Didinti šiuo metu gana menką lietuvių informuotumą apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas galėtų nuoseklus mažų mokslo populiarinimo projektų įgyvendinimas visoje Lietuvoje, regionuose suburtas nevyriausybinių organizacijų tinklas ir tikslingas mokslinio raštingumo gebėjimų ugdymas, teigia Socialinių inovacijų institutas, daugiau nei dvejus metus kartu su partneriais įgyvendinęs projektą, kurio metu ieškota geriausiai veikiančio mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelio.
Projekto metu dvidešimt Lietuvos mokslo ir technologijų institucijų išgrynino efektyviausius mokslo populiarinimo renginių rėmimo principus ir sukūrė schemą, kuri galėtų skatinti aktyvesnį mokslo populiarinimo iniciatyvų įgyvendinimą visoje Lietuvoje ir didintų informacijos apie mokslo pasiekimus prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.
Anot Socialinių inovacijų instituto direktorės Ingridos Gečienės, per daugiau nei dvejus metus sukurtas mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelis išbandytas ir tobulintas rengiant mokslo populiarinimo iniciatyvų konkursus, kuriuose dalyvavo beveik šimtas pareiškėjų iš visos Lietuvos. Mokslo populiarinimo projektų idėjas konkursams teikė bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos, visuomeninės organizacijos ir mokslo draugijos. Iš 170 konkursams pateiktų projektų po ekspertų vertinimo, finansuoti 54 geriausi projektai.
„Tai, jog sistemiškai ir nuosekliai dirbdami tikrai galime padidinti įvairių visuomenės grupių susidomėjimą mokslo pasiekimais ir žmonių informuotumą, aiškiai rodo ir mūsų įgyvendinto projekto rezultatai. Konkursiniu būdu finansuoti mažieji projektai pritraukė daugiau nei 9000 dalyvių visoje Lietuvoje. Labiausiai džiaugiamės, kad gana aktyvūs buvo pareiškėjai iš regionų, kuriuose paprastai stokojama informacijos apie mokslo pasiekimus ir naujausias technologijas“, – apie baigtą įgyvendinti projektą pasakoja dr. Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.
Anot Ingridos Gečienės, kuriant mokslo populiarinimo sistemą Lietuvoje labai svarbus iniciatyvų koordinavimo, telkimo ir dalijimosi gerąja patirtimi aspektas. Taip pat, pasak Socialinių inovacijų instituto vadovės, būtina didinti mokslinį raštingumą ir ugdyti įvairių sričių specialistų gebėjimus patraukliai ir suprantamai pasakoti apie mokslo pasiekimus. Todėl kuriant mokslo populiarinimo renginių rėmimo modelį taip pat organizuoti mokslo populiarinimo gebėjimų ugdymo mokymai, kuriuose patraukliai ir gyvai skirtingoms visuomenės grupėms pasakoti apie mokslo pasaulį mokėsi ne tik mokslininkai ir kiti tyrėjai, bet ir pedagogai, žurnalistai, inovacijų paramos ir kitų institucijų, dirbančių su mokslo naujienomis, darbuotojai.
„Mūsų požiūriu, sukurtas ir išbandytas konkursinio mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo modelis pasiteisino ir gali sėkmingai būti taikomas visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kas taptų koordinuojančia institucija. Taip pat labai svarbu, kad jis gana paprastas ir efektyvus administravimo požiūriu, todėl gana patrauklus net ir nepatyrusiems mažųjų projektų pareiškėjams, turintiems šaunių idėjų, kaip populiarinti mokslą“, – teigia Ingrida Gečienė.
Sukurtą mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo modelį Socialinių inovacijų institutas artimiausiu metu ketina pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms mokslo politiką įgyvendinančioms bei su mokslo populiarinimu dirbančioms institucijoms.
Domėdamasis lietuvių praeitimi lietuvių kalbos deka įminiau seniausiųjų kultūrų šaltinius (apie 300 ), kurių tarpe ir arijų-baltų epai “Odisėją” ir “Iliadą”, sen. indų šventieji raštai “Mahabharata” ir “Ramajaną”, arijų “Senasis Testamentas”. Juose apstu informacijos iš seniausios praeities. Šią informaciją susiejęs su mūsų laikų moksliniais atradimais prieš 10 metų atradau TREČIĄJĮ bei KETVIRTĄJĮ Žemės judėjimus (dėl kurių ir klimatas Žemėje kinta!)!
Šia tema už savo lėšas parašiau ir išleidau knygas “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis” ir “Praregėjimas”.
Pasirodo Lietuvos universitetams šie atradimai nereikalingi: “Neturime laiko skaityti nei šias knygas, nei šaltinius!???
Toks buvo oficialus ir neoficialus atsakymas į raštiškus ir į žodinius mano pranešimus bei kreipimasį, kad ir į VU, VDU…!?
Atsakymas visai logiškas. Universitetai mokslo įstaigos ir skaityti fantastinę literatūrą ne jų darbas.
Gerbiamieji, laikas jau žinoti, kad ir mitai, ir legendos, ir šventieji raštai ar epai yra vertingiausios informacijos šaltiniai iš tolimiausios praeities. Reikia tiktai džiaugtis, kad jie jau “atrakinti” ir įminti!
Lietuvai garbė, kad seniausiųjų kultūrų šaltiniai įminti lietuvio ir tiktai LIETUVIŲ KALBOS pagalba!
Kam, jeigu ne Lietuvos universitetams turi rūpėti Lietuvos ir Pasaulio praeities bei ateities pažinimas?!
Lietuvos universitetams ne tiktai turi rūpėti Lietuvos įvaizdis mokslo pasaulyje, bet jie privalo ir didžiuotis tuo, kad lietuviai pirmi tai padarė?! O jug kitaip ir būti negalėjo, nes lietuvių kalba senesne net už sanskritą!!!
Tačiau būtina susitaikyti ir su mūsų akademiniame pasaulyje egzistuojančią tikrovę. Mat, seniausiųjų kultūrų šaltinius gali studijuoti ir iš jų informacijos “semtis” būnant ne vienos bet kelių ar keliolikos sričių nors ir diletantais. Mūsų gi laikais diesertacijos rašomos ir “mokslininkais” bei profesoriais tampama tiktai iš vienos siauros srities!?
Suprantama, tokiems “specialistams” seniaji šaltiniai “neįkandami”!.