A. Veryga. Be pigaus alkoholio Lietuva žlugs?

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo žinia, kad nuspręsta pensijų gražinimui reikalingus pinigus susirinkti didinat akcizą alkoholiui. Labai apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai būtų vienas didžiausių indėlių į žmonių sveikatą ateinančiais metais, tačiau paskui išgirdęs „Žinių radijo“ eteryje ta tema kalbinamus „Swedbanko“ vyriausią ekonomistą Nerijų Mačiulį ir mano kolegą psichiatrą Raimundą Alekną ( keista, TS-LKD partijos įtakingas veikėjas vėl stoja alkoholio pramonės pusėn),   supratau, kad nieko čia lengvo ir paprasto nebus. Neabejoju, kad šiuo metu, kai rašau šį straipsnelį, jau apskambinti visi laisvosios rinkos institutai, aludarių gildijos ir visa panaši gvardija, kuri taip pat sėdi ir rašo straipsnius apie tai, kad padidinus alkoholio akcizą padidės kontrabanda, kad lietuviai masiškai nuodysis surogatais ir t.t. Žodžiu, kas bus straipsniuose parašyta galiu jau šiandien pasakyti. Ir manau, kad  jų straipsniai už pinigus suksis visuose didžiausiuose interneto pataluose ir žiniasklaidoje. Todėl šis straipsnis yra mažiausiai, ką galiu padaryti atsakydamas į eteryje jau plintančią demagogiją be jokių skaičių ir tyrimų.

Pirmiausia ekonomistas nepraleido progos paminėti, kad akcizo didinimas nemažins vartojimo, nes to niekad neatsitiko. Esą anksčiau didinant akcizą vartojimas nemažėdavo, o pajamos augdavo nežymiai. N. Mačiulis taip pat paminėjo, kad visiems žinoma, kaip Lietuviai geria iš techninio spirito gaminamus gėrimus ir t.t. Keista girdėti tokius pasakojimus, jei jau taip viskas gerai žinoma, tai kas daroma, kad taip nebūtų? O gal tik tiek ir žinoma, kiek pasakoja alkoholio gamintojai, kuriems akcizo didinimas reiškia peilį po kaklu. N.Mačiulio teigimu alkoholis Lietuvoje tik brango ir jis neatsimena, kad būtų pigęs.

Bet apie viską iš eilės.

Pirmiausia apie teiginius, kad alkoholio vartojimas nemažėja, augant alkoholio kainai. Tai turiu nuvilti poną ekonomistą, bet nepaminėjęs nė vieno skaičiaus, jis vadovavosi liaudyje populiariai vadinama VBS „viena boba sakė“ agentūros duomenimis, nes jo teiginiai neatitinka realybės. Pirmiausia dėl teiginių, kad alkoholis niekada nepigo ir visą laiką brango, tai norėčiau ponui ekonomistui priminti 1999 metus, kai akcizas stipriam alkoholiui buvo sumažintas 40 proc., matyt tuo pačiu tikslu – mažinti nelegalaus alkoholio vartojimą. Tik niekas nesumažėjo, po to stabiliai augo mirčių, apsinuodijimų, psichozių ir kiti rodikliai.

Buvo ir kitų iniciatyvų, pvz. lengvatiniai tarifai alui, atseit gelbėjant nuo degtinės gėrimo ir lengvatos alkoholiniams kokteiliams (matyt tam, kad vaikai odekolono nepradėtų gerti). Taip pat priminsiu ekonomistui, kad 2007 metais prasidėjus krizei ir pradėjus mažėti perkamajai galiai, bei augant santykinei kainai mažėjo vartojimas ir mažėjo apsinuodijimų, mirčių ir kiti rodikliai. Vadinasi nelegalus vartojimas jei ir augo, tai tik simboliškai.

Beja kalbant apie santykinę alkoholinių gėrimų kainą, labai aiškiai matyti, kad santykinė kaina stabiliai mažėja (išskyrus krizinį laikotarpį), ir išlieka labai maža lyginant su kitais produktais, kurie brangsta pakankamai greitai.

Šiuos ir kitus skaičiavimus bei sveikatos rodiklius galima rasti 2013 metais atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje, kuri prieinama kiekvienam.

Manau, kad ekonomistas turėtų žinoti tokius elementarius dalykus, kaip santykinai elastinga gėrimų kaina, kurios dėka valstybė didindama akcizą sumažina vartojimą ir tuo pat metu gauna papildomas pajamas. Pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio.

Tas pats pasakytina ir apie tabako gaminius, kurių kainos didinimas padidino valstybės gaunamas pajamas ne neženkliai, kaip teigia, ekonomistas, o apie 3 kartus. Tuo pat metu vartojimas mažėjo apie 41 proc. Duomenys čia.

Bet labiausiai mane nustebino mano kolega psichiatras R. Alekna, su savo teiginiais, kad mažinti alkoholio vartojimą reikia pirmiausia šviečiant vaikus. Jo teigimu akcizų didinimas nemažino alkoholikų, besikreipiančių gydymo skaičiaus, o atvirkščiai jį padidindavo. R. Aleknos teigimu skandinavai gerų rezultatų pasiekia mokydami vaikus saikingai gerti. Į sveikatą orientuoti vaikai Skandinavijoje užauga jau mokykloje. Iš karto norėtųsi paklausti kuo mokymui mokykloje trukdo brangus sidras, alus ir alkoholiniai kokteiliai, kuriuos ir geria vaikai, kurie paprastai kontrabandinio spirito neperka?

Bet apie viską iš eilės.

Pirmiausia kolegos psichiatro kalboje pastebėjau tą patį „džiazavimą“ ir VBS agentūros pėdsakus. Pirmiausia patys skandinavai savo sėkmę sieja toli gražu ne su mokymu (jam tenka mažiausia sėkmės dalis), o būtent su taikytomis mokslu pagrįstomis alkoholio kontrolės priemonėmis. Tą patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys. Tai, kad alkoholio kaina yra viena efektyviausių alkoholio kontrolės priemonių patvirtino ir dešimtys kelis metus mokslinę informaciją analizavusių Europos mokslininkų, kurių darbo apibendrinimą galima rasti svetainėje. Bet, kam tas mokslas, kai yra VBS ir asmeninė nuomonė.

Labai įdomu, kad gerbiamas psichiatras ir politikas pasakė įdomų dalyką, kuris patvirtina akcizų didinimo veiksmingumą. Jo pastebėjimu didinant akcizą besikreipiančių dėl gydymosi skaičius padidėja. Tai yra puiku, vadinasi teiginiai, kad ekonominės priemonės veikia geriausiai yra 200 proc. teisingi. Augant akcizui didėjantis besikreipiančių skaičius rodo, kad žmonės nusprendžia ne gerti pilstuką, o ieškoti pagalbos. Neabejoju, kad taip elgiasi ta dalis visuomenės, kurią išgelbėti dar įmanoma, nes į privačias klinikas, kur gydymas kainuoja šimtus, o kartais ir tūkstančius, odekoloną ir pilstuką geriantys piliečiai tikrai nesikreipia. Keistai atrodo ir kolegos pastebėjimai apie bendravimą su pilstukus ir surogatus geriančiais pacientais. Abejoju, kad į Vilniuje esančia privačią kliniką gydytis alkoholizmo iš Lietuvos provincijos plūsta pinigų degtinei nebeturintys pacientai. Tai ir žinios apie juos labai abejotinos. O jei jau tikrai domina Lietuvos kaimo padėtis ir ten geriantys žmonės, tai turėčiau nuliūdinti kolegą psichiatrą, kad susirūpinta per vėlai. Apie kaimą reikėjo galvoti prieš 10-15 metų, nes dabar jau vėloka. Ten vaikai jau pragerti, o vyrai pasikorė, mirė nuo cirozės, nuskendo, sušalo ir t.t. geriančių ten nebe daug. Tai gal gelbėkit tuos, kas liko, ir pirmiausia vaikus.

Nesu prieš švietimo priemone, tik joms, kaip ir minėjau, brangus alkoholis netrukdo. O šiaip stebina „išmanymas“ nematant prie ko tas išmanymas privedė. Mes labai gerai žinoma kaip gydyti ir visą pasaulį juokinam su savo „kodavimais“ ir „torpedavimais“, o paskui stebimės, kad rezultatai prasti. Mes gerai žinome kaip mažinti vartojimą, tik mūsų politikų priimamos priemonės vartojimą didina. Tai gal jau laikas nustoti vaidinti visažinius ir pasižiūrėti ką jau prieš kelis dešimtmečius išsiaiškino pasaulio mokslininkai ir baigti išradinėti dviratį.

Doc. dr. psichiatras Aurelijus Veryga yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas