Gegužės 8 d., ketvirtadienį, Trakų salos pilyje vyko parodos „Lietuva S. Miunsterio kosmografijoje 1550–1628 m.“ atidarymas. Parodoje pristatomi eksponatai iš Trakų istorijos muziejaus bei Algimanato Muzikevičiaus, Rolando Valiūno, Stasio Žukausko rinkinių.
„Parodoje eksponuojami Trakų istorijos muziejaus ir per daugiau kaip dešimtmetį pasaulio aukcionuose ir knygų mugėse surankioti pavieniai tekstiniai bei iliustruoti S. Miunsterio „Kosmografijos“ lapai iš privačių kolekcijų, kurių tekstiniame ar vaizdiniame turinyje yra kokios nors informacijos apie XVI a. Lietuvą ar su ja tiesiogiai susijusius kaimynus, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Spaudiniai eksponuojami lygiagrečiai su vienalaikiais, vėlesniais ar šiuolaikiniais numizmatikos eksponatais, atspindinčiais tą patį laikotarpį ir tematiką“.
Sebastianas Miunsteris (Sebastian Münster, 1488–1552) buvo universalaus išsilavinimo vokiečių mokslininkas, geografas, kartografas, kosmografas, matematikas ir hebrajų kalbos profesorius. 1544 m. jis parašė ir išleido originalią knygą „Cosmographia universalis“. Ši knyga – unikalus reiškinys Europos kultūros istorijoje, žinomiausias XVI a. pasaulio pažinimo vadovėlis, istorinis-enciklopedinis žinynas, žemynų bei šalių žemėlapių, miestų planų bei vaizdų atlasas. Svarbiausiu pasaulio pažinimo šaltiniu ši knyga išsilaikė daugiau kaip 100 metų.
1544–1628 m. S. Miunsterio „Kosmografija“ buvo perleista pilnai arba dalimis virš 40 kartų ją vis atnaujinant ir papildant nauja istorine, geografine bei gamtamoksline informacija.
Iliustracijas (žemėlapius, miestų bei mūšių vaizdus, portretus, kostiumus, gyvūnų bei augalų atvaizdus ir t.t.) „Kosmografijai“ sukūrė arba pritaikė žinomi to meto dailininkai ir graveriai: Hans Holbein jaunesnysis (1498-1543), Urs Graf (1485-1528), Hans Rudolf Manuel Deutsch (1525-1571), David Kandel (1520 – 1592), Jakob Clauser (~1520 – 1579), Heinrich Holzmüller, Christoph Schweicker. Dauguma „Kosmografijos“ leidimų buvo išspausdinta Heinrich Petri spaustuvėje Bazelyje, o kai kurie „Kosmografijos“ leidimai buvo išspausdinti kitur: angliškai Londone (1553), čekiškai Prahoje (1554), prancūziškai Paryžiuje (1575) ir itališkai Kelne (1575).
„Lietuvoje yra žinomi tik 5 originalūs šios knygos egzemplioriai ir tik vienas iš jų (smarkiai defektuotas) buvo įsigytas per paskutinius šimtą metų,- sako kolekcininkas Algimantas Muzikevičius. – Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma keliolika lapų iš įvairių „Kosmografijos“ leidimų, kurie į biblioteką pateko kartu su jai padovanotais kunigo Vinco Mincevičiaus iš Italijos ir Vaclovo Dargužo iš Šveicarijos kartografijos rinkiniais. Keletas kartografinės tematikos spaudinių saugoma Trakų istorijos muziejuje“.
Kosmografijoje Lietuvai ir Žemaitijai skiriama 4–7 teksto puslapiai su iliustracijomis. Be to, lituanistinės informacijos yra kaimyninių šalių (Prūsijos, Lenkijos, Vengrijos, Rusijos, Livonijos) aprašymuose bei iliustracijose.
Paroda susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje pristatoma „Kosmografijos” knyga, jos autorius, dailininkai, leidėjai, leidimai bei struktūra. Antra dalis skirta Lietuvos istorijos faktams, kurie atspindėti knygoje, ir ne tik tame skyriuje, kuris skirtas Lenkijos – Lietuvos valstybės aprašymui, tačiau ir kitų šalių aprašymuose. Trečioje dalyje pateikiami lituanistinės kartografijos eksponatai – žemėlapiai iš įvairių „Kosmografijos“ leidimų. Ketvirtoje dalyje pateikti Lietuvos miestų (Vilniaus), LDK teritorijos regionų, upių, paplitusių kalbų, lietuvių bei žemaičių ir jų kaimynų gyvenimo būdo, senųjų tikėjimų, amatų ir mitybos bei gyvūnijos aprašai bei vaizdai.
