Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad ištyrus Alytaus rajone, Kalesninkų miške rasto kritusio šerno mėginius, nustatytas infekcinis susirgimas – pastereliozė. Plataus spektro bakteriologiniai tyrimai atlikti, siekiant išsiaiškinti priežastis, galėjusias sukelti padidėjusį šernų gaišimą rajone.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai vakar informavo, kad tirtas šernas buvo užsikrėtęs pasterelioze. Šią ligą sukelia Pasteurella multocida bakterijos, tyrimų metu taip pat aptikta ir Esherichia coli bakterijų.
Specialistai pastebi, kad nusilpusiam gyvūnui pastereliozė gali būti mirtina, tačiau teigti, kad būtent dėl šios priežasties buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai šernų gaišimas regione, taip pat negalima. Šios ligos sukelti klinikiniai požymiai yra labai panašūs į raudonligės, salmoneliozės, klasikinio ar afrikinio kiaulių maro ir kitų kiaulių ligų, kurioms būdinga septicemija (kraujo užkrėtimas), sukeliamais požymiais, todėl tiksliausia diagnozė nustatoma tik laboratoriniais tyrimais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad afrikinio kiaulių maro rizika išlieka labai didelė, todėl laikantis numatytų biosaugos taisyklių, ir toliau tiriami visų Alytaus rajone sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginiai afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti, imami kiaulių kraujo mėginiai iš kiaulių laikytojų, laikančių kiaules netoli miškų, kuriuose buvo rasti kritę šernai, kasdien apžiūrimi miškų masyvai, šernų gulėjimo vietos, jaukyklos ir šėryklos, tikrinant, ar nėra nugaišusių gyvūnų. Šio rajono medžiotojai neturi vartoti sumedžiotų šernų mėsos maistui, kol negauti laboratorinių tyrimų rezultatai.
Sausio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, siekdami įvertinti galimus šernų gaišimo Alytaus rajono miškuose mastus, surengė specialią šio rajono Varčios, Kalesninkų ir Gedimino miškų masyvų apžvalgą. Iš oro vykdytos apžvalgos metu įvertintas daugiau kaip 5 tūkst. ha miškų plotas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas nugaišusių žvėrių paieškai.
„Veterinarijos specialistų, medžiotojų ir visos visuomenės nerimą sukėlė keletas atvejų, kai Alytaus rajono miškuose buvo rastos kritusių šernų gaišenos. Reikia pasakyti, kad tam tikras žvėrių gaišimas yra natūralus procesas, tačiau šiuo atveju suneraminto gan didelis kritusių žvėrių skaičius sąlyginai nedidelėje teritorijoje. Šio reido metu norėjome objektyviai įvertinti šiandieninę situaciją“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pasak direktoriaus pasirinkti būtent tie regiono miškai, kuriuose buvo rastos kritusių šernų gaišenos. Apžvalgos metu specialistai kritusių šernų nepastebėjo. Tačiau, nors daugiau žvėrių gaišimo atvejų nenustatyta, specialistų vertinimu rizika dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, ypač afrikinio kiaulių maro, vis dar išlieka labai didelė.
