Lietuvių tautiniai rūbai įkvepia kurti madingus drabužius. Tai jau artimiausiu metu pasiryžusios įrodyti žinomos šalies dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė. Jų tandemas dar rudenį pradėjo naują kūrybinį projektą – šiuolaikinių tautinių drabužių kolekciją. Dizainerės jau šią vasarą specialiai 90 metų jubiliejų mininčiai Dainų šventei pristatys penkiolika modelių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems.
Imtis ambicingo iššūkio dizaineres įkvėpė šiais metais jau devynioliktą kartą nuskambėsiančios Dainų šventės organizatoriai. Atkūrę istorinių ir tautinių lietuvių drabužių kolekcijas, jie nusprendė sukurti ir šiuolaikinius tautinius rūbus. Kolekcijoje bus naudojami ir šių metų Dainų šventei pristatyti naudojami raštai – lelijos tamsiai mėlyname fone bei raudoni išilginiai dryžiai sodriai raudoname, pasirinkti siekiant išryškinti tautinių rūbų spalvingumą.
„Jau keletą mėnesių stebime kūrybos procesą, kaip iš turtingos lietuviškų raštų kolekcijos gimsta šiuolaikiški ir įdomūs sprendimai. Džiaugiamės, kad dizainerės įvertino vieną didžiausių dar išlikusių vertybių – rankinį audimą ir kolekcijai pasirinko ir mūsų meistrų sukurtus audinius“, – sako Dainų šventės direktorius Saulius Liausa. Naujoji kolekcija taps svarbiu akcentu rengiantis šiemet liepos 6-ąją,finalinę Dainų šventės dieną, minėti Tautinių rūbų dieną. Ją Dainų šventės rengėjai kvies švęsti pasipuošus tautiniais drabužiais ar jų detalėmis.
„Lengviausia yra kurti tada, kai tiki. Šios kolekcijos esmė – žinojimas, kad lietuviškas drabužis, jo istorija yra turtinga, o tai, ką kuriame, vertinga. Tautiniai lietuvių drabužiai atveria naujas galimybes naudoti nematytus raštus, languotus audinius, ryškiaspalvę gamą. Kolekcijos kontūrai jau aiškūs, bet norėdamos išlaikyti intrigą, kol kas jų neatkleisime“, – sakė dizainerė J.Rimkutė. Pasak jos, naująja kolekcija jos sieks ne tik išryškinti tautinio drabužio galimybes, bet ir sukurti patogų, kasdien dėvimą drabužį. Beje, kuriami ir specialūs aksesuarai, kurie, kaip tikisi kūrėjos, ras savo nišą kiekvieno garderobe.
Kurdamos naujuosius drabužius dizainerės bendradarbiauja su Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių rūbų žinove Danute Keturakiene, padėjusia atrinkti tautinius raštus, spalvų derinius.
Nuo 1997 metų kartu kuriančios dizainerės J. Rimkutė ir I.Ševiakovaitė yra žinomos kaip lietuviškam identitetui skirtų projektų autorės. Žinomiausia dueto kūrybos pakraipa, aprėpianti ne tik drabužius, jų dizainą, bet ir kasdienius daiktus, yra nuo 2003 metų kuriamas prekių ženklas „LT identity“. Nuo 2007 m. dizainerės organizuoja kūrybines dirbtuves „Migruojantys paukščiai“, skirtas suburti emigravusius ir Lietuvoje gyvenančius menininkus bei kitus kūrybingus žmones bendrai veiklai. 2011 m. gimė nauja „LT identity“ kūrybos pakraipa „Baltai“.
Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.
Jubiliejinėje Dainų šventėje bus gausu ir naujovių. Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, pirmą kartą šventės istorijoje dalyvius kvies Teatro diena kartu su specialia programa „Dyvų dyvai“. Planuojama, kad jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvaus apie 37 tūkst. dalyvių, į ją atvyks užsienio lietuviai iš daugiau kaip 10 pasaulio šalių. Renginiais bei pasirodymais tikimasi pritraukti šimtus tūkstančių žiūrovų. Šis unikalus tradicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje bus surengtas devynioliktą kartą.
Čikagoje ir jos priemiesčiuose gyevana gana daug išeivių iš Indijos.Vyrai- dėvi juodus kostiumus, vyresnieji – tautinius rūbus su tiurbanais….tačiau čikkagiečių aplinką papuošia gražiais tautiniais rūbais viklinčios indės. JOs net didžiuojasi savo tautinių rūbų grožiu ir stengiasi jį kurti dar gražesnį, kad patrauktų kitataučių – neturinčių tokio grožio, akis. Ir pagalvojau, gi mūsų lietuviški tautiniai moterų- mergaičių rūbai – visų vaivorykštės spalvų išmaringinti, taip gražiai puošiantieji mūsų lietuvaites, kodėl ėmė išnykti ir bandomis visokiausiais būdais išstumti iš mūsų tautinės savimonės. KOks negerbimas ir nesididžiavimas savosios – SENOSIOS LIETUVIŲ TAUTOS SUKURTAIS MENO ŠEDEVRAIS. Kiti giria mūsų kultūrą, o mes ją NAIKINAME.
Ir dar pridurčiau, kad mūsų tautiniai rūbai mus suartina būtent su senąją indų tradicija taip kaip ir mūsų kalba su sanskritu. Matyt norime užmiršti ir išrauti savo šaknis, kad nejaustume savo savitumo ir amžino ryšio su protėvių kultūra ir tėviškės žeme. Nes jaučiantys šį ryšį ir gyvenantys jo įkvėpti savo Tėvynės preke niekada nepavers. O tai prieštarauja kosmopolitiniams „laisvosios“ rinkos „dėsniams“.
Daiva Steponavičienė
1 hr
Liaudies išmintis byloja: “Neik su velniu obuoliauti, – paliksi ir be obuolių, ir be maišelio”. Deja, išminties, kaip tą velnią atpažinti, kartais pritrūksta. Taip atsitiko ir man dėl pernelyg didelio pasitikėjimo žmonėmis, kurie pasirodė besą to pasitikėjimo neverti. Taip daugybę metų puoselėtą, po kruopelę rinktą ir kruopščiai apgalvotą, galiausiai įkūnytą kūrybinį darbą – archeologinių kostiumų kolekciją – paveržė visą laiką šešėlyje tūnojusi tekstilininkė Danutė Keturakienė, dabar drįstanti viešai prisistatinėti kaip “tautinių ir archeologinių kostiumų dizainerė”. Dėl teisės vadintis tautinio kostiumo dizainere, tegu išsiaiškina su tikrąja tautinių kostiumų kolekcijos autore Terese Jurkuviene, o tam, kad turėtum teisę vadintis archeologinio kostiumo dizaineriu, pirmiausia reikia tapti išsimokslinusiu specialistu, šiuo atveju – archeologu, ko Keturakienė niekada nesiekė, o visą savo energiją eikvojo ne žinių kaupimui, o kolekcijos paveržimui ir svetimo ilgamečio triūso nuopelnų pasisavinimui. Viso to išdava – Dainų šventėje liepos 4 dieną Valdovų rūmų kieme pompastiškai, svetima pavarde pristatoma mano sukurta archeologinių kostiumų kolekcija. Manau, kad esu ne vienintelė, kurią tokiu būdu apgavo ir apiplėšė fizinis ar juridinis asmuo, tad Dainų šventės kontekste būtų pats laikas pradėti diskutuoti autorių teisių gynimo tematika. Labai tikiuosi palaikymo ir solidarumo.
Super, kur galėčiau šios dizainerės sukurtus madingus drabužius ir aksesuarus? Labai mėgstu tokio tipo rūbus.