Birželio 5–13 dienomis Kaune, pirmą kartą vyksiančioje akrobatinio skraidymo sporto stovykloje, lėktuvais skraidys ir šios stovyklos iniciatorius Vytautas Galvonas. Rita Eriksonienė kalbina finansų viceministrą V.Galvoną, Akrobatinio skraidymo federacijos prezidentą.
Rita Eriksonienė: Vytautai, ar nebus sudėtinga aklimatizuotis keičiant ministerišką kabineto krėslą į lėktuvo?
Vytautas Galvonas: Tos akimirkos aš laukiu jau keleri metai. Turiu piloto licenciją, kurios kvalifikacinių įrašų atnaujinimas pernelyg užsitęsė dėl mano asmeninės darbų gausos. Jaunystės nostalgiją primenančios stovyklos laukiu ne aš vienas. Daugiau kaip pusė lakūnų akrobatų, kuriems įteikiau pakvietimus, su dėkingumu reiškė nustebimą: „Ar stovykloje nereiks už aviacinius degalus susimokėti?“ Tas klausimas manęs iki šiol nepalieka ramybėje ir skamba taip lyg garsus krepšininkas teirautųsi, ar jis neturėsiąs iš savo kišenės padengti sporto salės, inventoriaus ir kt. nuomos išlaidų, kad galėtų tinkamai treniruotis ir rengtis varžyboms, kuriose atstovaus savo šaliai.
R.E.: Šiemet Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos sportininkai Tave išrinko prezidentu. Ir pirmasis prezidentavimo rezultatas – lygiai prieš mėnesį vykęs akrobatinių skrydžių saugos seminaras Vilniuje (Kyviškių aerodrome), kuris taip pat sportininkams buvo nemokamas. Kokios dar staigmenos ir planai laukia pilotų akrobatų?
V.G.: Tas seminaras buvo pirmasis sezono renginys ir ypač svarbus renginys. Svarbus, nes grįstas kadais mano žuvusiųjų draugų akrobatų patirtimis. Rūpintis akrobatinių skrydžių sauga tai nėra tas pats, kas mąstyti valstybiškai. Čia aš neįsileidžiu jokios dviprasmybės, kaip ir galvodamas apie lėšas, skiriamas šalies gynybai. Akrobatinių skrydžių sauga iš principo negali būti grindžiama degalų taupymu. Todėl, kol būsiu federacijos prezidentas, asmeniškai pasirūpinsiu aviaciniais degalais būtent skrydžių saugos seminarams.
R.E.: Pakalbėkime apie minėtą jaunystės nostalgiją ir apie skraidymų stovyklą Kauno S.Dariaus ir S.Girėno (Aleksoto) aerodrome. Kokie lėktuvai 9 dienas raižys dangų? Ar skraidys jaunimas?
V.G.: Stovykloje skraidys Lietuvos pilotai, turintys licencijose akrobatinių skrydžių kvalifikacijos įrašą. Tai yra stipriausi ir solidžiausi šalies lakūnai sportininkai, jau pretenduojantys tapti treneriais ir net jais esantys. Girdėsime gaudžiant JAK-52, JAK-50, JAK-55, Su-26 ir vakarietiškų lėktuvų „Extra 300 L“, variklius. Rengiamės Europos ir Pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatams, vyksiantiems Vengrijoje ir Slovakijoje, taip pat šalies čempionatui. Drauge su patyrusiais pilotais treniruotis pakviesti aštuoni visiškai jauni lakūnai, kuriems yra numatytos atitinkamo lygio varžybos. Keli iš jų dar tik puikuojasi šviežiu, rašalu kvepiančiu, akrobatinių skrydžių kvalifikacijos įrašu pilotų knygelėje.
Prisimenu gerus jausmus, kai prieš trisdešimt penkerius metus ir aš vaikščiojau po aerodromą tiesiog išsižiojęs, kad iš meistrų išgirsčiau, kaip suktesnes figūras atlikti. Smaguriaujančių skristi tais laikais būdavo ne aštuoni, o trisdešimt aštuoni. Aš pats, kaip gandras, virš aerodromo tik ratus lėktuvu tuomet sukdavau. Baltapūkiu visi mane buvo praminę, nes į savanoriškus žvalgybų ir kitus skrydžius skubėdavau pirmas įsiprašyti ir vardo, kaip naujoko, niekas nežinojo. Galiausiai vos spėjau išskraidyti 12 val. programą, kai netikėtai sublizgėjau trenerio Prano Vinicko akyse. Jis suorganizavo bėgimo rungtį lakūnams tiesiog ant lėktuvų tako. Atbėgau pirmuoju ir ši rungtis tapo mano bilietu į vadinamąją respublikinę akrobatų rinktinės stovyklą.
R.E.: Kodėl pirmoji akrobatinio skraidymo stovykla organizuojama Kaune? Juk pats sparnus užsiauginai Vilniuje, Kyviškių aerodrome.
V.G.: Gimtasis aerodromas man iš tiesų yra brangus. Tačiau jo bazė su visais pastatais šiuo metu priklauso Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos institutui. Mūsų lakūnams sportininkams čia išskiriama tik erdvė po dangaus skliautu. Deja, stovyklautojams reikia elementarių buities sąlygų, nekalbant apie nakvynę vienoje vietoje. Federacijos nariai yra trys aeroklubai – Vilniaus, Kauno ir Alytaus. Geri prisiminimai išlikę apie puikiai organizuotas stovyklas vadinamaisiais „DOSAAF“ laikais Alytuje. Jei visi dirbsime ir rodysime tokią pat iniciatyvą, kaip pastaruoju metu Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis ir Tarybos pirmininkas Antanas Marčiukaitis, bus galimybių organizuotis stovyklas visuose klubuose. Galbūt galėsime svarstyti išvykstamųjų akrobatinio skraidymo stovyklų klausimus, pavyzdžiui, į Druskininkus, Anykščius ar net Nidą.
R.E.: Ačiū už pokalbį. Linkiu saugių skrydžiu!
