bei įdomesnių pasakojimų iš savo praktikos dirbant sode. Šią vasarą susirinko savanorių būrys, kuris nusiteikęs padėti zoologijos sodo darbuotojams. Paklausti savanoriai, kodėl savo laisvą laiką skiria būtent zoologijos sodui, dažniausiai teigia norintys įgyti praktikos ir ateityje sieti savo gyvenimus su gamtosauga bei gyvūnais. „Norėjome įgauti praktinės patirties pagal savo specialybę“ – teigė biologijos III kurso studentės, paklaustos, kodėl pasirinko savanoriauti būtent čia. Šiandien dauguma žmonių yra susikoncentravę į finansinę naudą, tačiau juk yra įdomių dalykų, tokių, kaip žinių kaupimas, gyvūnų stebėsena, kuri suteikia vidinės ramybės, kūrybiškumas, kuris išlaisvina mūsų mintis.
Savanoriai imasi skirtingų užduočių, įgauna įvairios praktikos: padedant ūkio dalies darbuotojams dailina zoologijos sodo voljerų fasadus, tvarko medžių šakas ir kartu su gyvūnų prižiūrėtojais kuria įvairiausias užimtumo užduotis. „Pamatėme zoologijos sodo veiklą ne tik kaip lankytojos, tačiau ir iš vidaus, susipažinome su sunkiu prižiūrėtojų darbu. Tai mūsų neišgąsdino, o suteikė dar didesnę motyvaciją prisidėti prie zoologijos sodo bei jo gyvūnų gerovės“, – komentavo Renata Balsytė ir Rūta Brazaitytė. Merginos pasiryžusios padirbėti zoologijos sode per visas savo vasaros atostogas. Jų teigimu, daug įdomiau praleisti dieną reikšmingai, nei gulinėti prieš saulę ant ežero pakrantės.
Savanoriai jau po pirmųjų dienų puikiai ima sutarti ir „užsidega“ noru vis daugiau kurti ir kuo daugiau pagelbėti. Atsiranda vienijantis užsiėmimas, kyla diskusijos ir noras ne tik darbo laiku mąstyti, bet ir grįžus namo ieškoti informacijos.
Viena iš zoologijos sodo darbuotojų, Miglė Daugnoraitė, praleido keletą savaičių koordinuojant savanores. Pasak Miglės, savanorės ne tik atliko labai daug įvairiausių darbų, tačiau ir įnešė naujovių, naujos idėjos tiesiog plūdo.
Zoologijos sodo darbuotojai džiaugiasi pagalba. Dirbant tą patį darbą gana ilgą laiką sunku sukurti naujų idėjų kaip užimti gyvūnus, o merginos įneša indėlį besidalydamos savo mintimis atsineštomis ne tik iš universitetų, bet ir iš gyvenimo. Savanorės taip pat labai gerai atsiliepia apie zoologijos sodo darbuotojus. „Mus sužavėjo darbuotojų atsidavimas darbui“ – tvirtina savanorės. Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas skatina savanorystę ir džiaugiasi, kad zoologijos sodas užsiima ne tik lankytojų edukacija apie gyvūnus, tačiau gali suteikti išsamesnių žinių apie gyvūnų ir jų aplinkos priežiūrą tokių žinių trokštantiems savanoriams.
Likome sužavėtos mūsų atliktų darbų reikšme, tikrai nenutrauksime savanoriavimo ir toliau kaip galėdamos prisidėsime prie zoologijos sodo veiklos“ – ryžtingai teigė savanorės. Savanorė Gintarė Žygienė džiūgavo, jog sunkus darbas atsipirko ir jai atsivėrė galimybė gauti svajonių darbą.
Taigi, nauda yra dvipusė: ne tik zoologijos sodui, tačiau ir ateinantiems savanoriauti. Todėl tikimės, kad savanoriavimo projektai zoologijos sode bus sėkmingai vystomi ir čia susirinks vis daugiau savanorių.
Tiesa sakant esu prieš zoologijos sodus, ten gyvunai gyvena basiomis salygomis ir neatrodo laimingi, mieliau pasirenku tokias vietas kaip ši ht tp s://www.noriunoriunoriu.lt/lt/viesbutis/gamtos-perlas , kur pvz elniai ar danieliai laksto laisvėje, o ne ant betono pagrindo