Skiriu artėjančiam birželio 29 d. Referendumui dėl Lietuvos Žemės
Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių vyrų… Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę.
Kur dingo kario dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar gudams sėkmingai ir sumaniai besisavinantiems herojinę Lietuvos istorijos galią? Vis dūsaujame, kad net herojinio epo, galėjusio ir tebegalinčio pakelti mūsų sielas nuo žemės, suburti ir įkvėpti žygiams, neturime. Tuo tarpu, Lukašenkos politekonominio režimo užgrūdinti gudai geba savo dvasią kelti romantiniais istoriniais filmais apie tautą sunkiomis kovų akimirkomis pagalbos sulaukiančią iš pelkėse užsilikusių Krivio įkvėptų, pagonių pajėgų, sugeba ir lietuvišką herojinį epą išsiversti iš lenkiškai surašytų senovinių odžių. Neremiant, bet ir visaip kliudant valstybei, jauni žmonės su bendraminčiais verslininkais iš savo santaupų Gudijoje atstatinėja lietuviškas pilis…
Pasižvalgęs aplink G. Beresnevičiaus žvilgsniu, vis dar atrandi užsimaskavusių karių. Jie kiekvieną akimirką pasiruošę atiduoti savo gyvybę, vieni – pilstukui, kiti – kilpai ant kaklo, treti – Lietuvos keliuose, ketvirti emigrantų klajonėse… Jei taip, tai mūsų pulkai išsklaidyti kariauja pavieniui kiekvienas su savo baubu.
Kovoti įpratusiems didžiausias išbandymas – ne priespauda ir karas, o laisvė ir taika, užgriūnanti po to. Panašiai iš kalėjimo ištrūkęs pražūva ne vienas kalinys, ilgus metus grūmęsis už išlikimą ir savo laisvę. Laisvė, pasirodo, ne tokia kokios tikėtasi, nesaugi ir daug pavojingesnė už mūšio lauką, o pasaulis svetimas ir pasikeitęs.
Lietuvos Respublikos valdžios postuose daug nesijautusių okupuotais. Nesijautė okupuoti tada, nesijaučia okupuoti dabar, nesijaustų okupuoti ir jei vėl mus kas okupuotų. Jie labai gabūs – imlūs naujovėms – naujai kalbai, ideologijai, uniformai… Tokiems kario dvasia nerūpi. Nepraradusieji kario dvasios jiems tik kliūtis išsvajotam tikslui pasiekti.
Kovo 13 d. Seimas paskelbė atsisakąs Lietuvos šauktinių kariuomenės. Karinė prievolė Tėvynei nereikalinga. Dabar kariaus etatiniai darbuotojai ir savanoriai. Gal ir gerai? Juk pusbrolių ir švogerių šalyje nuo kario garbės ir taip sėkmingai gelbėjamasi kyšiais ir fizinio ar bent protinio neįgalumo pažymėjimais… Rusų okupacinė kariuomenė surinkdavo visus v dobrovolno-prinuditelnom poriadke („savanoriškai-priverstiniu būdu“). Ir sovietinės liaudies patarlė „nebuvęs armijoje – nebūsi vyru“ ir tautinė skanduotė „nepabuvęs kareivėliu nebus geras artojėlis“ dabar skamba kaip tolimų herojinių laikų atbalsis, primenantis, kad neapsipjaustančiųjų tautoje – vienintelė iniciacija jaunuolį darantį vyru anuomet buvo armija.
Panaikinus šauktinių kariuomenę kario dvasios likučiai pasmerkti išsisklaidyti visai. Prisiveis dar didesni tuntai garbingo amžiaus jaunuolių, taip ir netapusių vyrais… O tokius lengva valdyti, – duok devyniems vieną gaidį, ir turės smagaus darbo ilgam…
Niekada nesijaučiantiems okupuotais saugiau be kariuomenės. Karių ir dvikovų laikais niekšai nebuvo saugūs. Bet kurią akimirką galėjo sulaukti atsakomybės už žeminantį veiksmą ar žodžio nesilaikymą. Pūti į akis miglą, užmiršęs priešrinkimines priesaikas ir pažadus, tyčiojiesi iš žmonių ar apsimeti kvaileliu – rizikuoji papulti ant kario. Jis nerašo skundų ir pareiškimų į tavo paties įkurtus garbės ir etikos komitetus ar teismus, nepuola įrodinėti, jog nėra „durnių laivo“ keleivis, – išsitraukia kardą ir vienu kirčiu nuo pečių nušnioja galvą… Neteisėta? Tikrai. Bet drausmina nejuokais…
Dabar suprantu kodėl uošvis po beviltiškų politinių problemų aptarimo vis šiurpina savo išvada: „Reiktų kokią bombikę ant Seimo numesti ir viskas būtų tvarkoje“. „Bet gi kiti ateitų ir vėl tą patį darytų“, – abejoju. „Na ne – sako – gal susimąstytų, bijotų…“ Tokius beviltiškumo žodžius teko girdėti ne iš vieno visą amžių gyvulius ir rupią žemdirbio duoną auginusio lietuvio, sąžiningu darbu ir prakaitu išlaikiusio save, savo vaikus, savo tautą. Šie žmonės neturi kitos išeities tik ilgėtis tvirtos kario rankos ir garbingo žodžio. Jie nuoširdžiai trokšta legendinės Tado Blindos teisybės.
Kario dvasią palaiko tautos istorija. Istoriją rašo nugalėtojai. Taip jie įduoda mums galių gijas ir ugdo naujus nugalėtojus. Mūsų kariai ne kartą įrodė, kad moka gintis ir pulti, moka nugalėti, bet mūsų lietuviškoji kario dvasia kažkur išsisklaidė. Rašome, kalbame ir elgiamės taip, tartum jau iš anksto būtume pralaimėję. Gal taip yra todėl, kad mūsų istoriją ilgą laiką už mus rašė kiti?
Sau ir savo vaikams pasakokime savąją istorijos versiją. Taip pabudinsime savyje snūduriuojantį kario dvasios šešėlį ir atgausime savigarbą. Tada sugrįš gebėjimas kalbėti ir elgtis taip kaip naudinga mums, o ne kokiam vyresniam ir galingesniam mūsų kaimynui ar ponui.
2008-04-10
labai laiku priminimas:).Šaunuolis gerbiamas Vaiškūnas.Labai svarbu laiku pasakyti kas svarbu.
Tokią mūsų karių dvasios stiprybę ir valstybės raidos pamatinę istorijoje vertę žymi didžioji pergalė Saulės mūšyje, kuri ir sudaro gebėjimą kalbėti ir elgtis taip kaip naudinga mums, kad gyvenimo šviesos neužgožtų svetimi interesai.
Bemaž 321000 Lietuvos kovingųjų piliečių nori sustabdyti bolševikinės kelių partijų antilietuviškos, niekingai mažos gaujos siautėjimą. Tai yra bemaž pusė Napoleono armijos, kare su Rusija.
Mažai?
O kaip baigėsi tai Napoleono armijai Rusijoje? Gražus palyginimas…
Lietuvoje yra siekiama sutramdyti agresyvius erodus iš rytų ir vakarų, lietuviškai – išmintingai.
Lietuviai nenaudoja avinų kaktomušos, todėl yra tikėtina sėkmė.
Taiklus apibūdinimas “nykštukų puota ant milžinkapių”…
Neokupuotų nykštukų puota ant milžinkapių…
Kartą ant Medvėgalio po dvejų bambalių taip pavargau , kad nepajutau kaip priguliau …. vajėzau ,kad sukandžiojo skruzdės. Šitų tai nieks neokupuos.
Seniau, kaip aplink mus buvo durnesni, savaime aišku, mes buvom gudresni, bet kažkokiu momentu viskas keitėsi o po kurio laiko dar ir lėninas atėjo visiems laikams
Jeigu rimčiau tai straipsniukas graudžiai teisingas.
Oi, Jonai, tu labai gerai žinai, ką aš norėjau parašyti, bet nerašysiu iki birželio 29 d.
Nepadės privaloma karinė tarnyba (ne visi žmonės turi kario kraujo lašelį), nepadės pasakojimai apie tautos praeitį ir protėvių žygdarbius, nepadės Tavo žadinimai ir klausimai: ,,Kur dingo…”, nepadės jokie aiškinimai apie išdavikus… Padėtų, jei teisingai būtų skleidžiama ir tęsiama protėvių PASAULĖŽIŪRA, jei suprantamai (ta prasme, kad suvoktų, o ne tikėtų) paaiškintume ką reiškia VĖLĖ, SIELA, DVASIA, DIEVAS, GAMTA……. Žmonės nesupranta apie asmens sąrangą, reikia gerai suderinto, ilgo ir atkaklaus darbo, kad atvertume kelius JĖGAI į kiekvieno lietuvio SIELĄ.
Tad pirmyn į darbus Kembly.
Praneškite, prašau, kur artimiausiu metu apie tai aiškinsite ir kur rinktis visuomenei.
Tebūnie Darna.
Dabar galvoju kur geriau visiems aiškinti: gal išsinuomoti butą su balkonu ir per jį rėkti, ar nusipirkti nuolatinį ir troleibuse, užsilipus ant sėdynės, rėkti savo tiesas, ar kurti ,,senąją baltų tradicinę religinę bendriją” ir lėkti pas valdžiukę prašyti, kaip romuviai, kad įteisintų, tradicinę RELIGIJĄ, DUOTŲ PINIGŲ savo tiesoms skleisti? Patark, Jonai.
Kai baigsi galvoti, tikiuosi, imsiesi darbų? Ar niekada to nebus?
Savo darbus padariau, ir toliau darau. Katalikai laaabai apsidžiaugtų, jei kai ką atskleisčiau, kol romuviai susivoktų, viską pasisavintų katalikai. Įdėmiai klausau religines laidas – jie nesugeba paaiškinti, pvz., Dievo ir tauškia ką SŪNUS, t.y. tarpininkas PASAKĖ. Jei nebus sąlygų, nieko neskleisiu – išeis kartu su manimi, nešaudau tuščiai į orą. Mintys nėra slaptos, kur nors išnirs: gal koks lenkas ar ispanas, ar mongolas tai atskleis, tik neaišku kuri ‘religija’ pirma pasigriebs.
Gal čia ‘alke’ susivaržome savo NUOMONĖMIS apie pamatines žinias? Kitų religijų ‘šventikams’ būtų sunkiau pasisavinti, kaip jie, kad pasisavino metų virsmų laiką savo ‘šventėms’.
Jei priimtina, parašyčiau savo sąlygas.
Bijoti, kad kažkas pasisavins žinias ir dėl to jų neskleisti, neperteikti? Nemanau, kad tai tinkamas pasiteisinimas ir elgesys. Rungtis? Internetinių dienraščių komentarų skiltyse? Gal ir yra tokią žarną (žanrą) mėgstančių žmonių. Bet aš jų nepažįstu.
Bijau ne, kad pasisavins, bet, kad jas iškreips taip, kaip katalikams geriau. Aš atsakingas už savo žinių sąlygotus padarinius.
Jonai Vaiškūnai, šis mūsų susirašinėjimas po Tavo straipsniu, kuris šaukia KARIO DVASIOS. Kario dvasia tik KOVOJE yra ugdoma. Nesiruošiu atskleisti savo NUOMONĖS apie pamatines žinias po kažkokiais straipsniais. Siūlau atidaryti atskirą skyrių, kuriame susivaržytų tik NUOMONĖS, be pavardžių ar slapyvardžių. Susirungtų tik mintys, o laimėtų ‘alkas’ ir, jei laimėjęs norėtų atskleisti savo asmenį. Sąlygas parašyčiau sudarant sutartį. Čia atsakymas į klausimą ,,Kur dingo kario dvasia” ir iššūkis romuviams, ir tuo būtų atvertas kelias kitiems Žmonėms, kurie nuomonė skirtųsi, pvz, krikščionys, krišnaitai ir t.t. galėtų pasireikšti, jei sugebėtų, žinoma. Manau katalikai laaabai norėtų nepastebėti tokios galimybės aiškinti pamatines tiesas 🙂
Supratau, tokią diskusijų skiltį – atvirą ar uždarą – manau, galima būtų sukurti. Reikalas tik tas ar atsiras norinčių su ja dirbti – ją tvarkyti ir prižiūrėti visuomeniniais pagrindais. Čia būtų reikalingas ne tik patį svarstymų dalyką išmanantis žmogus, bet ir redaktorius kuris su šiuo skyriumi nuolat dirbtų. Patirtis rodo, kad tokių žmonių lengvai neatsiranda.
Dalyviai ir kiti, reiškiantys savo nuomonę, pastabas, manau, turėtų susimokėti kažkokį mokestį. Kuriems visai striuka, rašytų atvirai ir, manau atsirastų kas už juos sumokėtų – MINTYS svarbiausia, o ne pinigai.
Aš įsivaizduoju, pvz., tokį žaidimą: rašantis sąvokos apibrėžimą gauna 10 nieko nereiškiančių taškų, jei jo apibrėžimas įsilieja į kitų apibrėžimų visumą. (Fizikoje, chemijoje apibrėžimai dera tarpusavyje.) Kas sutvarko jo sakinį, atima 1, o kas kažkiek pakeičia, išlaikydamas pradinę mintį, atima 3 ir t.t. O SVARBIAUSIA, kas sulaužo apibrėžimą, gauna net 5 NIEKO NEREIŠKIANČIUS TAŠKUS :)Atskirų apibrėžimų visuma sudarytų pamatą pasaulėžiūrai. Gal būt atsirastų kelios atskiros pasaulėžiūros, tada jau susirungtų tie, kurie surinko daugiausia tų ‘taškų’. Manau žmonėms būtų įdomu skaityti NUOŽMIĄ įsitikinimų ‘kovą’ 🙂
Nors nelabai dar suprantu kaip tokia sistema galėtų veikti, tačiau svarbiausia – kas ją suprogramuos ir kas ją redaguos ir valdys. Kur tas visuomenininkas – žmogus?
Gal, kaip forumą atidaryti, kur galima būtų išreikšti savo nuomonę APIBRĖŽIMU apie Dievą, protą, Sielą, Vėlę, Gamtą, gyvybę, mirtį, gyvenimo prasmę ir t.t.? Rašau paryškindamas žodį ‘apibrėžimu’ todėl, kad ilgi aiškinimai rodo nesuvokimą, pvz., Kanto milžiniška knyga vadinasi ,,Grynojo proto kritika” – suvokęs protą, būtų parašęs tik vieną sakinį.
Kiekvienas, atsiuntęs savo nuomonę, gautų tos nuomonės eilės numerį. Galimi įvairūs atvejai, pvz., pats sau būti priešininku – žaidimas. Žaidimas, žaidimu, bet jei ‘alkas.lt’ užtikrintų autorines teises kiekvieno apibrėžimo atskirai rašančiam, tai negalėtų kitų religijų atstovai lengvai savintis. Autorinės teisės pritrauktų rimtu dalyvius. Dalyvio mokestis suvaržytų tuščių ‘atsiliepimų’ rašinėtojus, bet kartais labai naudinga, kai ‘sudėtingą spyną’ sulaužo parastu laužtuvėliu – tokia ten jos vertė.
Bet lieka neatsakytas klausimas – kas tuo užsiims? Kur tas visuomenininkas – skirsiantis tam laiko?
Nežinau, Jonai. Gal kas skaitys ką mes čia rašėme ir kils kokių minčių? Tikėjausi, kad ‘alkui’ būtų naudinga pritraukti daugiau skaitytojų prasmingais ginčais.
Linksmų švenčių visiems! Tegul Vanduo nuplauna kūnus, tegul Ugnis apvalo mintis, tegul Saulutė uždega vidines jėgas, tegul Augalėliai būna Jūsų draugais – kaupkite jėgas Žiemai!
Kokie dabar čia mitiniai kariai?
Šiandien liko tik nelajolūs Lietuvai turgaus spekuliantai, algų vokeliuose ėmėjai, degradavę buduliai, penktakoloninkai…
Valstybė GRIŪVA – todėl, kad nėr POLITINĖS VALIOS paremti ir puoselėti tautinę šeimą, auginačią vaikus, kuriančia verslą ir formuojančią VIDUTINĮ visuomenės sluoksnį.
O politikai išsijuosę formuoja socialiai remtinų – pašalpinių armiją, kurią gali valdyti proginiais išmokų ir pensijų pakėlimais prieš eilinius rinkimus.
Kas iš tikrųjų natūraliu istorijos ritmu yra mūsų ir mūsų karių dvasia? Mūsų kartai teko laimė grįžti į Lietuvos kūrimo procesą, kuriame su Vydūno „Lietuvių giesme” – „Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu gyvensime ir šviesime iš bočių mylimą Tėvynę Lietuvą” stoję su karaliaus Mindaugo sukurtos valstybės autoritetu stengiamės veikti išvien su visomis teisingumo ir dvasinės gerovės savo Tėvynėje siekiančiais dalyviais ir drąsiai tvirtinti, jog esame savi savame krašte. Tautos veikimo moto – to siekiame ne ašarojimu, o valia būti.
Puikus ,nors labai skausmingas straipsnis .O į referendumą verta ateiti visiems . Ypač tiems kurie nusiteikę „PRIEŠ“ . Tai leis ,baigus išparduoti Lietuvą , visai teisėtai pareikalauti savosios pelno dalies . Savo „Judo skatikų“. Nedalyvavusieji lieka „nė prie ko“ . Kaltė už bailumą lieka , o teisės į pelno dali – ne .
Jei balsuosit „UŽ“, tuo pasipriešindami Lietuvos išpardavimui , taipogi jokių teisių į pelną ar privilegijas negausit . Nebent kada nors , pasisodinęs ant kelių vaikaičius ar provaikaičius , visai teisėtai galėsit jiems sakyti – Tai mano balso dėka Lietuva iki šiol gyva. Saugokit ir mylėkit ją taip , kaip aš ją saugojau ir mylėjau -. O tai, patikėkit , labai daug .
Apvogtas reklaminis automobilis,pavogta kolonėlė,peršauti abu šoniniai durelių stiklai. Kulka per vieną durelių stiklą įėjo, per kitą išėjo. bet,neziurint to,ekipazas is Kauno pajudejo
,maršrutu KAUNAS—PALANGA. Žygeivių tikslas—kuo plačiau paskleisti Referendumo žinią. Judėsim link Raudonės. 20 val. Raudonėje koncertuos kaimo kapela, žygeiviai bus vaišinami ir galės pernakvoti. Birželio 24 d. ryte pajudėsim link Jurbarko, ten planuojam būti 10 val. prie autobusų stoties. Pavažinėję po miestą, judėsim link Tauragės, iš ten į Žygaičius, kur 20 val. vyks koncertas po kurio galėsim pernakvoti. Birželio 25 d., trečiadienį planuojame pasiekti Šilutę, kur 19 val. vyks koncertas, taip pat galėsim pernakvoti. Ketvirtadienį, birželio 26 d., vakare pasieksime Palangą, kur planuojama aktyviausia agitacija. Maloniai kviečiame visus norinčius ir galinčius prisijungti bet kuriame taške, su bet kokia transporto priemone. Norintys dalyvauti šiame istoriniame žygyje skambinkite šios akcijos iniciatoriui ir vadovui Algirdui telefonu 867304771.’(laikas gali keistis,todel norintys prisijungti,pasitikslinkite nurodytu tel.)
Antilietuviška gauja siautėja su šautuvais? Ar buvo iškviesta milicija (policija)?
Pats suradau atsakymą
va čia
https://alkas.lt/2014/06/23/raudoneje-apsaudytas-ir-apvogtas-automobilis-reklamaves-referenduma/
Kario dvasia nedingo, tik, kaip pats autorius keliose vietose uzsimena, transformavosi. Lietuviai yra geri kariai, bet … Napoleonas turbut sake: geriau simtas avinu, vadovaujamu liuto, nei simtas liutu vadovaujamu avino.
Cia pravartu butu isiklausyti i Kemblio saukima kurti pasauleziura, prisiminti Vyduno saukima del ‘zmogaus samoningumo kelimo’. Tik taip ir ne kitaip
Šis straipsnis parašytas prieš šešis metus,bet niekas per šį laikotarpį taip ir nepasikeitė. Praeis dar šešeri, ir dar šešeri, ir galėsime tik stebėti kaip ši problema tik auga ir bujoja. Nes neužtenka vien tik turėti kario dvasią, užslopintą savyje – reikia dar eiti ir kariauti. O kas kariaus ? Tai vienas laiko neturi, tai kitas šautuvą kažkur prapuldė….
Arba kaip antai Kemblys pasislėpęs po apkasais tūno ir tik visus kritikuoti moka. Taaaaaip, ką mokam, tą jau mokam ir niekas iš mūsų neatims 🙂 Ar ne Kembly?
Kritikuoti?
kritika [gr. kritikē], ko nors aptarimas, tyrimas, nagrinėjimas, vertinimas (dažn. neigiamas); trūkumų nurodymas.
Taip, moku rasti trūkumus, moku PEIKTI, ačiū už pagyrimą 🙂
Apkasuose netūnau, pakelk akis kiek aukščiau į susirašinėjimą su Vaiškūnu. Kviečiu romuvius susirungti, bet anys bijo 🙂 Net pirmiau paskaito ką rašau, pamąsto ar spausdinti mano ‘atsiliepimus’ ar ne 🙂
Linksmų švenčių Tau.
Kembly, man labai gražu, kad myli, vertini ir tausoji lietuvių kalbą, bet kai kurie tarptautiniai žodžiai yra taip prigiję, įaugę mūsų kalboje, kad neturi atitikmenų ir pakeitus juos gali būti iškraipyta sakinio ar minties esmė. Lietuvių kalbos žodyną sudaro 20 tomų, bet esu girdėjusi jog gali būti ir net 33 .Tai tik įrodo mūsų kalbos turtingumą ir savitumą.
Turiu net du didžiuosius žodynus po 20 KNYGŲ (rašei ‘tomų’). Lietuvių kalboje žodžių netrūksta. Tu teisi, yra žodžiai, kurių šiuo metu negalime išmesti iš lietuvių kalbos. Bet be vargo galime atsikratyti maždaug 50 nuošimčių įprastų svetimžodžių, pvz., ‘reklama’ – tarpukario Lietuvoje vartojo žodį APSKELBIMAS. Dar galime išvengti 25 nuošimčių svetimžodžių jų nevartodami, pvz., ‘skalė’ – PADALOS galima keisti, o ‘skalės’ pirminė prasmė ‘kopėčios’ lotynų kalboje 🙂
O aš visą laiką galvojau , kad “reklama” kilo iš žodžio – rėkti. Na , kad atkreiptų dėmesį.
Tu teisus, tik lotynų kalboje 🙂
reklamà [pranc. réclame < lot. reclamo — rėkiu], žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.
http://www.zodziai.lt/
Užjausk, Bartai, skridau nuo kopėčių, taip skauda šonkaulius, gal uždegimas prasidėjo, kai moki netrunki 🙁
Užjaučiu. Apsiviniok šonkaulius tampomu tvarsčiu. Nedaryk staigių judesių. Skaudės ilgai.
Dėk šlapimą.
Tik kai eisi į pasimatymus, nusiimk.
Nesiryžtu paprašyti moters, negi savo dėčiau 🙂
Palikite Kemblį ramybėje. Jis turi savo požiūrį, ir nebūtinai tai turi visiems patikti. Kai kas tiesiog nepriaugo iki jo samprotavimų lygio. Esu krikščioniškų pažiūrų, bet labai vertinu jo analitinį mąstymą.
,,analitinį” – tiriantį, tiriamąjį, tyrėjo?
Manau, beveik viską galima rašyti lietuviškai 🙁
Ponia Amelija, kokį kokį mąstymą vertinate…? Ana ana….??? Kaip pasakytų pats Kemblys, tokio žodžio mūsų lietuvių kalboje nėra. Tai gal vis tik reiktų mąstyti galva.
Kemblio palikti ramybėje negalima. Visą laiką reikia jausti , kad jo budri akis nepraleis svetimžodžiavimo.. Parašei ir persiskaityk ir jausti pažeminimą dėl to nevertėtų. Juk ne sau rašom .
Vienas kitą pataisydami, pasiklausdami šluokim iš gimtosios kalbos šiukšles.
Amelija, tikiuosi Tamstos ne įžeidžiau.
Gerb.Jonai, pas mus gal ir trūksta karių, bet esame turtingi kariūnėmis. Mūsų Lietuvos kariuomenė pirmauja ES pagal kariūnių skaičių. Taigi, mūsų vyrija turi iš ko pasimokyti, į ką lygiuotis. Su šventėmis visus Jonus!
Visi karai – dėl moterų. Tad lieka neaišku, dėl ko ten moterys ?
Niekaip nesuprantu, kaip lig šiol pavyzdžiui Palangoje neatsiranda vaidilutė, kuri bent kažkuriomis dienomis kūrentų Ugnį ant Birutės kalno ?
Nejau ten visos vaidilutės labai užsiėmusios – kitatikiams butus, kambarius nuomodamos?
O kodėl dauguma, kreipdamiesi vienas į kitą sakote “ponas” , tarytum kokie tai lenkai būtumėt. Mat tai sarmata.
Sveikas, draugas Bartai. Kaip sovietmečiu. Bet ir tada padorūs žmonės vienas į kitą kreipdavosi “pone”, “ponia”, “panele”. Ir ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Žinoma, šito žodžio vengdavo bendraudami su komunistais.
Gal, Tamstele, žinote , kaip lietuviai kreipdavosi viens į kitą dar prieš įsigalint lenkų “božnicai” .
kario dvasia dabar dronai lauzia, todel kalaviju nepakvosi
susitapatinti gyvenime galima su vienu, ta zinojo stipriausi, palike uzrasa kuri jus neperskaitote SAMOGETIA
cia jau reiktu gero balkono is valdovu rumu, idomiu minciu zerianciam kembliui atskleisti galima butu ir prie maximos, zmogus temoi greit supras ir tokiems negaila. Del kiauliu ir perlu principo turime buti budrus
kad pona Jona pasiepiai del lesu is zudiku tai prisipazink is kur mintis visiems
Manau, kad lietuviui kario dvasia numerdėjo įsigalėjus krikščionybei. Kryžiuočių įbestas kryžius į LT Žemę tapatinosi su įbestu kalaviu.
nuo tada kai atejo jie, nera nei vieno vyro, kanibalam vertais kario dvasios netampama
nuo tada pazystame tik sauklius pabusti, nepasiduoti
amelija edi pranasa musu ir rasai apie gyvenima manydama kad zydas isgelbes kai neimanoma kad kunigui kraujo uzgerus kazka naujo sukiursit zmogui i nauda. Juodoji magija isvidaus sueda jus uz kvailuma, astraus proto nebuvimas tai kriscioniska dvasia
Berods Liaudies kalbininkas Kemblys yra teigęs, kad žodis “dvasia” kilęs nuo “dvasna”, “dvesia”, dvėsti” ir panašiai. Ir į “ją” požiūris toks, pastebėkit, kad ji niekad nerašoma iš didžiosios raidės. Vadinasi, ir visa dvasių anapusybė nėra kažkokia šventa šventenybė, tai tiesiog tik veidrodinė mūsų per kūno kitapus anapusybė …
Toje anapusybėje daug karingų dvasių žuvusių, ir išnaikintos jų giminės čia – šiapus. Dabar čia tik daug belikę dvasnų.
Paukšti, dvasia tikrai ne nuo žodžio „dvėsti”. Esu girdėjusi, kad Kristus – reiškia „kristi”. Tokiu būdu galima prieiti iki kraštutiniškumų. Šventoji Dvasia rašoma didžiosiomis raidėmis Siela ir dvasia nėra vienas ir tas pats, bet jos tarpusavyje labai tampriai susijusios ir net reiktų sakyti – dvasinė siela.
Tą kristų su jo provatikanine armija palikim mūsų Dievų ir Protėvių teismui, o ne, pamanyk, krikščioniškai čia šimtmečiais ilsėtis ramybėje…
Tiksliai net nežinau, kaip tas mūsų dvasielas įvardinti, tik žinau, kad jas galima prisišaukti, jos primigę, prisnūdę. Atsiliepia – nebūtinai gražbyliai.
dvasia duse tai du cia, kunas ir jausmas-protas
penkis taskus man kembly duodi
Kuzi, penkis taškus iš dešimties? Iš kur tas kuklumas… 🙂
penkis palieku Jonui V. nes ju laikas dbr, bet tarpinei stotelei laike nebeissitekti
Palik trupinėlį ir Dievams.
Tevams pauksti, d ikiso jie
Įkiša retai, dažniau susikiša.
Kristu siunte Tevai zmoniu, susikiso ikiso kad zydas jis nes gime rezervate, zvaigzde ten krito
kodel mama ten gimde, kodel buvo iszudyti visi naujagimiai ten jums dar teks atsakyti. Arba ne jums
Kuzi, tam, kuriam nori kažką atsakyti, prieš tai ant jo komentaro žemiau esančio užrašo “Atsakyti” – pele spustelk.
Prigimtinio lietuvių tikėjimo atstovai, o kaip mokate savo komentarius tarpusavio susistumdymais ir net rietenomis. Štai čia tikrieji kariai-lietuviai, štai kur lietuvio kovos dvasia!
Nežinau, jeigu teisingai supratau, tai Jonas Vaiškūnas su žiburiu ieško Prigimtinio lietuvių tikėjimo atstovuose KARIŲ DVASIOS.
Greičiausiai, reikėtų jums atstovams pirmiausia atsikovoti, atsišaukti savo Dievus ir jiems artimas sielas, ir kažkaip ne tikėti savo Dievais, o su jais gyventi.
iminus SAMOGETIA atsivers akys kodel paskutini kraujo lasa atidave zmones zynantys, kas neatidave tapo tikinciu. Akys atsivers zmonem, veliavos taps tikros ir galingiausios kaip anksciau. Mastykime kariai
Vedos apie Zemes (NE)pardavima
cia ,nuo 5:00min. ww.youtube.com/watch?v=wui02-TUhNQ&index=4&list=PLED1FE481D5EDBBB9
Jonas Vaiškūnas perspausdino savo straipsnį po šešių metų pertraukos (2008-04-10). Straipsnis svarbus ne vien dėl Žemės. Tokie klausimai negali likti neišspręsti. Manau, Kario Dvasią reikia ugdyti. Nesvarbu, Moteris ar Vyras – mes, kaupdami asmens jėgas, privalome sutelkti jas. Jei to nesugebėsime, visa ‘alko’ veikla ir ‘atsiliepimų’ rašinėjimas neturi reikšmės.
kuziui:
SAMOGETIA reiškia KURŠA ir tai nėra jokia Žemaitija. Žemaitijos niekada nebuvo, o Kuršos žemės siekė net iki Kauno. lyvis