Pagyvenusiais žmonėmis besirūpinančiai Klaipėdai – užsieniečių pagyrimai

Birželio 19 d. uostamiestyje lankėsi sveikam senėjimui skirto tarptautinio projekto „Urbact“ dalyviai . Svečiai iš Italijos, Prancūzijos, Anglijos bei Škotijos ne tik dalijosi patirtimi, bet ir rado, ko pasimokyti iš Klaipėdos, siekiančios tapti draugišku pagyvenusiems žmonėms miestu.

Nustebino įdomios terapijos ir Trečiojo amžiaus universitetas

Ketvirtadienį Rotušėje apibendrinusi keturias dienas trukusio susitikimo rezultatus sociologė, Romos universiteto profesorė ir projekto „Urbact“ metodinė vadovė Fiorenza Deriu pabrėžė, jog darni ir tvari Europos miestų plėtra neįsivaizduojama be inovatyvių, racionalių sprendimų siekiant, kad įvairių amžiaus grupių atstovai savo aplinkoje jaustųsi kuo patogiau.

„Apie 100 tūkst. gyventojų turintis Italijos miestas Udine šiame projekte yra miestas „donoras“, o Grand Poitiers, Braitonas, Edinburgas ir Klaipėda pirmiausiai siekia perimti jau sukauptą patirtį sveiko senėjimo srityje. Visgi įsitikinome, kad tam tikrose srityse jūs kitiems Europos miestams irgi galite būti pavyzdžiu – mus itin sudomino čia taikomos poezijos ir muzikos terapijos, aktyvi Trečiojo amžiaus universiteto veikla“, – vardino viešnia iš Italijos.

Investuoti į sveiką senėjimą – protinga

Drauge su tarptautine delegacija į Klaipėdą atvykęs Udine miesto meras Furio Honselas (Furio Honsell) pasakojo, kad jo mieste net ketvirtadalį gyventojų sudaro 65-erių ir vyresni žmonės. „Puikiai suprantu, koks yra mano elektoratas ir stengiuosi pateisinti jo lūkesčius planuojant miesto erdves, galvojant apie būsimas investicijas. Turbūt elgiuosi protingai, nes jau nebe pirmą kadenciją esu Udinės meras“, – šypsojosi F.Honselas.

Specialistai iš Italijos, Anglijos, Škotijos ir Prancūzijos aplankė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurą, kur jiems buvo pristatytos mieste vykdomos sveikatą stiprinančios veiklos, Moterų krizių centrą, Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultete svečiai susipažino su uostamiesčio „amžiaus žemėlapio“ kūrimo eiga, Trečiojo amžiaus universiteto veikla, poezijos terapijos taikymo patirtimi dalinosi doc. Jūratė Sučylaitė. Taip pat į programą buvo įtraukti vizitai „Žalgirio“ globos namuose, neįgaliųjų centre „Lakštutė“, KU Botanikos sode. Užsienio delegacijos nariai bendravo ne tik su įvairių įstaigų vadovais bei specialistais, bet ir pačiais senjorais, kurie dalijosi savo mintimis apie sveiko senėjimo galimybes Klaipėdoje.

Klaipėdoje atsiras vaikščiojimo grupės

KU Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorės doc. dr. Nataljos Istominos teigimu, faktas, jog solidaus amžiaus žmonės itin aktyviai dalyvauja šio fakulteto iniciatyva įsteigto Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, liudija, kad vyresnioji karta nestokoja energijos, siekia savirealizacijos, nori išeiti iš namų.

„Papildomą galimybę paįvairinti kasdienybę ir sustiprinti sveikatą ateityje suteiks vaikščiojimo grupės – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama efektyvi fizinio aktyvumo metodika, kurią sėkmingai taiko Italijos Udine miestas. Jau ieškome grupių koordinatorių ir tikimės, kad ši nauja veikla startuos jau liepos mėnesį. Italijos Udine mieste 15-20 senjorų renkasi triskart per savaitę ir drauge parko takeliais nužingsniuoja 10-15 kilometrų atstumą. Ne mažiau svarbi nei judėjimo nauda šiuo atveju yra proga žmonėms pabendrauti, susirasti naujų bičiulių, nesijausti izoliuotais“, – akcentavo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

Įstaigos vadovė taip pat pažymėjo, kad su miesto bibliotekomis bei filialais planuojama ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas senjorams mankštinti ne tik kūną, bet ir protą – pasiūlyti jiems intelektualių žaidimų, galvosūkių jaukioje aplinkoje.

Svarstoma, kaip į įvairias senjorams skirtas veiklas įtraukti daugiau vyrų. Daugelyje Europos miestų – ne išimtis ir Klaipėda – aktyviausios sveikatinančių bei kitokių programų dalyvės yra moterys. KU Trečiojo amžiaus universitete, choruose, įvairiuose būreliuose damos „lyderiauja“ itin ryškiai.