Prienuose atidengta lenta žymiam tarpukario Lietuvos teisininkui, Prienų miesto notarui, literatui ir visuomenės veikėjui Juozui Vilkutaičiui-Keturakiui atminti.
Šiemet minint Juozo Vilkutaičio-Keturakio 145-ąsias gimimo metines, Lietuvos notarų rūmai inicijavo jo atminimo pagerbimą. Atminimo lentą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.
„Šiemet minime 95-ąsias metines, kai Lietuvoje 1919 metais buvo sudėti nepriklausomo notariato teisiniai pamatai. Juozas Vilkutaitis – viena labiausiai tinkamų asmenybių tarpukario Lietuvos notarui apibūdinti. Kaip ir dauguma to meto notarų, Juozas Vilkutaitis buvo aktyvus visuomenininkas, patriotas. Teisininko pašaukimą jis derino su literato talentu“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
„Iki mūsų dienų išliko nedaug Juozo Vilkutaičio-Keturakio portretų. Šios atminimo lentos idėja – suderinti senovišką žmogaus atvaizdavimo technologiją su šiuolaikine technologija“, – pasakojo lentos autorius skulptorius Gediminas Piekuras.
J. Vilkutaitis į Lietuvos istoriją įėjo kartu su broliu Antanu 1895 m. parašęs pirmąją lietuvišką komediją „Amerika pirtyje“. Lietuviškos spaudos draudimo metais Keturakio slapyvardžiu išleista komedija žaibiškai išpopuliarėjo, buvo vaidinama vos ne kiekviename kaime ir iki šiol tebėra teatrų repertuare.
Aktyvus visuomenininkas ir patriotas, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius J. Vilkutaitis-Keturakis tik per laimingą atsitiktinumą išvengė tremties. 1940 m. sovietų valdžiai konfiskavus J. Vilkutaičio namą, notaras persikėlė į Kauną. Jam pavyko pasislėpti nuo 1941 m. didžiųjų trėmimų, per kuriuos J. Vilkutaičio vardas buvo vienas iš pirmųjų tremiamųjų iš Prienų sąrašuose. 1944 m., artėjant frontui, J. Vilkutaitis pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vienoje, o pasibaigus karui, atsidūrė Augsburgo perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje. Ten gyvendamas, 1947 m. buvo išrinktas Lietuvos rašytojų tremtinių draugijos garbės nariu. 1948 m. J. Vilkutaitis mirė Augsburge, ten buvo ir palaidotas. 1975 m. jo palaikai perlaidoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Klivlende.
