Z. Vaišvila. Kuo skiriasi D. Grybauskaitė ir V. Galvonas?

Prieš pirmąją Prezidento kadenciją Dalia Grybauskaitė pažadėjo sudoroti 100 oligarchų, kurių pavardžių iki šiol taip ir nepaskelbė. Antrąją kadenciją Prezidentė pradėjo kukliau – sudoros tik viceministrus, kol kas taip pat įslaptintus. Pirmasis ir garsiausiai viešai linksniuoti pradėtas finansų viceministras Vytautas Galvonas. Beje, š.m. sausio 17 d. susitikime su visuomene Anykščiuose jis patvirtino, kad Vyriausybė yra sukaupusi per 1,29 mlrd. litų, kuriuos gali panaudoti pensijų grąžinimui ir kultūros bei bibliotekininkų atlyginimų padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atstatymui, tačiau tai daryti neleidžia Briuselis, reikalaujantis įsivesti eurą (žr. š.m. sausio 23 d. signataro Z. Vaišvilos spaudos konferenciją Seime „Lietuvos valdžios melas dėl euro“). Negeras viceministras – ėmė ir paskelbė tiesą, nors valdžia nori skelbti tautai melą.

LRT laidoje E. Jakilaitis paskelbė esant sudarytą sutartį, kurioje teigiama, kad viceministras V. Galvonas, kuruojantis lošimus, iš lošimų bendrovės „Top sport“ savininko Gintaro Staniulio gavo paskolą. Jei tai pasitvirtins, bus akivaizdus viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas. Tačiau pati Prezidentė turėtų elgtis kukliau ir savikritiškai, nes šiuos kriterijus, visų pirma, ji privalo taikyti pati sau.

2014-05-20 d. savo spaudos konferencijoje Seime „Liberalai: Atsilyginsime už balsus…“ pateikiau informaciją apie pačios Prezidentės ne tik akivaizdų interesų konfliktą, bet ir dalyvavimą galimai nusikalstamoje veikoje drauge su lošimų bendrovės „TonyBet“ savininku ir jos Prezidento rinkimų kampanijos rėmėju Antanu Nuoga. Mat įstatymai numato ir baudžiamąją atsakomybę už lošimo rezultatų įtakojimą. Tas pats E. Jakilaitis LRT laidoje po pirmojo Respublikos Prezidento rinkimų turo pagarsino VRK duomenis, jog A. Guoga yra didžiausias kandidatės D. Grybauskaitės rėmėjas. Būdamas lažybų bendrovės „TonyBet“ savininku ir tokiu būdu suinteresuotu gauti kuo didesnes šios pelno siekiančios įmonės pajamas asmeniu, A. Guoga pažeidė įstatymus, atlikdamas ir galimai nusikalstamas veikas – „TonyBet“ siūlė statymus ir gavo pajamas iš lažybų dėl š.m. gegužės 11 d. ir 25 d. Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų. Tokiu būdu A. Guoga darė įtaką ir šiose lažybose statymus darantiems mūsų piliečiams, balsavusiems šiuose rinkimuose, kuriuose jis pats rėmė šią vienintelę kandidatę ir agitavo už ją, t.y. darė įtaką šių rinkimų ir jo lošimų bendrovės „TonyBet“ rezultatams (žr. ČIA, ČIA bei ČIA, ir aibę kitų viešai paskelbtų agitacinių straipsnių bei laidų rinkimų agitacijos laikotarpiu). Tad šiurkščiai pažeista politinės kampanijos finansavimo tvarka, šios lėšos aukotos galimai ne pagal paskirtį, o savanaudiškais tikslais ir galimai nusikalstamai, siekiant gauti kuo didesnes lažybų bendrovės “TonyBet” pajamas. A. Guoga tai darė, būdamas tuo suinteresuotas ne tik finansiškai, bet ir siekdamas tapti Europos parlamento nariu – jis dalyvavo šiuose rinkimuose LRLS sąraše antru numeriu ir buvo pagrindinis šios politinės partijos rinkimų kampanijos finansinis rėmėjas. Prezidento rinkimuose LRLS taip pat rėmė kandidatę D. Grybauskaitę, t.y. A. Guoga šias veikas vykdė tiek pats tiesiogiai, tiek veikdamas per LRLS.

Kandidatė į Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitė ir LRLS šių A. Guogos aukų neatsisakė (žr. www.vrk.lt duomenis). LR politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 str. (Nepriimtinos aukos) draudžia naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju kandidatė į Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitė ir politinės kampanijos dalyviai LRLS bei A. Guoga negalėjo nesuprasti, kad Respublikos Prezidento rinkimų politinei kampanijai, kuri yra viešai skelbiamų lažybų objektas, šių lažybų organizatoriaus ir lažybų bendrovės savininko šiai kandidatei skirtos aukos yra šiurkštūs politinės kampanijos finansavimą reglamentuojančio LR politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimai, galimai korupciniai veiksmai, taip pat politinės kampanijos naudojimas savanaudiškais tikslais, ko nenumato atitinkami rinkimų įstatymai. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo turi ją grąžinti aukotojui, nurodant atsisakymo priimti auką priežastis. D. Grybauskaitė ir LRLS to nepadarė. Pvz., advokato Irmanto Norkaus – Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko studijų draugo, nuskambėjusio Ūkio banko istorijoje, LRLS pirmininko Eligijaus Masiulio rinkimines aukas D. Grybauskaitė jiems grąžino. A. Guogos atveju Prezidentė to nepadarė.

LRLS, priėmęs ir neatsisakęs rinkimuose į Europos parlamentą kampanijai A. Guogos skirtų aukų bei tokiu būdu tapęs priklausomu nuo jo, savo dalyvavimu D. Grybauskaitės rinkimų kampanijoje taip pat padėjo savo rėmėjo A. Guogos lažybų bendrovei „TonyBet“ galimai nusikalstamai gauti finansinę naudą iš šios rinkimų kampanijos.

Tokiu būdu A. Guoga ir lažybų bendrovė „TonyBet“ drauge su kandidate į Respublikos Prezidentus D. Grybauskaite bei LRLS atliko galimai nusikalstamas veikas, dėl kurių kreipiausi į Generalinę prokuratūrą ir kurių požymiai nustatyti Baudžiamajame kodekse: sukčiavimą (BK 182 str.), neteisėtą praturtėjimą (BK 189¹ str.), kyšininkavimą ir/ar papirkimą (BK 225 ir 227 str.). Prezidentė, priėmusi ir negražinusi aukotojui šią A. Guogos auką bei dalyvaudama Respublikos Prezidento rinkimuose, nesikreipė į A. Guogą ar jo lažybų bendrovę „TonyBet“, kad ši atšauktų jos lažybas dėl Respublikos Prezidento rinkimų. Prokuratūra pavedė ikiteisminio tyrimo įstaigai surinkti papildomus duomenis, kad spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šios politinių kampanijų dalyvių A. Guogos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir D. Grybauskaitės veikos dėl nurodytų priežasčių pripažintinos ir šiurkščiais politinių kampanijų įstatymų pažeidimais, dėl ko VRK prašiau priimti atitinkamus sprendimus ir išregistruoti šiuos kandidatus iš atitinkamų rinkimų. Gavau jau po rinkimų priimtą VRK nutarimą, kuriuo konstatuota, kad A. Guogos aukos neviršijo įstatymo leisto dydžio. Dėl esminio dalyko – kad tokiu būdu kandidatė D. Grybauskaitė su savo rinkimų kampanija tapo lažybų, iš kurių organizatoriaus savininko gavo aukas šiai kampanijai, objektu, VRK nepasisakė. Skųsti šį nutarimą prasmės nebėra, nes VRK nutarimas priimtas jau po rinkimų. Dar kartą VRK patvirtino nesanti nešališka. Analogiškai VRK organizuoja ir š.m. birželio 29 d. referendumą. Valdžia mano esanti nepakaltinama.

Jei viceministro V. Galvono atveju dar reikės tikrinti, ar viešus ir privačius interesus pažeidžianti jo ir lažybų bendrovės „Top sport“ savininko G. Staniulio paskolos sutartis buvo sudaryta, tai Prezidentės D. Grybauskaitės ir A. Guogos bendrovės „TonyBet“ atveju nieko net tikrinti nereikia – viešai paskelbta, kad A. Guoga aukojo kandidatei D. Grybauskaitei, už ją agitavo, o A. Guogos bendrovė „TonyBet“ dėl to organizavo lažybas. D. Grybauskaitė nepareikalavo atšaukti šias lažybas, aukų A. Guogai negrąžino. Privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktas akivaizdus, duomenys apie tai viešai paskelbti. Tad aktyviai Seimo Antikorupcinės komisijos narei Agnei Bilotaitei kaip V. Galvono atveju dėl to kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją net nereikės. Tik bėda dėl akivaizdžių galimai nusikalstamų veikų.

Tad, mielieji, kuo skiriasi D. Grybauskaitė ir V. Galvonas? Manau, kad daug kuo – statusu. A. Guoga, iškart po jam sėkmingų rinkimų spėjęs pareikšti, kad norėtų tapti ir ūkio ministru, tęsia rinkimų kampaniją – paskelbė paremsiąs Lietuvos kariuomenę.

O mes, rinkėjai, ar matome, kas iš tikrųjų vyksta, ar norime tai suprasti? Paprasčiau apsimesti, kad nesuprantame, kas vyksta. Tai psichologiškai lengviau – nereikia mąstyti apie rytdieną, įvykių priežastis. Viskuo pasirūpins Prezidentė. Net iš kulkosvaidžio už mus, šauktinius, pašaudys. Svarbu, kad mūsų nebešaukia tarnybon, nors Konstitucija ir įpareigoja tai daryti.

Gyvename kaip toje linksmoje dainelėje – katės namai dega, tačiau viskas gražu, žavioji markize!

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras