Seimas pradėjo svarstyti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus Seimo posėdyje pristatė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pagal teikiamą dokumentą Lietuvos bankas ir litų banknotus, ir litų ir centų monetas į eurus keistų neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos. Kaip tvirtino finansų ministras, 2015 m. sausio 1 d., tai yra euro įvedimo dieną, neatlygintinai būtų perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai. Komerciniai bankai, praėjus 6 mėnesių po euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, per kurį litus į eurus keistų neatlygintinai visuose savo padaliniuose, eurų banknotus keistų neatlygintinai dar 6 mėnesius, tačiau tik tam tikruose bankų padaliniuose, kurių sąrašą iš anksto nustatys Lietuvos bankas.
Kadangi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis plačiai naudojasi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, numatoma ir Lietuvos pašto pareiga litus į eurus keisti 60 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos neatlygintinai, tačiau jam numatoma galimybė nusistatyti maksimalią keistiną litų į eurus sumą. Dokumento projektu ketinama suteikti bankams teisę nustatyti reikalavimą, kad norintis pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų sumą (Lietuvos paštas galėtų nustatyti kitą, pvz., mažesnę sumą) klientas turėtų apie tai iš anksto informuoti banką.
Projekte nustatyta bendra matematinė apvalinimo taisyklė, kai apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis. „Apvalinimo taisykles siūloma nustatyti tokias, kad nebūtų nuskriausti žmonės, gaunantys išmokas, tai yra ir valstybėje, ir privačiuose subjektuose“, – kalbėjo finansų ministras. Siekiama maksimaliai apsaugoti darbuotojų interesus perskaičiuojant litais nustatytą darbo užmokesčio dydį į eurus – jei po perskaičiavimo trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už 0, prie perskaičiuojamo darbo užmokesčio dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas. Toks pats apvalinimo principas gavėjo naudai būtų taikytinas ir perskaičiuojant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas.
Įstatymo projekto V skirsnis skirtas kainų ir kitų dydžių nurodymui eurais ir litais reglamentuoti – kainos litais ir eurais būtų skelbiamos praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir vienus metus po euro įvedimo dienos. Kaip tvirtino R. Šadžius, tai, matyt, prasidės apie rugpjūčio vidurį. „Remiantis kitų valstybių praktika, tikimasi, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Taip pat pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, jei dar iki euro įvedimo turės galimybę žinoti prekių (paslaugų) kainas šia valiuta, o nurodytos kainos ir litais po euro įvedimo dienos sudarys galimybę pirkėjams palyginti, ar yra skirtumas tarp kainos už tą pačią prekę (paslaugą), buvusios iki euro įvedimo ir esančios po euro įvedimo dienos“, – teigiama aiškinamajame rašte. Anot finansų ministro, kainų skelbimas valiutomis iš tikrųjų labai svarbus gyventojams, svarbu, kad būtų galima ir visuomenę įtraukti į kainų kontrolę, kad nebūtų manipuliuojama kainomis įvedant eurą.
Už pristatytą Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus jam po pateikimo, toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Audito komitete. Seimas taip pat nusprendė pritarti Vyriausybės siūlymui projektą dėl euro įvedimo svarstyti skubos tvarka. Seimo posėdyje numatoma svarstyti IV (pavasario) sesijoje.
Neseniai seime dėl euro įvedimo buvo pateikta įstatymo pataisa, kad LIetuvos banke esantis valstybės turtas-tai BANKO turtas .,reiškia, jis perves visas lėšas kaip savo į tą bendrą banką ir Lietuva daugiau jų nebematys , taip pat-kad valstybės kontrolė Lietuvos banko tikrinti negali.tai yra -užbaigia Lietuvos turto-piniginių ir kt vertybių-akcijų ir t.t prichvatizaciją.
Reikia veikti-viešinti aiškinti šitus dalykus, kaip apšviesti Lietuvos žmones , kad žinotų , jog valstybė turi du pagrindinius dalykus-teritoriją (žemę ) ir savo pinigus (valiutą ) .
Toks skubėjimas ir šio klausimo nergėtas “stūmimas” reiškia, jog eilinį kartą seimas žemina, niekina savo tautą, nes žinodamas, jog dauguma Lietuvos žmonių bent jau šiuo metu euro įvedimui nepritaria, kartštakošiškai ., desperatiškai skuba pabaigti paruošimą Lietuvos iždo atidavimui į svetimas rankas.
Pinigų klausimas kaip ir žemės privalo būti sprendžiamas tik visos tautos referendume. Lietuvos Konstitucija, kurioje numatyta, kad Lietuvos pinigai yra litai-priimta REFERENDUMU.
Aldona Jankevičienė
jie kuria vieningą valstybę – ES imperiją, o vienoje valstybėje yra tik vienas centrinis bankas. Todėl būsimojo ECB turtas bus sudaromas konfiskuojant visų valstybių ES narių centrinių bankų turtus ir taip pat visas valstybių valiutos atsargas – tai yra elementari centralizacija. Baigę daryti centralizaciją panaikins valdytojų komitetą, o po to ir pačius valdytojus, t.y. valstybes, kurios bus oficialiai pavadintos provincijomis (ES’o tarybinėmis respublikomis). Štai ką reiškia euro įvedimas.(čia -Prano Valicko tekstas )
Štai kaip tai numatyta : valstybių savarankiškumo sunaikinimo direktyvos ištrauka
Pinigų politika
105 straipsnis
1. Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti 2 straipsnyje nustatytų Bendrijos tikslų. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių pasiskirstymui, ir laikydamasi 3a straipsnyje išdėstytų principų.
2. Pagrindiniai ESBS uždaviniai yra šie:
– nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką;
– atlikti užsienio valiutos operacijas, atitinkančias 109 straipsnio nuostatas;
– laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas;
– skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.
105a straipsnis
1. ECB turi išimtinę teisę duoti leidimą Bendrijoje išleisti banknotus. Tokius banknotus gali išleisti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Bendrijoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.
– 2. ECB patvirtinus emisijos apimtį, valstybės narės gali išleisti monetas. Taryba, laikydamasi 189c straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su ECB, gali imtis priemonių visų apyvartai skirtų monetų nominalams ir techniniams duomenims derinti tokiu mastu, koks užtikrintų jų sklandžią apyvartą Bendrijoje
109f straipsnis
1. Antrojo etapo pradžioje įkuriamas ir pradeda veikti Europos pinigų institutas (toliau – EPI); jis yra juridinis asmuo, o jam vadovauja ir jį valdo taryba, susidedanti iš pirmininko ir nacionalinių centrinių bankų valdytojų, iš kurių vienas yra pirmininko pavaduotojas.
Pirmininkas skiriamas valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygiu, atsižvelgiant į aplinkybes pagal valstybių narių centrinių bankų Valdytojų komiteto (toliau – Valdytojų komitetas) arba EPI tarybos pateiktą rekomendaciją ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba. Pirmininkas renkamas iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų. EPI pirmininkas gali būti tik valstybės narės pilietis. EPI taryba skiria pirmininko pavaduotoją.
EPI statutas pateikiamas prie šios Sutarties pridedamame protokole.
Antrojo etapo pradžioje Valdytojų komitetas panaikinamas.
nieko naujo ant mano Lietuvos. Jau taip buvo. sniečkus su savo šaika atnešė rublį, o jo pasekėjas, butkevičius, su savo šaika atneš jievrą. Dabar bus jievras. Suslovas , buvo toks Maskvos veikėjas, kalbėjo kad Lietuva bus , bet be litovcų. Tą patį kalba ir kažkos išgama iš ES. Praeitis kartojasi tik kitoj, aukštesnėje, gyvenimo vijoje.
Pirkimas , pardavimas Lietuvos, kaip valstybės – prekės – vyksta nuolatos. Skaudu , bet taip yra.
K K laikrastyje labai issamus V.Valkiuno interviu siuo klausimu. Tiesiog siaubas.
,,musu” Konstitucinio teismo skubus nutarimas,kad Referendumas neteisetas…
Nieko panašaus KT nepaskelbė. Tiesiog byloje 125 straipsnio (kas susiję su pinigų emisija) pakeitimo įstatymo KT pažymėjo, kad Konstitucija yra vientisas darnus aktas ir vieno straipsnio keitimas neturi sudarkyti darnos. Taip kad visa tai spekuliacijos tiek žurnaliūgų, tiek ir VRK kai kurių narių. Kol kas jokio referendumo rengimo nutraukimo negali būti. Įtariu, kad bus kreiptasi į KT išaiškinimo, ar referendumas dėl žemės neprieštarauja konstitucijai. Žinoma, KT pasakys, kad prieštarauja.
Beje, referendumo įstatyme yra štai tokia nuostata: 14 str. 2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.