Valstybės dienos proga, Policijos departamento iniciatyva ir talkinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnams, 50 Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų ir Dieveniškių gyventojų įteiktos Lietuvos valstybės vėliavos.
Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo – dieną. Tai yra viena iš trijų valstybinių švenčių, per kurią prie gyvenamųjų namų turi būti iškeliamos valstybinės vėliavos.
Valstybės dienos proga, norėdami kelti tautos sąmoningumą ir patriotiškumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai Šalčininkų rajone surengė prevencinę priemonę, per kurią tikrino, ar nuosavų namų gyventojai iškelia vėliavą.
„Vėliavos kėlimas yra skatintina ir ugdytina žmonių pilietiškumo išraiška bei moralinė pareiga, todėl, minint ilgaamžes valstybingumo tradicijas, raginame gyventojus šventinę dieną nepamiršti iškelti trispalves“, – sakė Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Urbonas.
Nors visame rajone buvo iškeltos tik kelios vėliavos, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnis „Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas“ numato atsakomybę už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą, tačiau pareigūnai neskubėjo bausti gyventojų. Jie 50 Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų ir Dieveniškių gyventojų, kurie neturėjo ir nebuvo išsikėlę prie savo gyvenamųjų namų trispalvės, įteikė Lietuvos valstybės vėliavas.
Gyventojai, kuriems buvo padovanotos trispalvės, buvo maloniai nustebinti ir žadėjo nepraleisti svarbiausių mūsų šalies švenčių, o jas minint, išsikelti Lietuvos valstybės vėliavą prie savo gyvenamųjų namų.
Pasak Šalčininkų rajono policijos komisariato vadovo, šįmet kilo mintis ir iniciatyva ne bausti vėliavų neturinčius ar jos neišsikėlusius Šalčininkų rajono gyventojus, o kitu būdu atkreipti gyventojų dėmesį į Lietuvos praeitį ir valstybingumo tradicijas, kelti sąmoningumą ir patriotiškumą. „Šia netradicine forma norime parodyti, kad mums svarbus valstybingumas ir nepriklausomybė, tikimės, kad per kitas mūsų šaliai svarbias valstybines šventes gyventojai nepamirš išsikelti jiems padovanotų Lietuvos valstybės vėliavų“, – sakė S. Urbonas.
Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas S. Urbonas viliasi, kad toks simbolinis gestas pasitarnaus keliant mūsų šalies piliečių dvasią ir patriotiškumą, stiprins policijos ir visuomenės sąveiką bei pasitikėjimą vienas kitu.
Iš tiesų, gražus , sektinas pavyzdys…Gal tikrai su tais sulenkėjusiais lietuviais reikėtų gražumu kalbėtis? Politikai krauna sau politinį kapitalą (kalbu apie tomaševskius), o paprasti žmoneliai ne visuomet žino visą tiesą…Pasigendu mūsų politikų ir kultūros veikėjų (o taip pat ir švietimiečių) didesnio dėmesio tam lietuvių užmirštam kampeliui…Eikim , važiuokim į Šalčininkus…užpilkim juos lietuviška kultūra, koncertais, spektakliais…Matau tik tokį kelią suartinti “abu krantus”- kaip Just. Marcinkevičiaus Mažvydas sakė…
visiška tiesa . Tamoševskiai tarpsta Valstybės abejingume žmonėms .
Čia iš neseno laiko prisiminimų… Kai dar buvo nepanaikintos apskritys, Vilniaus apskričiai vadovavo a. a. Alis Vidūnas, smetoniškų laikų mokytojų sūnus, buvęs mano tėvų kaimynų vaikas, nuoširdus patriotas. Tai jis steigė lietuviškas mokyklas Šalčininkų rajone, kvietė dirbti mokytojais, felčeriais, bibliotekininkais žmones iš Didžiosios Lietuvos, darė europinius remontus nupirktuose kultūros namuose, mokyklose ir pan. Sujudo visas kraštas: lenkai leido vaikus į lietuviškas mokyklas, nes ten duodavo sočius pietus, buvo sporto salės ir piešimo, muzikos būreliai. Man asmeniškai teko priimti Kaune kelias ekskursijas iš Vilnijos, vežioti vaikus po laikinąją sostinę, pasakoti Lietuvos istoriją. Mažieji lenkučiai buvo apstulbę: didžiulis miestas, o visi žmonės kalba lietuviškai. Autobusus užpirkdavo Kauno apskrities administracija, vadovaujama Kazio Starkevičiaus – kaip ir bilietus į M. K. Čiurlionio muziejų, zoologijos sodą ir pan. Aš priimdavau tuos vaikus. negaliu apsakyti ejų entuziazmo, noro kalbėti lietuviškai, susižavėjimo…
Kur šiandien mūsų vidūnai, starkevičiai? Kur tos Šalčininkų rajono mokytojos, vos nebučiavę man rankas už parodytą Lietuvą?
Nieko neteisiu ir neteisinu. Po to beveik kasmet teko būti Pietryčių Lietuvoje, ir šiandien tvirtai, argumentuotai sakau – bezdėjom, kol sulaukėm, kad pagal paskyrimus į šitą kraštą atvažiavę lietuviai iš Marijampolės, Raseinių, Plungės rašosi esą lenkais.
Mes, didžoji Lietuva, palikome juos skurde, kultūros atskirtyje ir vienatvėje. Prieš penkiolika metų turėjome šansą. Prašikome. Bet gal galime grįžti atgal? Lentelės, rodyklės tik ženklai. Ką mes iš tikro davėme Rytų Lietuvai? Veiklius verslininku su pažangiomis gamybos technologijimos (kaip Riešėje)? Gabius mokytojus, kurie ne tik dėsto matematiką, bet ir groja gitaromis? Kaimo felčeres, kurios ne tik priima gimstantį pijokų kūdikį, bet ir budi prie jo naktimis? Patylėkim. Nustokim keikt kenkus, kurie tai DARO. valdžia atskyrė Rytų Lietuvą nuo mūsų. Ir dabar turim, ką turim.
Baigiu rašyt. Mano patirtis ir žinios reikalautų ne komentaro, o straipsnio. Bet nei viena, nei kita neturi prasmės…
Va čia tai Amelija. Šaunuolė.
Šaunuoliai ,deja šiauliškiams kolegoms tai nerūpi,net kai kurie patys vėliavų nesugebėjo iškelti.
O šitos žemės dar Lietuvai priklauso?
nieko šaunaus.
Nusikaltėlius reikia bausti, o ne dovanomis apipilti.
Baudomis ir biudžetas būtų papildytas.
O čia – nevykdo piktybiškai įstatymų, ir dar dovanų gauna mūsų visų saskaita.
Sopvietžmogių rezervatas, išlaikomas mūsų nuolankumo dėka.