Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja gyvūnų laikytojams bei vežėjams saugoti gyvūnus nuo perkaitimo ar saulės smūgio. Laikytojai, pastebėję šiems reiškiniams būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, judesius, sutrikusią koordinaciją, visų pirma privalo apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti juos, apipilti vandeniu, nuvesti į pavėsį. Dėl tolesnio gydymo reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus.
Karščių metu gyvūnus intensyviau puola ir kraujasiurbiai vabzdžiai. Šalyje kasmet nuo vabzdžių nukenčia nemažai gyvūnų, pasitaikė atvejų, kai vabzdžių antpuoliai baigėsi gyvulių kritimu. Todėl augintojai turėtų pasirūpinti gyvulių apsauga nuo vabzdžių, reguliariai naudoti įvairias priemones, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.
Tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę pakankamai atsigerti juos reikia reguliariai, kelis kartus per dieną girdyti. Reikėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė ganykloje, taip pat pargynimas į tvartus ar aplaistymas vandeniu per patį vidurdienį. Tvartuose ir paukščių fermose turi būti pakankamai efektyvios vėdinimo sistemos, paukščių fermose turi funkcionuoti aliarmo sistemos ventiliacijos gedimų atvejais.
„Esant karštiems orams padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis. Dėl šių priežasčių pakinta gyvūnų kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos, todėl per karščius reikia papildomai pasirūpinti savo augintiniais“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu dažnai nustato gyvūnų transporto priemonių tinkamumo, vėdinimo ir temperatūros kontrolės pažeidimų. Aukšta lauko temperatūra keičia gyvūnų gerovės sąlygas juos vežant. Karščių metu vežėjai ir gyvūnų palydovai turėtų atkreipti dėmesį į transporto priemonių būklę, užtikrinti, kad jose veiktų girdymo, vėdinimo bei aliarmo sistemų įrenginiai, vežimo metu būtų suteikiamas didesnis plotas gyvūnams, ypač ilgų kelionių metu. Turi būti pakankamas kiekis pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. Nereikėtų planuoti ilgų kelionių karščių metu, o jeigu tai neišvengiama – stengtis vežti vėlesniu paros metu. Trumpų atstumų atvejais, vežant gyvulius į skerdyklas, keliones reikėtų planuoti anksti ryte ar vėliau vakare. Transporto priemonėse turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos ir duomenų registravimo įrenginiai, funkcionuoti aliarmo sistema, įsijungianti ir pranešanti vairuotojui, kai transporto priemonėje temperatūra pasiekia aukščiausią ar žemiausią ribą.
