Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Žiemos stovykloje – baltų kultūros pamokos (nuotraukos)

Lietuvos jaunimo ramuva, www.alkas.lt
2014-02-25 17:40:46
70
Renatos Kalvaitytės ir Mariaus Kaitulio nuotr.

Renatos Kalvaitytės ir Mariaus Kaitulio nuotr.

Renatos Kalvaitytės ir Mariaus Kaitulio nuotr.
Renatos Kalvaitytės ir Mariaus Kaitulio nuotr.

Lietuvos jaunimo ramuva ir Gyvosios Istorijos Klubas „Leitgiris“ praėjusį savaitgalį kvietė moksleivius susipažinti su baltų kultūra, karyba ir religija Žiemos stovykloje. Trisdešimt šeši moksleiviai visą savaitgalį praleido mokydamiesi senųjų amatų, dalyvaudami baltų tikėjimo apeigose, žaisdami senovinius žaidimus, sekadami pasakas, dainuodami liaudies dainas ir tiesiog būdami gamtoje.

Senojo tikėjimo apeigos – bendruomenei apjungti

Senojoje baltų kultūroje apeiga sujungia bendruomenę, nes aukodami visi siekia bendro gėrio, sėkmės ir dievų dovanų kiekvienam jos nariui. Stovyklos dalyviai bendrumo jausmą taip pat kūrė susiburdami prie aukuro ugnies, maitindami deivę Gabiją, aukodami stovyklautojo atvežtą naminę duoną ir midų didiesiems dievams.

„Tokios aukos – svarbi mūsų kultūros dalis. Be dievų palankumo niekas neįvyksta, todėl negalėjo įvykti ir ši stovykla. Daugelis organizacijų renginiuose žaidžia grupės formavimo žaidimus, mes to paties efekto pasiekėme daug greičiau per bendrą aukojimą, bendrą giesmę ar maldą, o kartu ir leidome vaikams pažinti unikalų ir tikrą mūsų protėvių dvasinį pasaulį,“ – sakė Lietuvos jaunimo ramuvos narė Miglė.

Stovyklos organizatoriai tikina, kad iš pradžių nedrąsiai ir su nepasitikėjimu į apeigą šventykloje žvelgę moksleiviai jau kitą dieną uždarymo apeigoje garsiai giedojo, sakė žodžius dievams, linkėjo vienas kitam darnos, stiprybės ir žadėjo būtinai atvykti kitą kartą.

Šventykloje susirinkusių stovyklautojų laukė ne tik baltų religijos pamokos, bet ir protėvių mitinio pasaulio pažinimas per pasakas. Stovyklos vadovai sekė mitologines sakmes, padavimus, liaudies pasakas, nuo jų neatsiliko ir stovyklautojai. Pasakos, išgirstos iš mamos ar močiutės, atgijo atmintyje ir įgavo naują gyvenimą.

„Liaudies pasakos – tai mūsų tautos mitologijos lobynas. Niekur nėra tokių aiškių ir gyvų pasakojimų apie dievų žygdarbius, žmonių ir dievų santykius, pageidautiną elgesį su ugnimi, gyvuliais ir kitais žmonėmis. Atrodo, tik sekame pasakas, o iš tiesų per jas mokomės gyvenimo išminties, gerumo vienas kitam, moralės, išmokstame tinkamai bendrauti su dievais, pažįstame juos ir išmokstame juos gerbti,“ – sakė Miglė.

Stovyklos metu Lietuvos jaunimo ramuva padėjo pažinti senosios Lietuvos dvasinį gyvenimą ir paveldą, lietuvių liaudies dainas, sutartines, pasakas ir kitą tautosaką, pramokti amatų ir tradicijų.

Protėvių gyvensena atgijo stovyklos kasdienybėje

Gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ stengėsi supažindinti su kasdieniu baltų gyvenimu. Stovyklautojai galėjo išmokti pasigaminti senovinius deglus, o po to juos išbandyti naktiniame žygyje per miškus. Deglų šviesa neleido stovyklautojams klimpti purve ar balose. GIK „Leitgirio“ organizuojami kariniai žaidimai ne tik leido išbandyti jėgas senovinėse rungtyse, bet ir išmokti dirbti išvien su bendražygiais, greitai orientuotis aplinkoje ir drąsiai siekti užsibrėžto tikslo.

„Sportiniais žaidimais buvo pademonstruotos kariui būtinos savybės ir jų ugdymo būdai. Pradedant nuo reakcijos, baigiant darbu komandoje. Žaidimų formatas – be jokių ginklų ir šarvų – buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant parodyti, kad ne kalavijas karį padaro kariu. Iki imant ginklą į ranką reikia jau būti tam subrendusiu,“ – paaiškino GIK “Leitgiris” narys Vytautas.

Stovyklautojai mokėsi senovinių amatų – mezgimo adata ir seno juostų pynimo amato. „Stovykla buvo skirta vaikams, norintiems iš arčiau susipažinti su baltų kultūra ir religija. Visos stovyklos metu vaikai galėjo mokytis įvairių amatų ir gyventi aplinkoje, kurioje baltų kultūra yra naturali gyvenimo dalis. Vaikai galėjo susipažinti su baltų kultūra ne tik teoriškai, bet ir per gyvenimiškus patyrimus, išbandyti save ir įgyti ne tik žinių, bet ir praktinių įgūdžių amatuose. Kultūra yra gyva tik tuomet, kai ja gyvename, kai ji yra mūsų gyvenimo dalis. Mums svarbu, kad vaikai turėtų galimybę atrasti baltų kultūrą, kad ji taptų jų gyvenimo dalimi ir taip būtų perduodama iš kartos į kartą. Daugelis stovyklos organizatorių baltų kultūrą atrado per panašias stovyklas, mokymus, ar susibūrimus ir jaučia pareigą perduoti savo žinias jaunajai kartai,“ – sakė Lietuvos jaunimo ramuvos narė Gerda.

Stovyklos organizatoriai tikisi, kad bendruomeniškumas, komandinis darbas, atkaklumas ir amatas, išmoktas stovyklos metu, bus naudingas ir kasdienybėje, grįžus į įprastą gyvenimą.

Stovykloje sena tapo nauja

Senoji baltų kultūra ir religija, protėvių gyvenimo būdas stovykloje buvo perkeltas į šiandieną. Moksleiviai turėjo progą pajusti, kad senos tiesos nerūdija, o įgauna vis didesnę prasmę ir aktualumą mūsų dienomis. Kaip teigia organizatoriai, stovyklos tikslas buvo senovės baltų dvasinį palikimą perkelti į šiuolaikinių žmonių širdis.

„Mūsų tikslas buvo supažindinti moksleivius su baltistikos judėjimu, nes tikrai ne visi žino, kad egzistuoja žmonių, puoselėjančių senąjį tikėjimą, amatus, gyvenseną. Prisimenu save, kai dar gyvendamas provincijoje domėjausi tokiais dalykais, bet net neįsivaizdavau, su kuo apie tai galima pasišnekėti, kas galėtų ką nors paaiškinti ar papasakoti. Tas žmonių bendruomenes buvau matęs tik per televizorių ir jos atrodė kažkokios mistinės. Dabar, pats priklausydamas GIK „Leitgiris“, užsiimu edukacine veikla, nes vienas iš klubo tikslų – skleisti mūsų idėjas plačiau, auklėti jaunąją kartą baltiška dvasia. Manau, ši stovykla buvo puiki galimybė supažindinti jaunimą su baltistiniais judėjimais (Romuva, istorine rekonstrukcija) ir veiklos juose galimybėmis, gal net įžiebti juose meilę savo protėviams, parodyti, kad tautinė kultūra nėra nuobodi. Matydamas besišypsančius veidus, girdėdamas vakare prie ugnies tariamus padėkos žodžius, kaskart vis tvirčiau skambančią dainą, supratau, kad stovykla savo tikslus pasiekė su kaupu,“ – pasakojo GIK „Leitgiris“ narys Vytautas.

Stovyklos organizatoriai teigė tikintys, kad Žiemos stovykla padės daugiau jaunų žmonių pritraukti prie baltų kultūros, lietuvybės, išmokyti mylėti ir vertinti savo šalį bei tradicijas. Senosios baltų tikėjimo apeigos, kaip neatskiriama mūsų protėvių gyvenimo dalis, atgijo ir buvo įprasmintos jaunų žmonių veikloje, tačiau nebuvo vienintelė galimybė prisiliesti prie senovės.

„Stovyklą organizavome, norėdami sudominti jaunąją kartą protėvių palikimu, mūsų šaknimis. Tai nebūtinai reiškia būtent religinį palikimą. Kalbu apie amatą, dainą, sakmę, patį jaukų buvimą bendruomenėje, dalijimąsi duona su šalia esančiu, kurio dar prieš porą dienų nepažinojai. Manau, kad tai ypač svarbu šiandieninėje susvetimėjusioje visuomenėje. Jeigu išvykęs vaikas pagalvos apie tai namie, pasidalins su kažkuo, ar pradės domėtis toliau – mūsų tikslas pasiektas,“ – sakė Elena, ne pirmus metus dalyvaujanti tiek GIK „Leitgiris“, tiek ir Lietuvos jaunimo ramuvos veikloje.

Stovyklautojų ir jų tėvų atsiliepimai:

Laurynas Būda: „Tiesą sakant tikėjausi galbūt šiek tiek ,,prabangesnių“ trobų, sniego, linksmos kompanijos, daug nuotykių, o gavau daug daugiau – turbūt nebūtų taip linksma gyventi prabangesnėje troboje, o ne toje, kurioje buvome.  Aišku sniego nebuvo, bet už tai buvo daug daug purvo!!! Kompanija, vadovai buvo nerealūs, o ypač trečioji troba! Sunku net patikėti, kad per mažą laiko tarpą galima patirti tiek daug nuotykių bei išmokti tiek daug… Tikiuosi, tai bus ne paskutinis kartas tokiose stovyklose.“

Milda Pankaitė: „Tikėjausi šiltos kompanijos ir smagiai praleisti laiką – tai ir gavau. Labai patiko kariniai žaidimai, naktinis žygis su deglais, gaila tik, kad šis renginys truko tik savaitgalį, būtinai dar sugrįšiu į Dvarciškes!“

Rima Gedminienė: „Iš tiesų vaikinas grįžo patenkintas iki ausų, nors ir purvinas kaip paršelis (na čia jau mano klaida), bet laimingas, o tai svarbiausia. Patiko ir deglų darymas, ir žygis, ir maistas (pasirodo mano vaikui patinka košės, o tai atradimas man), ir įspūdžiai tiesiog liejosi per kraštus. Matau, kad stovykla jam davė užtaiso ilgam. Tad tikrai dar ir dar kartą ačiū tokiems žmonėms kaip Jūs.“

Renatos Kalvaitytės ir Mariaus Kaitulio nuotraukos:

pirma-foto-k100

1 2 ►
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia žiemos stovykla skirta baltų kultūros pažinimui
  2. Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis
  3. Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė)
  4. Mažųjų baltų stovykla
  5. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  6. Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
  7. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  8. Švenčionėlių pilkapiuose skambėjo sutartinės Vėlėms (nuotraukos, audio)
  9. Į etnografinį Musteikos kaimą – mokytis senųjų amatų (nuotraukos)
  10. Pilkapių ugnių šviesa romuvius artino su protėviais (nuotraukos)
  11. Šiauriausiame Lietuvos taške prasidėjo X tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla (nuotraukos, video)
  12. Ramuvos stovykla kviečia pasigilinti į protėvių išmintį (video)
  13. Ramuva kviečia kurti darną
  14. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  15. Tautinis jaunimas surengs kasmetinę jaunimo stovyklą „Mūsų šaknys – Baltai 2013“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 70

  1. Vilnietis says:
    11 metų ago

    Gal galima sužinoti daugiau apie Jaunimo Ramuvą?
    Gal dugiau istoriniu aspektu. Kada ji susikūrė. Kas inicijavo jos sukūrimą. Kokia jos organizacinė struktūra, kas buvo ir yra jos vadovai ir t.t.. Tikrai būtų įdomu apie tai sužinoti. Kal kas galėtų išsamiau apie tai papasakoti?

    Atsakyti
    • Stebulė says:
      11 metų ago

      LJR įsikūrė kaip Romuvų sąjungos jaunimo padalinys 1990 metais iš karto atgavus nepriklausomybę, nors realiai veikė daug anksčiau. dabar vadovė formaliai yra Vėtra Trinkūnaitė. Tai Romuvos jaunimas, apie Romuvą daug info internete.

      Atsakyti
      • Lituanica says:
        11 metų ago

        Aš pamenu Jaunimo organizacijų apskrito stalo veiklą kokiais 1990 m. Lietuvos Jaunimo Ramuva joje dalyvavo labai aktyviai – ne ką pasyviau nei skautai, ateitininkai, kitos jaunimo org. Pamenu, buvo toks aktyvus jos pirmininkas – aukštas tampsaplaukis išvaizdus vaikinas (tikrai – vardu Rolandas). Teko bendrauti – berods studentas gamtininkas-geografas iš Vilniaus Universiteto. Ar jis toliau aktyviai dalyvauja Ramuvos veikloje? Vėliau Jaunimo Romuva kurį laiką buvo dingusi iš akiračio. Dabar – vėl atgimė. Tačiau išsamesnės informacijos apie Jaunimo Romuvą, jos istoriją rasti nepavyko. “Facebook” trumpai minima istorija. Tačiau, manau, labai paviršutiniškai, neišsamiai. Negi negalite jos sutvarkyti? Reikia daugiau detalių, faktų. Tai – svarbu. Kažkada rengiau studiją apie Lietuvos jaunimo organizacijas. Tai apie kitas informaciją gavau išsamią – tikslios datos, lyderiai ir t.t. O informacija apie Lietuvos Jaunimo Ramuvą buvo itin “skysta”. Nžn., ar dėl aplaidumo ir nesidomėjimo savo istorija, ar čia kažkokie sąmoningi kėslai? Negera taktika. Kiekviena organizacija turi kuo kruopščiau surinkti duomenis apie savo istoriją. Galbūt tos medžiagos prireiks ateities istorikams. Pagalvokit – o ką jie parašys apie Jaunimo Ramuvą? Aš tai pamenu jos ankstyvą itin aktyvią veiklą. Tačiau gyvoji atmintis – ir tik pavienių asmenų – toli gražu ne išeitis. Istoriją reikia užrašyti, susisteminti.

        Atsakyti
        • Stebule says:
          11 metų ago

          Sveiki,
          visi LJR nariai tikrai seniai pasikeitę, iš 90-ųjų jau turbūt nieko nelikę. LJR veikla tikrai buvo nutrūkusi net kelis kartus ir net kelis kartus iš naujo atsikūrusi. Senieji žmonės sukurdavo šei9ma,s pradėdavo dirbti ir apleisdavo organziaciją, o jaunimas vėl atgaivindavo, nes svarbi idėja. Sutinkame, kad daug ką LJR riekia tvarkyti, tačiau ir dabar masinės organizacijos neturime, džiaugiamės, kad randame žmonių svarbesnei praktinei veiklai – stovyklų organizavimui, paskaitų rengimui, šventėms ir t.t. Biurokratijai laiko ir žmogiškųjų resursų pritrūksta, nes ne tai prioritetas. Prioritetas – idėja, baltų kultūra. Nors mintys apie išsamesnius aprašymus sukasi galvoje tikrai 🙂 Vieną dieną…

          Atsakyti
          • Germantas says:
            11 metų ago

            Taip, Stebule, teisi “Lituanica”. Daugiau dėmesio reiktų skirti organizacijos genezės istorijai (kaip, kur, kada, kodėl atsirado, kiek įmanoma daugiau prisiminti jos narių, pasistengti išsiaiškinti, ką jie dabar veikia). Po to – labai gražu būtų kviesti juos į kokius svarbesnius LJR renginius. Tai sustiprintų viso “Romuvos” judėjimo gretas. Dalis kiek vyresnių šiandien kasdienybėje paskendusių žmonių žiūrėk ir nubustų, grįžtu į Romuvą. Nebūtinai jaunimo – pasirinktų kitas ramuvas. Nebūtinai visuomet reikia kviest buvusius narius. Suprantama, kad yra daug renginių, kuriuose jaunimas norėtų pabūti vienas. Tačiau bendravimas tarp kartų ir ypač – prisimenant pirmuosius LJR narius yra be galo svarbus.
            Tačiau labai svarbus dar vienas momentas – būtina pasistengti prisiminti kuo daugiau narių. Ypač tuos, kurie buvo aktyvesni. Nes kai prisimenama tik dalis jų, likusieji dažnai įsižeidžia ir t.t. Kitose Atgimimo laikų organizacijose taip yra nutikę.
            Tad, Stebule, nors su “popierizmu” ir istorijos rašymu ne kiekvienas nori prasidėti, vis atidėlioja tai. Tačiau tai svarbu. Kuo toliau – tuo labiau viskas prisimirš ir t.t. Tad tikrai labai geranoriškai paraginčiau skirti tam dėmesio ir laiko. Po truputį, po truputį surinkti ir pateikti ir LJR, ir kitų romuvų istoriją. Sėkmės Jums 🙂

          • Stebule says:
            11 metų ago

            Tai aš sutinku, kad tai svarbu, bet tiesiog nesuspėjame. Tikiuosi, ateityje pavyks tai padaryti, nes tai sukasi mintyse. O jei kas turite pasiūlymų, ką nors patys žinote, atsiųskite informaciją jaunimui el paštu: jaunimas@romuva.lt

        • Kemblys says:
          11 metų ago

          ‘Lituanica’, nuo 1967 metų iki dabar jaunimas romuvoje buvo graži priedanga, kažkokiems kitiems tikslams – pažaidė, užaugo ir dingo, o į jų vietą renka kitus. Atversk Wikipedia, paieškoje ,,European Congress of Ethnic Religions”, ten parašyta, kad romuviai įkūrė pasaulinę organizaciją 1998 metais (krivis įsišventino tik 2002). Mano nuomone, per 46 metus, jei būtų teisingai dėstę protėvių pasaulėžiūrą, dabar Lietuvoje turėtume kelias užaugintas kartas.

          Atsakyti
          • Stebule says:
            11 metų ago

            Kelios kartos ir yra, bet LJR priima tik jaunimą 😉

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Jei būtų užauginti brandūs romuviai, ‘kemblys’ neturėtų ką veikti šioje svetainėje.

  2. Kemblys says:
    11 metų ago

    Kodėl jūs taip neapkenčiate lietuvių kalbos?

    „organizacijų, grupės formavimo, efekto, unikalų” – sakė Lietuvos jaunimo ramuvos narė Miglė (viename sakinyje!).

    Atsakyti
    • Geo says:
      11 metų ago

      Kembly, jau nusibodai čia visiems, tad pasakysiu lietuviškai: Jūs toli eisite, oi toli….

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        11 metų ago

        Man nepatinka lietuvių kalbos išdavikai.

        „pademonstruotos, reakcijos, komandoje, formatas” – paaiškino Vytautas.

        Atsakyti
        • Geo says:
          11 metų ago

          Nuostabu, kad pats sau patinkate, nes nuolatinis reiškimasis ta pačia tema ir savo didžiai gerbtinos bet nelabai gudrios nuomonės kaišiojimas ne į temą tikrai nepadeda aplinkiniams jus pamilti 🙂

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Man tavo meilės nereikia.

          • Stebulė says:
            11 metų ago

            Tiesą sakant šį kartą kaip tik prirašyta kuo daugiau tokių žodžių, kad kemblį paerzinti, nes niekam čia neįdomu, ką jis sako 🙂

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Supratau. Romuviai apie dvidešimt metų bjauroja lietuvių kalbą svetimžodžiais tik dėl kažkokio ‘kemblio’.

          • Geo says:
            11 metų ago

            Tai kodėl esat įsitikinęs, kad mums reikalingi Jūsų patarimai? 🙂

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Kur radote mano patarimus? Kokie gali būti patarimai lietuvių kalbos išdavikams?

            Tiesiog nesuprantu, jei puoselėjate tautos kūrybinį paveldą, papročius, domitės protėvių pasaulėžiūra, kodėl taip bjaurojate lietuvių kalbą? Kalbą mes taip pat paveldėjome, kurią protėviai išsaugojo mažiausiai pakitusią.

          • Stebule says:
            11 metų ago

            Todėl, kad nereikia turėti daug proto, kad suprastum, jog tokiems dalykams kaip kompiuteris, internetas, elektra, automobilis, radijas, informacija, inžinerija ir t.t. ir pan, t.y. visiems šiais laikais vartojamiems, bet anais laikais neegzistavusiems dalykams apibūdinti NĖRA ir būti negali iš prokalbės atėjusių žodžių. Antras dalykas, net tokie žodžiai kaip knyga, jei labiau apsidomėsite, nėra lietuviškos kilmės, tačiau jau seniai seniai vartojami ir įprasti 🙂 Kalba nėra ir niekada nebuvo sustabarėjusi, kalba kaip liaudies kūryba – vystosi, tobulėja, keičiasi. Keičiasi viskas, išskyrus sustabarėjusius ir nuo nejudros apkerpėjusius kemblius 🙂

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Teisybę tik apie ‘kemblį’ dabar parašei – man patiko.

            Jūs visi, visi nepykite ant ‘kemblio’ (jį tik karstas pakeis). Gal nors sau atsakykite, kuriems galams, jei viskas kinta, romuviai atstatinėja kažkokią ‘baltų religiją’ – protėviams juk jau nereikės. Kodėl kažkokie minkštakūniai gamina neva senovinius ginklus? Kodėl rinko senovines dainas, visą žodinį palikimą? KODĖL JŪS VISI LAAABAI GERAI SUPRANTATE KAŽKOKĮ ‘KEMBLĮ’, KURIS, KIEK SUGEBA, RAŠO BE SVETIMŽODŽIŲ?

          • Skalvė says:
            11 metų ago

            Baltų religija niekada nebuvo išnykusi, tad jos nereikia “atstatinėti”.

          • Geo says:
            11 metų ago

            Gerb. Kembly, primygtinai siūlau gerai permastyti savo žodžius ir požiūrį į Jums nepažįstamus asmenis. Nes tie “minkštakūniai” gali pasiūlyti Jums pasimti skydą, kirvį, ir įrodyti Jūsų kūno kietumą, ir už savo žodžius atsakyti įrodant, kad esate pakankamai tvirtas daryti tokias toli siekiančias išvadas 🙂 Tik iš patirties sakau, kad dažniausiai apsamaniję kembliai būna gana papuvę tiek savo išore, tiek (dar labiau) vidumi, ir nei kūniškai nei, tuo labiau, dvasiškai nėra pajėgūs ne tik kad atstovėti už savo žodžius, bet ir pakilti nuo kompiuterio ir pasižiūrėti į akis tiems, ką čia taip smagiai kritikuoja… Laido riteris mat atsirado 🙂

          • Stebule says:
            11 metų ago

            Romuviai neatstatinėja baltų religijos, jie tiesiog joje gyvena kasdienybėje 🙂

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Rašai ,,gali pasiūlyti” – siūlyk ir vienas iš mūsų liks gyvas.
            Dabar įstatymai neleidžia dvikovų, bet rasčiau (būtų mano teisė rinktis) tokį dvikovos būdą, kad likęs gyvas nepatektų į ‘teisėsaugos’ mėsmalę.

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            Pirmą kartą, kai Kemblys prie manes taip prisikabino – užpykau, bet vėliau supratau – na gi jis teisus… Kodėl aš lietuvis teršiu savo kalbą? Negi lietuvių kalba tokia neįgali, kad net paprastas mintis tegalime užrašyti tik su tarptautinių žodžių priemaišomis??? Būtent šiuo atveju, kemblio pastabos buvo laiku ir vietoje, o tai kad jūs įsižeidėt, tai tik parodo, kad jūs ir esate neteisūs. Man kemblys savanoris, saugantis Lietuvių kalbą nuo svetimybių. Kad tai jis pasako piktai – nekreipkite dėmesio, gal jau žmogui nuo jūsų “esperanto” “nervai nelaiko” :)… Švari kalba, švari galva… Taip Alkas rašo…

          • Stebulė says:
            11 metų ago

            Kiekvienam rinktis. 🙂 Mūsų požiūris į lietuvių kalbą skiriasi.

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            …na jūsų požiūris į lietuvių kalbą išvertus – gyvenu sveikai, bet vartojų alkoholį ir rūkau…

  3. Geo says:
    11 metų ago

    Kadangi riteriški dvikovų būdo pasirinkimai – labai jau krikščioniškas reikalas, tai ta teisė Jums suteikta nebūtų 😉 Ir iš viso, tai tiesiog pasiūlymas neužknisinėti savo kabinėjimaisiais vardan to kad kabinėtis. Dar paprašysiu nesitujinti, nes kartu mes kiaulių neganėme (įtariu Tamsta jas ganėt vienas…). Tiesiog, vardan bendros diskusijos kultūros gal geriau išsilaikykime be įžeidinėjimų? Bus paprasčiau gyventi 🙂

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      11 metų ago

      Tu vyras ar ne? Man verda kraujas.

      Atsakyti
      • Stebulė says:
        11 metų ago

        Siūlau susirinkti ir sukirsti kirviais. aš atvažiuočiau stebėt. dievai parodys, kas teisus 😀 😀 😀

        Atsakyti
      • Geo says:
        11 metų ago

        Na, aš tik pasiūliau atsargiau rinktis žodžius, bet matau dabar jau jūs “metate pirštinę” 🙂

        Kągi, iššūkį priimu, ir nustatau kovos taisykles: http://curonians.lt/dev/lt/left/rekonstrukcija/karyba-1/latviu-kovos-taisykles/

        Kovos vieta – Vilnius, Leitgirio treniruočių salė.

        Turite mėnesį laiko (iki 03.26) susirinkti visai reikiamai mantai ir kreiptis iš naujo.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          11 metų ago

          Atverčiau Tavo nuorodą, bet nesupratau: ,,Ginklo galas turi būti atbukintas.”…

          Supratau tik, kad nesi vyras.

          Atsakyti
          • Geo says:
            11 metų ago

            Sąlygos nustatytos. Bet kuriam lietuvių kalbą mokančiam žmogui tos taisyklės yra aiškios, taip kad nereikia išsisukinėjimų. Dabar tik nuo Jūsų priklauso, ar parodysite turintis teisę spręsti apie kitų vyriškumą ar minkštakūniškumą.

            Iki kreipsitės dėl dvikovos arba iki sueis nustatytas laikas bet kokį tolimesnį ginčą laikau beprasmišku.

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            Minkštakūni, prisimink ką rašei:
            Geo: 2014 02 26 09:43
            Gerb. Kembly, primygtinai siūlau gerai permastyti savo žodžius ir požiūrį į Jums nepažįstamus asmenis. Nes tie “minkštakūniai” gali pasiūlyti Jums pasimti skydą, kirvį, ir įrodyti Jūsų kūno kietumą,…

            Kirviai ne žaimas, net nežinojau, kad juos reikia atbukinti ir atsakiau:
            Kemblys: 2014 02 26 09:52
            Rašai ,,gali pasiūlyti” – siūlyk ir vienas iš mūsų liks gyvas.
            Dabar įstatymai neleidžia dvikovų, bet rasčiau (būtų mano teisė rinktis) tokį dvikovos būdą, kad likęs gyvas nepatektų į ‘teisėsaugos’ mėsmalę.

            Šlykštu su tokiu turėti reikalą.

          • Kemblys says:
            11 metų ago

            klaida: žaima

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            Pirma turi atsiklausti – kiek žmogui metų, koks jo svoris, pats turi prisistatyt – kiek tau metų, kiek sveri, koks tavo pasirengimas ir tik tada bus galima kalbėti apie sąlygas… O šiaip jau nuo pačio komentaro ir prasidėjo barnis… Kemblys tik pasakė – neteršk kalbos… Ar jis ne teisus? Ar tai buvo ne vietoje ir ne laiku? Ir po tokios pastabos – siuntinėjimai…? Tai kas čia neteisus?

    • Kęstutis says:
      11 metų ago

      … garą nuleiskite… abu..

      Atsakyti
      • Stebulė says:
        11 metų ago

        Vat dvikova kirviais tikrai padėtų nuleist garą. Ir tiesa paaiškėtų 😀

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          11 metų ago

          … nelaiku ir ne vietoje… Teisingi veiksmai (žodžiai) – mažiną įtampą, neteisingi – kelią įtampą. Piktdžiuga – neteisinga būsena… Visai be reikalo jūs čia pradėjote kemblį įžeidinėt…

          Atsakyti
          • Stebulė says:
            11 metų ago

            Mes su juo mandagiai, o jis net nežino, kad į nepažįstamuosius reikia kreiptis Jūs 🙂 Tiesiog interneto trolis

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            Nebūkite “ponia” tokia pasikėlusi :), aš jau nebekreipiu dėmesio kaip į mane kreipiasi, kad ir – ei tu durniau (matyt taip žmogui atrodo), bet jei aš pasiėlgiau neteisingai – vadinasi aš durnius. Savo klaidų nereikia bijotis, svarbiausiai iš to kaupti patirtį. Blogai kai klaidos kartojasi, gerai kai klaidos vis atsinaujina… Vadinasi žmogus tobulėja :)…

      • Geo says:
        11 metų ago

        Man garas ir užkilęs nebuvo 🙂 Ne aš pradėjau įžeidinėjimus, vadindamas nepažįstamus žmones išdavikais ir minkštakūniais. Tiesiog kalbos gynėjai irgi turėtų prisiminti posakį “kaip šauksi – taip atsilieps”.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          11 metų ago

          … peržiūrėk komentarus nuo pradžios ir pamatysi kas pirmas…

          Atsakyti
          • Stebulė says:
            11 metų ago

            Kemblys visada rašo komentarus, kurie neatitinka straipsnio temos. Jei gerai suprantu, straipsnyje rašoma apie moksleivių stovyklą, o ne lietuvių kalbą 😉

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            … o jūs kokia kalba rašėte?… ;)…

          • Stebulė says:
            11 metų ago

            Šiuolaikine lietuvių kalba. Jei kažkas nepatinka, visas pretenzijas reikškite skundais kalbos komisijai. Jei ji nustatys, kad straipsnis netinkamas, tada ir diskutuosime. Viso gero 🙂

          • Geo says:
            11 metų ago

            Bet kokia pastaba gali būti priimta, jei tik ji yra teisinga, ir jei ją išsakantis žmogus be to kad “čia viskas blogai” dar ir parodo geranoriškumą paaiškindamas kaip būtų gerai.
            O kaip gi kitaip? Juk jei norime išgryninti gimtąją kalbą, turime ne tik pirštu baksnoti į “klaidas”, bet ir pateikti “teisingus variantus”. Priešingu atveju tai primena viskuo nepatenkintos davatkos niurzgėjimą vardan to, kad niurzgėti. Galų gale tai pradeda ezrinti.
            Kol kas, atsiprašau už galimas svetimybes, čia iš kalbos sergėtojų, buvo tik tas niurzgėjimas. Trolibanas ir laido riteriai. Ir nei vieno normalaus ir dėmesio verto komentaro.

          • Kęstutis says:
            11 metų ago

            Sutinku… bet pyktis blogas patarėjas bet kam – Kembliui, Kęstučiui, Geo… pamėginkite parodyti geranoriškumą Kembliui… gal Kemblys parodys jums… aš tikiuosi nieko neįžeidžiau? :)…

  4. LosAngeles says:
    11 metų ago

    Ka ten mokykloje, va cia, diskusijose, tai pamokos… 🙂

    Atsakyti
  5. bartas says:
    11 metų ago

    Garbė Kembliui, nepasidavė. Oi užmynė ,brangiems lietuviams, ant nuospaudos Kemblys. Oi ,kaip suskaudo.
    Ar ne mano tiesa, Kembly. Sakiau nepasiduok . Žiūrėk , Kęstutis mūsų pusėje. Jau trise mušimės su “kirviais.”
    Aš dengsiu užnugarį , tai Kęstučiui teks į pasalą. Jeigu Kembliui bus riesta, Kęstutis suduos iš šono, o aš smogsiu su nauja jėga.
    Matosi, kad užsispyrėliai , broliai lietuviai, nepasiduos. Geriau jau kraujas iš nosies, bet nenusileis, “skiesdami tirpikliais” lietuvių kalba.

    Atsakyti
    • Znakorius says:
      11 metų ago

      Kokia čia garbė-tarpusavy pliektis…supraščiau-treniruotė, o čia, lietuvis lietuvį nudobti(kad ir žodžais)nori…liūdna…

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        11 metų ago

        Tikiuosi, kad jau niekas nieko nudobti nebenori… Ne priešų, o sąjungininkų ir sutarimo tarpusavyje turime ieškoti…

        Atsakyti
    • Kemblys says:
      11 metų ago

      ‘kemblį’ nudobti arba palaikyti galima tik vienu ir tuo pačiu būdu – saugant lietuvių kalbą. Jauni jie, dar nesupranta, kalbos grynumas sustiprintų juos iš vidaus ir tuo pačiu sutelktų mus, nors ir nepažįstamus – jaustume viens kitą.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        11 metų ago

        Neerzinkite Kemblio o tai bus kaip Benderiui su Kissa; še tau restoranai, še tau gražios mergelės. lyvis

        Atsakyti
  6. Birutė K says:
    11 metų ago

    Galiui tik įsivaizduoti (pagrįstai) kokią šaunią stovyklėlę surengė Miglė, Mindaugas ir kiti puikūs mūsų tautiečiai. Gražūs atsiliepimai. Noriu tik priminti rašantiems , kad jei įvesit Dvarciškes į maps;ą, tai nerasit tokių. Sumoterinot pavadinimą 😉 O jie išties yra DVARCIŠKIAI.

    Atsakyti
  7. Emilija says:
    11 metų ago

    Kažkada turėjau neapdairumo ir įsivėliau į kvailą bevaisę diskusiją su Kembliu: jeigu jis taip kovoja už lietuvių kalbą, kaip jam sekėsi rašyti nac. diktantą?, gal surengė kokius mokymus ar stovyklą, skirtą gimtosios kalbos puoselėjimui…. o erzinti ir provokuoti portalo dalyvius daug proto nereikia…gal Kemblys vienišas, turi daug kompleksų ir jam trūksta bendravimo, todėl jis taip elgiasi….Kembly, nesistenk, nerašyk, neatsiliepsiu, nekalbėsiu su jumis.
    Apie stovyklą: puikūs ženklai Lietuvos jaunimo padangėje, senosios tradicijos, senieji papročiai, amtai – tai, kas suteikia mums stiprybės, tikrumo….Beje, nuotraukose mačiau savo vytines juostas (labai džiaugiuosi),jeigu norėtumėte, galėčiau pamokyti austi vytines juostas.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      11 metų ago

      Emilija, kodėl nevertini žmogaus kuris gina tavo motina ir tavim bjauroma lietuvių kalbą. O jeigu rytoj Kemblys bus patvirtintas kriviu tai kaip tada tu vertinsi krivį? lyvis

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        11 metų ago

        lyvi, kokiu kriviu ir kas mane tvirtins? Neklaidink žmonių. Su ‘folkloristais’ neprasidėsiu. Tie visi vaidinimai, pareigos ar lindimas valdžiai į šikną, kad juos įteisintų ‘tradiciniais’, neturi prasmės. Romuviai skelbiasi nuo 1967 metų pradėję, bet išliko tik keli.
        Susitikčiau su pasiryžusiais kurti pasaulėžiūrą, kuri remtųsi protėvių pasaulėžiūra. Kažkas turi pradėti nuo Sielos lygio.

        Atsakyti
      • Emilija says:
        11 metų ago

        Lyvi, mano mama labai gražiai taisyklingai kalba lietuviškai ir jos ginti nereikia: jos nesugadino nei sovietinė sistema, nei miesčionizmas, nei anglizacija.Jeigu atsitiktų, kad Kemblį išrinktų kriviu, mano nuomonė būtų: abejingumas.

        Atsakyti
        • bartas says:
          11 metų ago

          ” Jeigu atsitiktų, kad Kemblį išrinktų kriviu”; rašo Emilija. “mano nuomonė būtų: abejingumas.”. Kam taip liūdnai – Emilija. Aš tai Kembly išnaudočiau iki paskutinio …
          Į smogiamąją ranką įduočiau ragotinę. Kad lietuviukams už bezdžioniavimą svetimžodžiais, ataustų kupras. O į kitą. O į kitą ranką , ‘ Kembly”, prisikalbėjai, teks išduoti regėjimus apie užmirštą protėvių pasaulėžiūrą, kurią žinodamas , jausdamas neišduodi mums lietuviams. Žiū , gal atsiras nauja Sielos pakilimo banga.
          Čia labai rimtai.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            11 metų ago

            ‘bartai’, apie protėvių pasaulėžiūrą žinau tiek, kiek kiekvienas, kuris domisi tautosaka, gal net mažiau.
            Mano manymu, protėvių pasaulėžiūra buvo tokia, kokią jiems aiškino Žyniai. Žyniai aiškino tik tokią, kokios tuo metu reikėjo genčiai ir kurią gentainiai buvo pajėgūs suvokti.

            Jei norime išlikti, kaip Tauta, manau, reikėtų atsižvelgti į vidines JĖGAS palaikančias visuomenę. Valstybinėje visuomenėje, mes suskaldyti į atskirus piliečius, valdomi žmonių, kurie neturi pakankamai asmeninės vidinės jėgos. Valdžia naudojasi išorine, pareigomis ir įstatymais sutelkiama, jėga.
            Kad suprastum ką rašau, parašysiu pavyzdį. Vikšrelis, prieš virsdamas drugeliu, tampa lėliuke. Lėliukėje vikšrelio kūnelis ištirpsta. Tirpsta į atskiras ląsteles, kurios, beveik visos, tirpsta į skystas statybines medžiagas. Iš tų medžiagų kuriamas nuostabus kūnas lėliukėje. Manau, kūną kuria tam tikros žinios. Tos žinios yra kūną kurianti JĖGA.

    • Stebulė says:
      11 metų ago

      Emilija, o iš kur ten Jūsų juostos? gal ne Jūsų, o tik panašios? 😀

      Atsakyti
      • Emilija says:
        11 metų ago

        Žinau, ką darau, atpažįstu savo darbus pagal siūlus, spalvas, raštus, kompoziciją…

        Atsakyti
  8. sauklys says:
    11 metų ago

    O kaip pralinksmino, kai brakonieriaus vaikas “geo” putojasi. O siūlymas atsakyti už pasakytus žodžius nuvertė po stalu. Šitas tarnautojas pats daug šneka, bet už savo žodžius sunkiai atsakyti sugeba.

    Atsakyti
  9. Geo says:
    11 metų ago

    Kągi, gaila, kad tokia graži ir pavykusi stovykla čia beveik nesulaukė kitokių komentarų, kaip tik savimi patenkintų visažinių bambeklių išreikštas nepasitenkinimas bet kuo kas vyksta. Matyt tikrai lengviau sėdint prie kompiuterio dergtis iš kitų, nei pakelt užpakalį ir pačiam kažką nuveikt.
    Kad ir koks aršus ir savo nuomonę ginti pasiryžęs buvo Kemblys, gavęs konkretų pasiūlymą atsakyti už žodžius pradėjo išsisukinėt, ir, suėjus duotam protingam laiko terminui, taip ir neapsireiškė. Tai daug pasako apie šį laido riterį….
    Šauklys gi, nors ir sudaro įvaizdį, kad mane pažįsta asmeniškai, irgi kažkodėl tegali savo priekaištus išsakyti anonimiškai internete. O juk žmogus, mokantis kitus “atsakyti už savo žodžius”, turėtų pirmiau pats savo nepasitenkinimą išsakyti į akis.
    Deja, anonimiškai komentuoti drąsūs visi, o atsistoti ir imtis prasmingo darbo arba atvirai susitikti su oponentais – anaiptol.

    Nenoriu čia nieko įžeidinėti, tik pasakyti: Ponai, jei jau laikote save vertais kad būtų įsiklausyta į jūsų nuomonę, jei manotės turį teisę spręsti kas yra minkštakūnis, o kas nemoka atsakyti už savo žodžius, tai pirmiausiai elkitės taip, kad būtumėt pavyzdys priešininkams. Atvirai ir garbingai, nesislėpdami po anonimiškumo kauke.
    Tikiu, kad visi turime tą patį tikslą, tik pasirenkame kiek skirtingas priemones jam pasiekti. Jei manote kad kažkas klysta – ne bumbėkite, o pataisykite ir nukreiptit tinkamu keliu. Nes kuo labiau mes tarp savęs pyksimės, tuo geriau bus priešams 🙂

    Atsakyti
  10. Kemblys > Leitgiriui says:
    11 metų ago

    Nesutapo mano ir čia rašančių Leitgirio atstovų (dar Nalšiaus) nuomonė dėl svetimžodžių vartojimo lietuvių kalboje. Manau, tolimesnė Leitgirio veikla neteko prasmės – ugdote savigarbos neturinčius, pavojingus žmones.

    Ištrauka iš straipsnio:
    „Sportiniais žaidimais buvo pademonstruotos kariui būtinos savybės ir jų ugdymo būdai. Pradedant nuo reakcijos, baigiant darbu komandoje. Žaidimų formatas – be jokių ginklų ir šarvų – buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant parodyti, kad ne kalavijas karį padaro kariu. Iki imant ginklą į ranką reikia jau būti tam subrendusiu,“ – paaiškino GIK “Leitgiris” narys Vytautas.”

    1. Mano manymu, ,,alkas.lt” pasirašantis kažkokiu ,,Geo”, neturi kariui būtinų savybių, jei užsiplieskė dėl mano atsakyme Stebulei rašytų žodžių: ,,Kodėl kažkokie minkštakūniai gamina neva senovinius ginklus?” – taip tai užuomina, bet nepaminėtas nei Leitgiris, nei vienas jūsų narys.
    2. Mano manymu, stovykloje dalyvavę vaikai gali skaityti atsiliepimus ir imti pavyzdį iš jiems pažįstamo ,,Geo”, kuris man užsiminė apie dvikovą: ,,Nes tie “minkštakūniai” gali pasiūlyti Jums pasimti skydą, kirvį, ir įrodyti Jūsų kūno kietumą, ir už savo žodžius atsakyti įrodant, kad esate pakankamai tvirtas daryti tokias toli siekiančias išvadas 🙂 “. Tuo metu net nepagalvojau, kad atbukintais kirviais, daviau galimybę,,Geo” suprasti apie pasekmes. Sporte ir visuose kovų menuose yra draudžiama naudoti kovų įgūdžius ne varžybose ar nesant būtinai ginčiai.
    3. Sekantis ,,Geo” akibrokštas – jis išsigalvojo, kad ,,metu jam pirštinę” ir pasiūlė man kovą Leitgirio treniruočių salėje:
    ,,Na, aš tik pasiūliau atsargiau rinktis žodžius, bet matau dabar jau jūs “metate pirštinę” 🙂
    Kągi, iššūkį priimu, ir nustatau kovos taisykles: http://curonians.lt/dev/lt/left/rekonstrukcija/karyba-1/latviu-kovos-taisykles/
    Kovos vieta – Vilnius, Leitgirio treniruočių salė.
    Turite mėnesį laiko (iki 03.26) susirinkti visai reikiamai mantai ir kreiptis iš naujo.”
    4. Mėnesį laiko niekas neįsikišo iš Leitgirio ir nestabdė nesąmonių daromų Leitgirio vardu. Krauju ginate svetimžodžius lietuvių kalboje.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      11 metų ago

      ,,Leitgiris – bendruomenė, jungianti žmones (karius, amatininkus ir kt.), atsiliepusius į protėvių Leitos girioje duotą priesaiką – nebojant savo genties ar tikybos kiekvienam kas kuo geriausia – ginklu, amatu ar žodžiu protingu, prisidėti prie bendro darbo – duoti atkirtį visiems užgrobėjams ar saviems parsidavėliams, taipgi ginti ir saugoti bočių išmintį, jų priesakus ir atminimą.”
      http://www.leitgiris.lt/

      Gražiai Leitgiris rašo apie save, net svetimžodžių nevartoja – sugeba, kai nori. Gaila, kad neturi vidinės jėgos laiku atsiprašyti. Jauni, išmoks ir aštriais ‘ginklais’ kautis. Baisiausias priešas yra kiekvieno, iš mūsų viduje. Tegul Laimė jus lydi.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        11 metų ago

        P.p. (po parašu) Ką tik viską jums parašė ‘kemblyje’ glūdintis priešas, o ‘kemblys’ kariaus su jumis be pasigailėjimo toliau.

        Atsakyti
  11. sauklys says:
    11 metų ago

    Kažkaip ,apart myžčiojimo “Atvirai ir garbingai, nesislėpdami po anonimiškumo kauke” niekur nesugebėjau perskaityti, kad GEO yra Vytautas Rukas. Tai apie ką mes kalbam????
    P.S. Prie to pačio, taip ir liko neaišku, Iš kur pas leitgerius toks pasipūtęs noras visus temptis į savo rūsy ir siūlyti visiems dvikovas kirviais ar kalavijais. Va kai už savo šnekas pasiūlomos ristynės, drąsa išgaruoja. Įdomu kaip tas jaunimas, nesugebantis net autų apsivynioti (žiūrim į klubo foto), reaguotų į pasiūlymus dvikovai bokso ringe, su žmogumi, kuris treniruojasi daug metų (galimos ir kitos kovinio sporto šakos). Tyliai įtariu, kad butų ištrintas komentaras ir tyliai sėdima kampe.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raketos
Lietuvoje

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
Bitininkai | ŽŪM nuotr.
Gamta ir ekologija

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos
  • Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai
  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

Kiti Straipsniai

Molio kelias vaikų rankose | Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro nuotr.

Senieji amatai – jaunose rankose: kaip Kuršėnų jaunimas atrado tradicinių amatų grožį

2025 06 04
Kartų jungtis per pasakas: senolių savanorystė vaikų darželiuose | fabijoniskiuspn.lt nuotr.

Kartų jungtis per pasakas: senolių savanorystė vaikų darželiuose

2025 06 02
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
„Žiobrinės“ | neringa.lt nuotr.

„Žiobrinės“ savaitgalį kviečia į Neringą

2025 04 24
Kviečia lietuvių liaudies dainų metams skirta A. Deksnienės kepurių paroda | tautinispaveldas.lt nuotr.

Kviečia lietuvių liaudies dainų metams skirta A. Deksnienės kepurių paroda

2025 04 23
Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2025“

Vyksta tarptautinė paroda „Ką pasėsi… 2025“ – šiuolaikinio žemės ūkio galimybių atspindys

2025 03 28
1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Pagerbti tautinio paveldo puoselėtojai | ŽŪM nuotr.

Pagerbti sėkmingiausi tautinio paveldo puoselėtojai

2024 12 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Giedrė Švedienė | lrs.lt nuotr.

Gyventojai ne visada tinkamai informuojami apie galimą investavimo riziką

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai