Po ilgos petraukos į Lietuvą sugrįžta unikalus bliuzo atlikėjas Haris Manksas (Harry Manx) iš Kanados. Jo kūryba – tai anksčiau negirdėtas eksperimentas, kuriame bliuzas jungiamas su klasikinėmis Indijos raga tradicijomis. H. Manksas kūryboje slide gitara, 20-ties stygų Mohan Veena bei kiti indų, afrikiečių, Vakarų instrumentai dovanoja dėmesį rikaustančius muzikos derinius ir visiškai naujus potyrius. Dvylika metų praleistų studijuojant muziką Indijoje H. Mankso kūrybą prisotino dvasinės kokybės, o patį atlikėją pavertė išskirtiniu šių laikų trubadūru, dovanojančiu nesumeluotą nuoširdumą, – tad susipažinkime su juo. Hari, savo kūryboje einate neįprastu keliu – bliuzą jungiate su klasikinėmis Indijos raga tradicijomis. Kaip ir kodėl nusprendėte bliuzą apjungti būtent su indų muzika? Kiek metų tęsiasi šis jūsų kūrybinis eksperimentas?
Bliuzu itin domėtis pradėjau dar nuo savo ankstyvos paauglystės. Pirmasis muzikos įrašas, kurį nusipirkau, ir buvo būtent bliuzo. Būdamas penkiolikos metų išmokau groti bliuzą gitara ir lūpine armonikėle. Tolesniame gyvenime išmokau indų klasikinės muzikos. Kuomet pradėjau suprasti abu muzikos stilius, tapo lengva juos sujungti ir šį muzikos derinį groju jau dvidešimt metų.
Kokios muzikos mėgstate klausytis? Kokia muzika ir instrumentai yra jums artimiausi?
Man patinka klausytis indų klasikinės muzikos ir, žinoma, aš myliu bliuzą, ypač akustinį Misisipės bliuzą. Aš visuomet mėgau groti slide gitara – tai yra mano pagrindinis instrumentas.
Instrumentas Mohan Veena, kuriuo išmokote groti Indijoje, jau yra tapęs pagrindiniu jūsų muzikos įrankiu ir skiriamuoju ženklu. Gal galėtumėte pristatyti, kuo jis yra išskirtinis?
Mohan Veena yra labai unikalus instrumentas. Tai yra gitaros ir sitaro (Indijos instrumento) mišinys. Labai puiku, kad Mohan Veena turi dvidešimt stygų – tai leidžia šiuo instrumentu išgauti nuostabius garsus.
Kuo skiriasi Rytų ir Vakarų publika, jos reakcija ir požiūris į jūsų kuriamą muziką? Kurios kultūros klausytojų turite daugiausia?
Rytų muzika labai skiriasi nuo Vakarų muzikos. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Indijos muzikoje yra orientuojamasi į ritmą ir melodiją, o tuo tarpu Vakarų muzika dėmesį skiria harmonijai. Indijoje į koncertus ateinanti publika muzikos gali klausytis iki penkias – šešias valandas. Bet pastebėjau, kad ir Vakarų auditorija supranta, ką darau ir tai labai brangina. Bliuzo ir Indijos klasikinės muzikos mišinys yra kažkas unikalaus ir tai domina Vakarų kultūrą. Manau, kad Amerikos ir Europos žmonės supranta mano muziką. O kadangi į Lietuvą atvykstu jau trečią kartą, suprantu, kad jums ši muzika irgi įdomi ir suprantama.
Grojate jau beveik 30 metų, tačiau jūsų pirmasis albumas pasirodė tik prieš trylika metų. Ir nuo to laiko vos ne kasmet išleidžiate po albumą. Kodėl taip nutiko?
Savo pirmąjį įrašą išleidau būdamas 46 metų amžiaus. Prieš eidamas į įrašų studiją aš laukiau tol, kol pagaliau galėjau pasakyti kažką vertinga. Kai ta diena atėjo, pasirodė ir albumas. Kuomet išleidau pirmąjį įrašą, jis buvo labai gerai perkamas ir tai įkvėpė mane tęsti šį darbą. Taip, paskutinius trylika metų kasmet išleidžiu po naują muzikos įrašą.
Papasakokite, apie ką dainuojate? Ką jums yra svarbu pasakyti publikai?
Per dainas dalijuosi savo istorijomis ir emocijomis. Kalbu apie sunkumus, kuriuos kiekvienas žmogus patiria savo gyvenime. Kalbu apie meilę, gyvenimą, juoką, džiaugsmo ašaras, supratimą ir gyvenimo nešamą stebuklą. Dalinuosi tuo, ką turiu… žodžiais, muzika, supratimu ir viskuo, kas priklauso širdžiai.
Kokie yra jūsų artimiausi kūrybiniai planai bei svajonės?
Mano pagrindinis siekis yra išlaikyti žmonių susidomėjimą muzika. Norėčiau, kad žmonės atvykę į mano koncertą pajustų įkvėpimą ar pakylėjimą. Tai ir yra mano tikslas – jei jie yra įkvėpti, tuomet ir aš toks esu.
Lietuvoje esate buvęs jau du kartus, taigi, kas jums labiausiai patiko mūsų šalyje?
Lietuva man yra visai kitokia nei kitos vietos, kuriose esu buvęs. Jaučiasi, kad šalis turi savyje ir sena, ir nauja. O tai ir yra ko mano muzika siekia – seno ir naujo metamorfozės. Galbūt todėl Lietuvoje jaučiuosi kaip sugrįžęs į namus.
Galiausiai, galbūt norėtumėte ką nors perduoti jūsų pasirodymo Lietuvoje laukiantiems klausytojams?
Visiems mano draugams Lietuvoje noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog pakvietėte mane sugrįžti ir būti jūsų muzikos kultūros dalimi. Mano muzikai reikia klausytojų ir jūs man visada suteikiate nemažą dalį geriausių iš mano kada nors sutiktų klausytojų!
Iki greito pasimatymo, Haris Manksas.
Koncertai:
Kovo 28 d. 19val. Rusų dramos teatras, Vilnius
Kovo 29 d.19val. Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas
