„Akių kontakto nebuvimas ir emocinių poreikių netenkinimas“ – tokio psichologų verdikto užtenka, kad iš tėvų būtų atimti jų vaikai. Nesvarbu, kūdikis ar paauglys, vaikas gali būti paimtas bet kada, pakanka ir anonimiško skundo, kad kažkas šeimoje kelia įtarimą.
Daiva Julija Vinje jau 1 metus ir 4 mėnesius kovoja dėl savo greitai dvejų būsiantį Vilių. Ji su savo vyru Bjornu Edmundu penktadienį atvyko prie Norvegijos ambasados tam, kad išbandytų paskutines viltis ir kad atkreiptų valdžios dėmesį į šią protu sunkiai suvokiamą situaciją, kuri Norvegijoje paliečia apie 7 proc. šalyje gyvenančių vaikų. Dauguma jų – užsieniečių vaikai iš Čekijos, Austrijos, Rusijos bei kitų šalių.
Su tokiomis situacijomis susidūrę tėvai ir jų artimieji bei draugai vienbalsiai tvirtina – vežkite kuo greičiau vaikus iš Norvegijos.
Daivos ir Bjorno istorija yra puikus pavyzdys, kaip vaikas gali būti atimtas vos dėl vieno nesusipratimo. Jų kūdikis Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ buvo paimtas 2013 m. sausio 28 dieną dėl „tariamo smurto šeimoje“. Tiesa, smurtauta įtariama buvo prieš Daivos vyrą.
„Bjornas sirgo, turėjo temperatūros ir jį tokios būklės užpuolė gatvėje, sumušė. Grįžęs namo jis ne kaip jautėsi, todėl bandė skambinti į greitąją pagalbą. Kadangi ne ten paskambino – reikėjo skambinti budintiesiems, jis padėjo ragelį. Po keliolikos minučių išgirdome beldimą į duris“, – sakė D. Vinje. Išsigandusi moteris paskambino policijai, nes manė, kad tai gali būti vyro užpuolikai. Tačiau policija atsakė, kad į jų namus beldžiasi greitosios pagalbos medikai, kuriems patys skambino ir nekalbėjo.
Įleisti, medikai pamatė, kad vyras ne kaip atrodo, tuomet pamatė miegantį kūdikį. Vyras buvo išvežtas į ligoninę, D. Vinje suimta – jai buvo uždėti antrankiai. Poros vaikas buvo išvežtas, kai sako pati Daiva, nežinia, kur. Po daugybės tyrimų, pora buvo išleista namo, tačiau vaiko jie įvairiose institucijose ieškojo dar dvi paras.
Planuoja grįžti į Šiaulius
Daivai itin pakenkė prisipažinimas, kad kadaise, netekus draugo, lankėsi psichologo konsultacijose – jai bandė pripažinti psichinę ligą, vyrui už padėtą ragelį – polinkį į kraštutinumus. Galų gale, Daivos ir Bjorno sveikata buvo įvertinta teigiamai, buvo išsklaidytos abejonės ir dėl to, kad Daiva sumušė savo vyrą. Tačiau to nepakako susigrąžinti vaikui. Norvegijos psichologai nustatė, kad pora netinkamai rūpinasi vaiku – nėra akių kontakto, emocinio ryšio, o kelių mėnesių kūdikio gebėjimai atitinka 16 dienų naujagimio. Medikų išvadoje vėliau patvirtinta, kad vaikas visiškai sveikas, gūvus, žaismingas. Visgi jau buvo per vėlu.
Šiuo metu vaikas auga su laikinais globėjais, turinčiais savo paauglę dukrą. Tikriesiems vaiko tėvams vaiką teismo sprendimo leidžiama matyti keturis kartus per metus po vieną valandą. Pasak Daivos, Vilius jau pradeda kalbėti norvegiškai, o lietuviškai praktiškai nieko nesupranta.
„Jis toks linkmas, gražus vaikas. Per skirtus pasimatymus jis mus su vyru bučiuoja, žaidžia. Kad susigrąžintume savo vaiką, darysime viską“, – susijaudinusi sakė atimto vaiko mama. Ji neslepia, kad susigrąžinus vaiką, jie persikels gyventi į Šiaulius: „Šis planas buvo ir anksčiau – gyventi Šiauliuose, iš močiutės paveldėtame name, kur prabėgo mano vaikystė. Tačiau atsitiko taip… Tarsi perkūnas iš giedro dangaus.“
Daivos vyras Bjornas žurnalistams sakė, kad dėl tokios tragedijos jam gėda būti norvegu. „Vaiko teisių apsaugos psichologų ir nepriklausomų psichologų bei medikų išvados skiriasi, yra daugybė melagingų, klaidingų dokumentų. Tai yra didžiulė neteisybė, kuri labai skaudina“, – sakė B. Vinje, kuris su žmona prisipažino kasdien gyvenantis gedule.
Vaikų globėjams – pasipelnymo šaltinis
Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ vaikus šalyje atiminėja ne tik iš asocialių ar kitaip įtartinų šeimų. Pasak su šia ir ankstesnėmis panašiomis istorijomis gerai susipažinusios žurnalistės Jolantos Miškinytės, ši tarnyba atima vaikus net iš išsilavinusių, pasiturinčių, tikinčių ir tvarkingai gyvenančių šeimų, kurių vaikai lanko geriausias mokyklas, nieko nestokoja.
Atimant vaikus dažniausiai akcentuojamas emocinio pasitenkinimo stygius ar akių kontakto nebuvimas. Rimti pažeidimai – alkoholis, smurtas ar kita, konstatuojama retai. Baisiausia, kad atimtą vaiką susigrąžinti praktiškai neįmanoma – net 80 proc. bylų baigiasi vaiko teisių tarnybos naudai.
Norvegijoje niekam ne paslaptis, kad globėjai atimtiems vaikams greitai randami ir dėl solidžių pašalpų – už vieną vaiką valstybė moka apie 8 tūkst. Norvegijos kronų per mėnesį, už neįgalius vaikus – dar daugiau. Nemaža dalis globėjų yra darbo biržose užsiregistravę asmenys, kai kurios šeimos priglobia 3 ir daugiau vaikų. Pasak vaiko teisių specialistų, šios globėjų šeimos prižiūrimos ne taip griežtai kaip tikrųjų tėvų ir iš jų vaikai atimami itin retai.
Negana to, kad vaikas patenka pas svetimus žmones, jis ten nelieka visam laikui. Yra nustatyta, kad vienoje šeimoje vaikas gali būti ne ilgiau nei pusę metų.
Visgi Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės integracijos ministerija teigia, kad vaiko globos perdavimas kitai šeimai yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tuomet, kai vaikas yra neprižiūrimas arba patiria išpuolius bei piktnaudžiavimą.
Lietuva tyli
Pasak D. Vinje, Lenkija, Čekija, Rusija už savo piliečius iš kurių buvo atimti vaikai, stojo siena ir atsikovojo atimtus vaikus. Tuo tarpu Lietuva rodo bejėgiškumą.
Prieš kelis metus panašiomis aplinkybėmis sūnaus netekusi Aistė Ramoškienė iki šiol nesulaukė pagalbos iš Lietuvos institucijų. Jo sūnus šiandien teisiškai priklauso Norvegijos Karalystės jurisdikcijai, todėl Lietuvos įstatymai byloje netaikytini. Norvegijos vaiko teisių apsaugos įstatymas galioja visiems vaikams, kurie atsiduria šios valstybės teritorijoje. ES taikomi teisės aktai Norvegijoje taip pat neveikia.
Rusija savo ruožtu „sužaidė“ kitaip – pasirašė su Norvegija bendradarbiavimo sutartį vaiko teisių klausimais, todėl savo problemas sugebėjo išspręsti. Lietuvoje kol kas situacija nesikeičia.
„Tokia situacija rodo Lietuvos negalią. Jei užsienio reikalų ministras gali pasakyti, kad „reikia mažiau gerti, tada ir vaikų bus mažiau atimama“, tai ką kalbėti? Tai įžeidžiantis tonas, požiūris. Ko vertas lietuviškas pasas ir Lietuvos pilietybė, jei papuolus į bėdą, viskas yra tik tavo paties problema? Kaip mus gali kiti gerbti, jei mes negerbiam patys savęs?“, – piktinosi Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Renaldas Jančiauskas.
Anot jo, neįsivaizduojama situacija, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą Norvegijoje atimtų automobilį, tačiau vaiką gali paimti kaip daiktą.
Džiaugiuosi tokiais atvejais. Kad dar daugiau tokių būtų ir ne tik Norvegijoj. Gal lietuvių smegenys prablaivėtų ir baigtų vieną kartą spjaudyt ant Lietuvos, ant Tėvų Namų ir Tėvų žemės. Gal baigtųsi išdavikiški išvažinėjimai iš Lietuvos po svetimus kraštus ir visokie mišrūniški kergimaisi su svetimtaučiais, kitatikiais, kitakalbiais… Vien dėl to, kad Lietuvos išdavikai sulaukia atpildo- kančių- nuoširdžiai džiaugiuosi ir visiems tokiems likusiems linkiu to paties;) Jie to verti.
manau, kad tamstelė visiškai teisi. Kai viskas gerai lietuvai špygas rodo o, kai bėda – tai jau mat gelbėkit. tai patys ir gelbėkitės.
Niekados nevažiuočiau į tokią baisią, iškrypusios politikos šalį. Mielos, gražios lietuvaitės, kodėl jūs visai negalvojate? Elgiatės labai lengvabūdiškai, kaip plaštakės, visais pasitikite, už bet ko tekate ir kam vaikus gimdote?
Vietinių vyrų nebeliko, todėl ir klausosi atėjūnų bei teka už jų. Kur gi vyrai pradingo? Tuščiaviduriai burbuliatoriai, alkoholikai, banditai, smurtautojai, dykaduoniai nesiskaito.
o kas tokius išauklėja ir užaugina… taigi feministkomunistės pačios ir priperėjot tokių višdgaidžių…
O jūs gerbiamasis gyvenate tarp tokių, todėl vietoj to kad žliumbti imkite savo ir šeimos gyvenimo valdymą į rankas (bei kitiem rekomenduokite) ir pats paaiškinkite koks turi būti vyras ir kokia moteris, kad darniai gyventų ir tobulėtų.